Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) areštu 70 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu ir 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta 85 parų arešto bausmė, bausmė atlikta;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,52 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. L. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo automobilį „Alfa Romeo“. Dėl tokio elgesio apgailestauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. L. kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo savo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), 2024 m. rugsėjo 5 d. rado internete „www. Autogidas“ skelbimą, kad parduodamas automobilis „Alfa Romeo Alfa 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija). 2024 m. rugsėjo 5 d., 19.55 val., prie savo namo nusipirko minėtą automobilį už 450 Eur. 2024 m. rugsėjo 14 d., dienos metu buvo (duomenys neskelbtini), šventėje. Suvartojo nemažai alkoholinių gėrimų (išgėrė apie 2 l alaus). Po to nuvažiavo namo. Tik atvažiavo prie savo namo ir priėjo policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, nustatė, kad girtas. Automobilį „Alfa Romeo Alfa 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), nuvežė su tralu į saugomą aikštelę. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba pagreitinto proceso tvarka. Prašo jam leisti atsiimti savo automobilį „Alfa Romeo 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), nes reikia mokėti už saugomą aikštelę. Pasižada savo automobilį „Alfa Romeo 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), saugoti pats, kol teismas priims procesinį sprendimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. P. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. labai dideliu greičiu pralėkė raudonos spalvos automobilis „Alfa Romeo“. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso žiedo. Galimai minėto automobilio vairuotojas neblaivus. Pastebėjus minėtą automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), važiuojantį (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), jis buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo durelių iš automobilio bandė lipti iš darbo aplinkos gerai žinomas asmuo, kaip M. L., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, daugiau automobilyje keleivių nebuvo. Pasiteiravus M. L., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis to neneigė ir pripažino vartojęs alkoholį (degtinę). Patikrinus M. L. blaivumą alkotesteriu 18.00 val., pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,78 promilės neblaivumas, 18.26 val., antru pūtimu buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. Transporto priemonė „Alfa Romeo 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), buvo priverstinai išvežta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. M. L. nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, nes 2024 m. rugsėjo 5 d. jis nusipirko minėtą automobilį bei padavė pirkimo pardavimo sutartį dėl minėto automobilio - ant balto lapo A4 formato ranką surašytą sutartį. Taip pat pasakė, kad nuo 2008 m. neturi vairuotojo pažymėjimo.

2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM), dėl 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad policijos pareigūnai priėjo prie raudonos spalvos automobilio „Alfa Romeo Alfa 156 SW 2.0 T.,Spark“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokiška registracija), tuo metu, kai įtariamasis M. L. atidarė vairuotojo pusės duris ir norėjo išlipti. Jis sėdėjo už vairo. Jis prisipažino, kad vairavo girtas. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė girtumo laipsnį.

2024 m. rugsėjo 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pirmu pūtimu 18.00 val. nustatytas 2,78 promilių girtumas, o antru pūtimu 18.26 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas.

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų matyti, kad M. L. pirmu pūtimu 18.00 val. nustatytas 2,78 promilių girtumas, o antru pūtimu 18.26 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas.

Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“ (duomenys neskelbtini) pardavėjas R. S., o pirkėjas M. L..

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Alfa Romeo Alfa 156 SW 2..0 T.Spark“ 2001 m. gamybos vertė su PVM – 1 120 Eur.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. L. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio aparato išrašai, policijos pareigūno liudytojo V. P. parodymai. Kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis M. L. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į jį charakterizuojančius duomenis – teistas, paskutinių trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, dalis baudų nesumokėtos. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis niekur nedirba, šeimos nesukūrė ir išlaikytinių neturi. M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). M. L. šiame teismo nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas keturis kartus teistas. Dar viena M. L. iškelta baudžiamoji bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, „Liteko“ duomenimis bus nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šiuo metu kitame ikiteisminiame tyrime M. L. pateikti nauji įtarimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Nurodytos aplinkybės rodo, jog M. L. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis. Jis nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų ir yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis M. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo vakaro metu, mieste, kur tokiu metu galėjo būti kitų eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam. Byloje yra pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilio pirkėjas yra M. L.. Pastarasis apklaustas teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam.

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Alfa Romeo Alfa 156 SW 2..0 T.Spark“, 2001 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėnesį buvo 1 120 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. L. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. L. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. priklausantis automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad M. L. būtų parinktas gynėjas, nes jis suimtas laikomas kalėjime. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinkta advokatas Viktoras Muravskis. 2024 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato V. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 154,17 Eur (pagal patikslintą pažymą), ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinamajam M. L. advokatas buvo skiriamas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. Be to M. L. šiuo metu yra suimtas ir laikomas kalėjime, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš M. L. atmestinas.

Civilinio ieškinio byloje nėra. CD diskas su vaizdo ir vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-261-369/2025.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. L., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti M. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam M. L., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam M. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

CD diską su vaizdo ir vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-261-369/2025.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini) r. tel. +(duomenys neskelbtini));

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nustatyto minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.