- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 1-342-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00444-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Kaltinamasis
- A. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2013-04-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2014 m. balandžio 29 d. apie 23.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio konflikto su savo tėvu V. K. metu, V. K. tempė iš lovos, po to V. K. atsisėdus ant lovos, delnu du kartus sudavė nukentėjusiajam V. K. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą, E. K. ginant tėvą, sudavė jai vieną kartą ranka į kairę veido pusę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. K., gim. 1998 m., sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. K., dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jo tėvas, E. K. yra jo sesuo. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-04-29 apie 23.30 val. jis sugrįžo į namus. Nuėjo pas tėvą į kambarį. Tėvas jau gulėjo lovoje. Jis pradėjo prie tėvo kabinėtis žodžiais, tačiau dėl ko tiksliai, neprisimena. Tada tėvą tempė iš lovos, o jam atsisėdu ant lovos, delnu sudavė į veidą, tačiau kur tiksliai neprisimena. Sesuo E. atbėgo į tėvo kambarį jo ginti, bandė jį atitraukti nuo tėvo. Tada jis supykęs E. taip pat delnu sudavė į veidą. Po kurio laiko pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, išsigando ir pabėgo. Dėl savo poelgio tėvo ir sesers atsiprašė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
2014-04-29 V. K. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2014-04-29 apie 23.30 val. namuose neblaivus sūnus A. K. smurtavo prieš jį ir jo nepilnametę dukrą E. K., gim. 1998 m. (b. l. 21).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas kambarys gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-9).
Nukentėjusiojo V. K. apklausos protokolas, kuriame jis parodė, kad 2014-04-29 apie 23.30 val. į namus sugrįžo neblaivus sūnus A. Jis tuo metu jau gulėjo lovoje. Sūnus pradėjo priekaištauti, kodėl jis nesumokėjo žmonėms pinigų už darbą ir pradėjo tempti jį iš lovos. Tada jis atsisėdo lovoje, liepė eiti sūnui gulti. Sūnus susinervavo ir du kartus delnu trenkė į veidą. Fizinį skausmą veide jis jautė. Tada jis paėmė mobilųjį telefoną ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Šį jų konfliktą matė jo dukra E. K., kuri taip pat nukentėjo nuo A. Ji bandė atitraukti A. nuo jo, tada A. trenkė E. į veidą vieną kartą. Po to sūnus išėjo iš namų, nes išsigando, kad gali atvykti policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 23, 25-26).
Nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolas, kuriame ji parodė, kad 2014-04-29 apie 23.30 val. ji buvo namuose, kai išgirdo kaip jos tėvas su broliu A. konfliktuoja. Ji atėjo į tėvo kambarį ir pamatė, kad A. gulinčiam tėvui traukia už kojos. Ji bandė atitraukti A. nuo tėvo. Tada A. atsisukęs netyčia vieną kartą užkirto į kairę veido pusę. Po šio smūgio ji pabėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. A. išsigando, kad gali atvykti policijos pareigūnai, ir pabėgo (b. l. 28-29).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis A. K. dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia panaudojo prieš nukentėjusįjį V. K. fizinį smurtą, suduodamas jam du smūgius delnu, ir panaudojo prieš nukentėjusiąją E. K. fizinį smurtą, suduodamas jai vieną kartą ranka į kairę veido pusę, ir šiais veiksmais juos nežymiai sužalojo. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimoje aplinkoje, nes nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, nukentėjusioji – sesuo, todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais jis nežymiai sužalojo savo šeimos narius, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Už šią nusikalstamą veiką A. K. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme ir įpareigojimais (b. l. 54).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 39), baustas administracine tvarka (b. l. 43-46), niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 48), į psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 50, 52). Atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai.
Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsniu A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įteikti A. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.