Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1648-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1648-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1648/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. nutarimu administracinę bylą, iškeltą R. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, nutraukė, nesant pakankamai įrodymų, jog R. Š. padarė minėtuose ATPK straipsniuose įtvirtintus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Š. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. vasario 25 d., apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, vairavo neįregistruotą, be valstybinės techninės apžiūros, nedraustą nustatyta tvarka sniego motociklą, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (reikalinga SM Kategorija). Nurodė, jog R. Š. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog sniego motociklo nevairavo. Pažymėjo, jog byloje yra E. Š. ir R. J. paaiškinimai, kuriuose jie nurodo R. Š. vairavus sniego motociklą, tačiau teismo posėdžio metu šie liudytojai paliudijo, kad nematė R. Š. vairuojančio sniego motociklo, o įvykio tyrėjams jie nurodo paaiškinimus davę, akcentuodami įvykio metu žuvusio asmens žūties aplinkybes bei ypatingo dėmesio į tai, kas vairavo ar nevairavo sniego motociklą nekreipdami. Konstatavo, jog R. Š. kategoriškai neigia vairavęs sniego motociklą, šio fakto nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti R. J. ir E. Š., o daugiau jokių įrodymų, leidžiančių kaltinti R. Š. vairavus sniego motociklą, byloje surinkta nėra, todėl, nesant įrodymų, byla yra nutrauktina.

II.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 32 – 33), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos uždavinius, netinkamai tyrė ir vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog R. Š. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Mano, jog teismas nepagrįstai nesirėmė ir atmetė kaip nepatikimus pirminius liudytojų E. Š. ir R. J. paaiškinimus, jog atvykus į Panevėžio rajone esantį Stultiškių kaimą visi ten buvę asmenys (tarp jų – ir R. Š.), pasikeisdami vairavo sniego motociklą, taigi šių liudytojų paaiškinimuose yra be mažiausios abejonės nurodyta, jog liudytojai aiškiai matė R. Š. vykdytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Priduria, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad to paties teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimu R. J. už sniego motociklo perdavimą vairuoti tam teisės neturintiems R. Š. ir E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, o nutarimas šioje byloje nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra įsiteisėjęs. Teigia, jog liudytojų E. Š. ir R. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeisti parodymai, kad jie nematė, jog R. Š. vairavo sniego motociklą, turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekimas padėti išvengti draugui administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą – atmesti. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su Institucijos nurodomu teiginiu, jog teismas savo sprendimą priėmė, nesilaikydamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos uždavinių. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, o Institucija teismo posėdyje nedalyvavo ir nepasinaudojo savo teise teikti papildomus įrodymus. Nurodo, jog nesutinka ir su tuo apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog teismas nepagrįstai nesirėmė ir atmetė kaip nepatikimus pirminius liudytojų E. Š. ir R. J. paaiškinimus, kad jis vairavo sniego motociklą, nes šie asmenys paaiškino, jog pirminės apklausos metu buvo sukrėsti, jog eismo įvykio metu žuvo žmogus, todėl jiems neatrodė svarbu tinkamai įvardyti tą aplinkybę, ar jis vairavo sniego motociklą, ar ne, tuo tarpu jis pats nuolat teigė, kad sniego motociklo įvykio metu nevairavo. Mano, jog jei pirminėje apklausoje šie asmenys būtų buvę klausinėjami detaliau, būtų išaiškinta, jog nė vienas iš tiesų jo vairuojančio nematė. Pažymi, kad R. J. 2010 m. birželio 11 d. teismo nutarimą yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl Institucija klaidingai teigia, jog minėtasis nutarimas yra įsiteisėjęs. Priduria, jog jei E. Š. ir R. J. būtų norėję padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, jie būtų ir pirminiuose paaiškinimuose nurodę, kad jis nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. Š. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Konstatuodamas, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog R. Š. vairavo automobilį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais ir liudytojų E. Š. ir R. J. parodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik šių liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog jie nematė, kad R. Š. būtų vairavęs sniego motociklą, o pirminius šių liudytojų rašytinius paaiškinimus atmetė, motyvuodamas tuo, jog jie šiuose paaiškinimuose tikrovės neatitinkančias aplinkybes nurodė, nes buvo sukrėsti eismo įvykio metu įvykusio žmogaus žūties. Teisėjų kolegija nemano, kad šis liudytojų paaiškinimas dėl prieštaringų jų duotų parodymų gali būti vertinamas kaip logiškas, nes minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose jie be jokios abejonės nurodo, jog R. Š. sniego motociklą vairavo (b. l. 12 – 15), o E. Š. minėtame paaiškinime netgi išvardija, kokiu eiliškumu sniego motociklas buvo vairuojamas (b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai E. Š. ir R. J. vėlesnių parodymų nevertino kritiškai, nes bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. Š. yra R. Š. sūnus, o R. J. – jo bendradarbis, taigi abu šie asmenys yra suinteresuoti padėti jam išvengti griežtos administracinės atsakomybės, o R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas teiginys, jog jeigu šie asmenys būtų norėję padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, jie būtų ir pirminiuose paaiškinimuose nurodę, kad jis sniego motociklo nevairavo, tėra tik prielaida.

Teisėjų kolegija taip pat priduria, jog R. J. apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimo, yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį byloje Nr. N444-1549/2011) ir juo pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas, t. y. buvo pripažinta, kad R. J. yra kaltas, nes perdavė sniego motociklą naudotis kitiems asmenims, kurie neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės (reikalinga SM kategorija). Tačiau tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas sprendė R. Š. administracinės atsakomybės klausimą, minėtas nutarimas, remiantis Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dar nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taigi R. Š. sniego motociklo vairavimo faktas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip neįrodinėtina aplinkybė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies prasme, todėl šiuo aspektu Institucijos apeliaciniame skunde nurodomas teiginys yra nepagrįstas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Romanas Klišauskas