Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-278-867/2012 pagal G. A. atstovės pagal įstatymą V. I. ieškinį atsakovui J. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiui neveiksniam sūnui G. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus gyvos galvos arba iki jis taps darbingu, priteisti 21 600 Lt neįgalaus vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis ir neveiksnaus G. A. tėvas. G. A. yra netekęs 90 procentų darbingumo ir jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šiuo matu ieškovė viena išlaiko sūnų, kurio poreikiai vidutiniškai yra apie 1 500 Lt per mėnesį. Atsakovas turėdamas pastovų darbą privalo teikti išlaikymą sūnui, nes ieškovė viena nebeišgali išlaikyti sūnaus dėl sunkios turtinės padėties, nes ji slaugydama sūnų nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, t. y. moka bankui už įsigytą būstą bei paskolą paimtą kito sūnaus S. A. mokymuisi, tačiau nepaisydama sunkios materialinės padėties ji sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 600 Lt. Ieškovės skaičiavimu G. A. per mėnesį reikia apie 2 655,80 Lt, o valstybė skiria 760 Lt. Prašomą priteisti išlaikymo sumą sudaro: lankymuisi pas gydytoją reikia 149 Lt kas mėnesį, 100 Lt vaistažolėms, išlaidos drabužiams bei apie 5 215,13 Norvegijos kronų komunaliniams mokesčiams.

Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad jis pagal galimybes teikia išlaikymą abiems vaikams, be to, ieškovei atiteko santuokos metu įgytas butas, kurio vertė buvo 40 768 Lt, o jam atiteko tik automobilis, kurio vertė 7 200 Lt. Po santuokos nutraukimo atsakovas pinigais padėjo ieškovei įsigyti butą Kauno g. 19-11, Klaipėdoje, suremontavo šį butą, nes šiame bute gyveno iki ieškovė butą pardavė. Be to, atsakovas pasiimdavo sūnų G. A. savaitgaliams, net buvo jį įdarbinęs, pirkdavo sūnui, ko reikėdavo, savo lėšomis nuomojo sūnui skirtą deguonies kvėpavimo aparatą. Ieškovės nurodyta 1 500 Lt išlaikymo suma yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, be to, ieškovė pati nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji teikia sūnui 600 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Sutinka mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Lt per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2013-10-19, iki kada nustatytas specialusis slaugos poreikis. Atsakovo nuomone, priteisiant išlaikymą turi būti atsižvelgta į tai, kad sūnui yra mokama valstybės parama bei teikiamos lengvatos. Ieškovė yra pati atsakinga už esamus kreditorinius įsipareigojimus, nes pardavusi vieną butą įsigijo kitą, be to, ji šiuo metu su šeima gyvena Norvegijoje. Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis neteikė sūnui išlaikymo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-07-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė išlaikymą pilnamečiui neveiksniam sūnui G. A., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, nuo 2011-12-23 iki jo gyvos galvos arba iki jis taps darbingu, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas pilnamečio sūnaus vieno mėnesio išlaikymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, tačiau įvertinus tai, kad šalių sūnus yra pilnametis, t. y. jam yra 24 metai, į tai, kad jis nebeauga, nelanko mokyklos, todėl jo poreikiai rūbams, avalynei yra kur kas mažesni nei augančio vaiko, į tai, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš valstybės G. A. nuo 2011-11-01 iki 2013-11-01 yra mokama 720 Lt šalpos pensija bei laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01 jam yra mokama 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensaciją, t. y. iš viso per mėnesį šiuo metu jam iš valstybės teikiama 1 485 Lt parama, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti tik iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymą neveiksniam pilnamečiui sūnui G. A., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, išlaikymą priteisiant nuo 2011-12-23 iki jis taps darbingas, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovė turi kreditorinį įsiskolinimą bankui, nesudaro pagrindo iš atsakovo priteisti jos prašomos išlaikymo sumos sūnui. Teismas nustatė, kad atsakovas 2010–2011 metais savo lėšomis nuomojo sūnui reikalingą deguonies aparatą, nuo 2009-09-01 iki 2009-09-11 buvo paėmęs nepanaudotas kasmetines atostogas, kad galėtų slaugyti G. A., santuokos metu įgytą vertingesnį turtą (butą) paliko ieškovei, G. A. būnant Lietuvoje jis savaitgalius leisdavo pas atsakovą, kuris sūnui buvo nupirkęs mobiliųjų telefonų bei duodavo ieškovei pinigų, kai tik ji paprašydavo, atsakovas važiuodavo į ligoninę sūnų lankyti bei prižiūrėti, prisidėdavo prie kito pilnamečio sūnaus S. A. išlaikymo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo neveiksnaus sūnaus išlaikymo, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Be to, ieškovė turėjo teisę anksčiau kreiptis dėl išlaikymo sūnui priteisimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų kokios išlaidos buvo reikalingos sūnui už prašomą priteisti 36 mėn. laikotarpį. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji turi du kreditorinius įsipareigojimus vertintinos kaip jos asmeninės prievolės.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl sūnaus poreikių prieštarauja paties teismo cituotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaikų poreikius patenkinantis išlaikymo dydis. G. A. yra neįgalus nuo gimimo, nuo 2011-10-15 iki 2013-10-19 jam nustatytas 90 netekto darbingumo lygis, nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nustatytas atviras arterinis latakas, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, vidutinis protinis atsilikimas, Dauno sindromas, t. y. jis turi specialius, ypatingus poreikius, susijusius su didelėmis išlaidomis sveikatos priežiūrai bei ugdymui (laisvalaikiui, mokymuisi). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas priteisė tik 300 Lt išlaikymo, kai pats atsakovas pateikė įrodymus, kad vien deguonies aparato nuoma per mėnesį kainavo nuo 159,84 Lt iki 202,55 Lt per mėnesį. Apeliantė su skundu pateikia naujus įrodymus (mėnesio išlaidų apskaičiavimo lentelę ir kvitų kopijas), kurie patvirtina, jog G. A. per mėnesį reikalinga apie 3 224,10 Lt suma. Kadangi pats G. A. iš valstybės gauna 720 Lt šalpos pensiją, likusią reikalingą jo išlaikymui sumą privalo teikti abu tėvai lygiomis dalimis, t. y. po 869,55 Lt, tačiau ieškovė, suprasdama, kad jog būsto nuoma Norvegijoje ir pragyvenimo skirtumas su Lietuva yra jos pasirinkimas, prašo iš atsakovo priteisti tik 600 Lt dydžio išlaikymą. Teismas nepagrįstai valstybės skiriamą 765 Lt kompensaciją įskaitė vertindamas šalių turtinę padėtį, kadangi ši kompensacija yra tikslinė – slaugai, kurią ieškovė ir atlieka. Būtent dėl slaugos ieškovė negali dirbti. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės turtinę padėtį – byloje yra „Sodros“ duomenys. Ieškovės dabartinio sutuoktinio pajamos bylos išsprendimui neturi reikšmės, nes jis nėra neįgalaus sūnaus tėvas ir neturi pareigos jo išlaikyti, o jo galima parama vertintina tik moraliniu, bet ne teisiniu aspektu. Atsakovas yra darbingas ir per 2011 metus gavo vidutiniškai po 2 731,96 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, nuosavybės teise turi 3 žemės sklypus, viename iš kurių pastatytas gyvenamasis namas, jokių kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovės pajamos tik 765 Lt per mėnesį, gyvenamasis butas, ieškovė turi 99 000 Lt dydžio kreditorinius įsipareigojimus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis privalo prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliantė nurodo, kad be atsakovo ir jo kviestos liudytojos paaiškinimų dėl nereguliaraus išlaikymo G. A. teikimo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius atsakovo teiginius. Todėl apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau sutinka, kad įsiskolinimo suma gali būti mažinama atsakovo turėtomis išlaidomis deguonies aparato nuomai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas buvo paliktas ieškovei, nes atsakovas pats pripažino, kad nuo santuokinio turto pasidalijimo sutarties pasirašymo 1998 m. iki buto pardavimo 2005 m. atsakovas šiame bute gyveno, todėl jį remontavo ir prižiūrėjo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad viename atsakovui priklausančiame 0,0608 ha žemės sklype, unikalus Nr. 5538-0005-0023, esančiame Vaitelių k., Klaipėdos r., yra pastatytas namas, kuriame atsakovas gyvena ir šį adresą savo nurodo procesiniuose dokumentuose, tik jis nėra atlikęs namo teisinės registracijos. Šį sklypą su namu ieškovė pardavė atsakovui 2006-12-08 už 1 000 Lt. Aplinkybė, kad atsakovas nuomojo vaikui deguonies aparatą, nereiškia, kad atsakovas tenkino visus kitus būtiniausius vaiko poreikius. Be to, išlaikymas vaikui turėjo būti teikiamas reguliariai. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sūnaus poreikius pagrindžiančių įrodymų, tačiau šalių sūnus yra neįgalus nuo gimimo, savarankiškų pajamų neturėjo, o nuo 2009-10-15 iki 2011-10-14 jam buvo nustatytas 80 proc. nedarbingumas, todėl iš valstybės gaunama pensija buvo tik 540 Lt. Dėl šių priežasčių atsakovo pareiga prisidėti prie sūnaus išlaikymo už praėjusį 36 mėn. laikotarpį objektyviai negalėjo būti mažesnė. Priešingai, atsakovas neįrodė, kad tuo laikotarpiu jo turtinė padėtis buvo blogesnės, nei dabar, ar kad išlaikymo skolos priteisimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų žalos jam ar kitiems asmenims.

Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad G. A. nuo 2011-11-01 iki 2013-11-01 yra mokama 720 Lt šalpos pensija, o nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01 mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, t. y. iš viso per mėnesį teikiama 1 485 Lt valstybės parama, kurios pakanka G. A. interesų bei poreikių patenkinimui. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu kas mėnesį sūnui mokėti dar po 300 Lt išlaikymui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikia 1 500 Lt per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu ši suma išaugo iki 2 655,80 Lt, o apeliaciniame skunde – iki 3 224,10 Lt. Tačiau šios sumos nepagrįstos jokiais įrodymais. Apeliantės pateikta sąmata yra neobjektyvi, nesąžininga, prieštarauja logikai. Be to, nauji įrodymai negali būti teikiami apeliacijoje, nes pirmosios instancijos teismas buvo ieškovę įpareigojęs pateikti įrodymus, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė. Ieškovės turimi kreditoriniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo priteisti jos reikalaujamo dydžio išlaikymą. Ieškovės teiginiai., kad atsakovas visiškai nusišalino nuo išlaikymo pareigos, neatitinka tikrovės, nes ieškovei gyvenant Lietuvoje, atsakovas pagal savo išgales prisidėjo prie abiejų sūnų išlaikymo, rūpinosi G. sveikata, tą pripažįsta ir ieškovė skunde nurodydama, kad atsakovas nuomojo sūnui deguonies aparatą. Be to, sūnus G. gyvendamas Lietuvoje dažnai pas atsakovą svečiuodavosi, atsakovas juo rūpinosi, sūnui susirgus, jį lankydavo, sūnus nemažai laiko praleisdavo su atsakovu ir laisvalaikiu. Be to, po santuokos nutraukimo atsakovas paliko ieškovei 40 768 Lt vertės butą, o sau pasiėmė 7 200 Lt vertės automobilį. Tam atsakovas neprieštaravo tik dėl vaikų, o ypač dėl G. Atsakovas savo kasmetines atostogas naudojo sūnaus G. slaugymui ir priežiūrai. Atsakovas geranoriškai duodavo pinigų ir ieškovei. Ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Norvegiją, atsakovas galimybės teikti išlaikymą neteko, kadangi neturi galimybių ten nuvykti ir pagelbėti sūnui.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5247/97 (b. l. 11, 38). Šalys turi sūnų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos miesto apylinkė teismo 2007-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-97-37/2007 yra pripažintas neveiksniu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-6012-37/2007 jo globėja paskirta ieškovė (b. l. 9, 10). Iš darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad G. A. nuo 2011-10-15 iki 2013-10-19 yra nustatytas 90 procentų netekto darbingumo lygis (b. l. 7). G. A. iki 2013-10-19 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 8). 2009-09-11 G. A. nustatytas atviras arterinis latakas, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, vidutinis protinis atsilikimas, Dauno sindromas (b. l. 6). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Lūžų g. 4-50, Klaipėda, kuris yra įkeistas hipotekos lakštu (b. l. 13–15), o atsakovui priklauso trys žemės sklypai, esantys Vaitelių k., Klaipėdos r., kurių paskirtis žemės ūkio (sodo) (b. l. 23–36). Ieškovė su kreditoriumi Noredea Bank Finland Plc 2008-08-20 sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei suteiktas 99 000 Lt kreditas iki 2018-07-30 (b. l. 16, 17). Ieškovės pajamos iki jai dirbant Lietuvoje buvo apie 2 174 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, ieškovė Lietuvoje dirbo iki 2012-01-09 (b. l. 22, 115, 116). Ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarės L. P. 1997-10-27 patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. LP-1401, pasidalijo santuokos metu įgytą turą ir ieškovei atiteko santuokos metu įgytas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis Kauno g. 25-77, Klaipėda, kurio vertė 40 768 Lt, o atsakovui atiteko automobilis „OPEL KADET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 200 Lt (b. l. 39). Atsakovo pajamos per 2011 m. vidutiniškai buvo apie 3 595 Lt neatskaičius mokesčių (b. l. 93). Atsakovas gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 2 500 Lt per mėnesį (b. l. 112–114). Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pranešimo nustatyta, kad ieškovei yra mokama šalpos pensija neįgaliam sūnui nuo 2011-11-01 iki 2013-11-01 po 720 Lt bei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija po 765 Lt, viso per mėnesį ieškovė iš valstybės gauna 1 485 Lt (b. l. 99, 128). Duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, t. y. jos sutuoktinio turimą turtą ar jos gaunamas pajamas Norvegijoje, byloje nėra, nes ieškovė nepateikė šių duomenų.

Dėl periodinio išlaikymo dydžio.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovo atsiliepimo argumentais teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus periodinio išlaikymo dydžio klausimu. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus G. A. išlaikymui reikalinga 1 500 Lt per mėnesį, išlaikymui būtiną suma padidino bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ir dar kartą padidino apeliacinėje instancijoje. Apeliantė išlaikymo sumai pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų, t. y. pateiktas išlaidų sąrašas (b. l. 158) niekuo nepagrįstas. Keli pridėti kvitai (b. l. 169–163) taip neįrodo reikalaujamos sumos pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei sudarė galimybes reikiamiems įrodymams surinkti ir pateikti – parengiamojo teismo posėdžio metu įrodymų pateikimo tikslu paskyrė teismo posėdį po mėnesio, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų ir savo turtinei padėčiai atskleisti – nepateikė duomenų apie savo sutuoktinio turto ir pajamas. Apeliantė teisingai nurodo, kad jos sutuoktinis neturi pareigos išlaikyti šalių sūnų, tačiau apeliantės sutuoktinio turtinė padėtis reikšminga nustatant kitą šioje byloje reikšmingą aplinkybę – tėvų, taigi ir pačios ieškovės, turtinę padėtį (CPK 3.192 str. 3 d.).

Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų dėl 99 000 Lt kredito sutarties, kuria remiasi įrodinėdama savo turtinę padėtį, paskirties. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė pripažino, kad 10 000 Lt kreditas buvo paimtas kito sūnaus mokslams. Taigi minėti finansiniai įsipareigojimai negali būti naudojami ieškovės naudai šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybes, kad iš valstybės G. A. mokama 720 Lt šalpos pensija bei 765 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensaciją. Nors kitų asmenų, tarp jų ir valstybės, parama nešalina tėvų pareigos išlaikyti savo išlaikymo reikalingus vaikus, tačiau į ją negalima neatsižvelgti, kadangi ji objektyviai mažina išlaikymo išlaidas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad dėl G. A. iš atsakovo priteistinos periodinio išlaikymo sumos dydžio (CPK 178, 185 str., CK 3,192 str.).

Dėl išlaikymo išsiskolinimo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada išlaikymo įsiskolinimo klausimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad atsakovas, iki ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Norvegiją, savo lėšomis nuomojo neįgaliam sūnui deguonies aparatą, atostogas naudojo neįgalaus sūnaus slaugymui, pirkdavo sūnui telefonus ir kitus daiktus, duodavo kišenpinigių, leisdavo su sūnumi savaitgalius, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo neveiksnaus sūnaus išlaikymo. Šios faktinės aplinkybės kartu su faktu, kad ieškovė atsakovui anksčiau jokių pretenzijų dėl nepakankamo išlaikymo nereiškė, sudaro pagrindą išvadai, jog toks atsakovo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo būdas, t. y. prie išlaikymo prisidedant daiktais, lėšomis (nors ir nereguliariai mokamomis), paslaugomis, asmeniniu dalyvavimu slaugant sūnų, abi šalis tenkino, todėl tokiomis aplinkybėmis būtų nesąžininga laikyti atsakovą skolingu ir priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą pinigais (CK 3.200 str.). Aplinkybės, kad atsakovas santuokos nutraukimo metu ieškovei paliko vertingesnį turtą (butą), o ieškovė 2006 m. atsakovui pigiai pardavė žemės sklypą, teisiškai mažai reikšmingos, nes nepakliūna į laikotarpį, už kurį prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.