Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. B. (T. B.) skundą dėl Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono agentūros vyr. valstybinis inspektorius 2010-11-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. B. už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXXIX punkto reikalavimų pažeidimą. Nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnams patikrinus žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje yra pastatyta metalinė tinklo tvora 1,20 m aukščio. Tvoroje yra įrengtas praėjimas, kuris užtvertas metaline grandine. Nurodoma, kad atsakomybė už tai numatyta LT ATPK 51 str. 13 d. (b. l. 19).

Vilniaus rajono agentūros vyr. valstybinis inspektorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarė pripažinti T. B. kaltu, padarius LR ATPK 51¹³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir už šį pažeidimą skirti jam 500 Lt baudą (b. l. 18).

T. B. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą pakeisti ir neskirti nuobaudos arba paskirti švelnesnę. Paaiškino, kad aptariamo sklypo aptvėrimo darbai vyko 2007 metų vasarą. Siekdamas nepažeisti aplink gyvenančių ir ežeru besinaudojančių žmonių teisių, aptvėrė sklypą, laikydamasis visų reikalavimų: buvo palikta 10 metrų apsauginė juosta (faktiškai tai buvo net 12 metrų) iki paskutinio stulpelio nuo ežero; paliko atvirus praėjimus iš abiejų pusių, kad netrukdytų žmonėms naudotis priėjimu prie ežero (ant kalno 1 metro pločio, prie pat ežero apie 4 metrų su užkabinama grandine, kad būtų galima praeiti, bet nepravažiuotų automobiliai). Prieš du metus buvo nugriautas tiltelis, vedantis į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tuo pačiu sustabdytas, t. y. užkąstas vandens nutekėjimas iš (duomenys neskelbtini) ežero į Raudondvario ežerą. Sustabdžius vandens nutekėjimą, vandens lygis paskutinius 2 metus ežere sparčiai kilo ir kyla iki šiol – po pusę metro į metus. Tai iliustruoja nuotraukos, darytos prieš du metus ir šiuo metu. Pakilus vandens lygiui, jo pastatyta tvora taip pat atsidūrė vandenyje. Apie susidariusią situaciją ir kartu su pasiūlymu sutvarkyti vandens nutekėjimą iš ežero jau ne kartą kreipėsi ir šnekėjo su Nemenčinės seniūnijos seniūnu, tačiau išskyrus pažadus, jokių veiksmų nebuvo imtasi. Jis sutinka, kad tuo metu, kai lankėsi inspektoriai, tvora buvo vandenyje. Tačiau mano, kad tokia situacija susidarė ne dėl jo kaltės. Pasižada tvorą artimiausiu metu nukelti.

Į teismo posėdį T. B., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

T. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR ATPK 51¹³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. LR ATPK 51¹³ str. nustatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Norma yra nukreipiančioji, o tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame teisės akte.

ATP protokole ir nutarime nurodoma, kad T. B. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje pastatė metalinę tinklo tvorą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXXIX punkto reikalavimus. ATP protokole ir nutarime įrašytas neteisingas žemės sklypo kadastro numeris, nes T. B. priklausančio žemės sklypo kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini). Visuose kituose byloje surinktuose įrodymuose (b. l. 23, 25-28) kalbama apie žemės sklypą, kurio kadastro Nr. yra (duomenys neskelbtini). Todėl ATP protokole ir nutarime įrašytas neteisingas žemės sklypo kadastro numeris yra vertinamas rašymo apsirikimu. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, kad žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos specialios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 25). Konkretūs vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, o konkrečiai sąlygų XXXIX skyriuje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“. Skyrius turi 3 punktus, iš kurių 2 punktai turi po kelis papunkčius. Kurį būtent papunktį pažeidė T. B., nenurodyta, tuo pažeidžiant T. B. teisę žinoti, kokius teisės akto reikalavimus jis pažeidė. Remiantis aprašyta pažeidimo esme galima tik daryti prielaidą, kad T. B. kaltinamas pažeidęs 126.1 punkto, draudžiančio pakrantės apsaugos juostoje tverti tvorą, reikalavimus. ATP protokole neteisingai nurodytas teisinę atsakomybę už padarytą veiką nustatantis teisės aktas, nes nurodyta, kad atsakomybė už T. B. padarytą veiką numatyta LR ATPK 51 str. 13 d. LR ATPK 51 str. turi tik dvi dalis ir jis nustato atsakomybę už aplinkos apsaugos priemonių neįgyvendinimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ATP protokole nėra tinkamai pateikta T. B. teisinė veikos kvalifikacija, tuo pažeidžiant LR ATPK 260 str. reikalavimus ir T. B. gynybos teises.

Byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu T. B. veikoje būtų galima konstatuoti jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtį. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties. Todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartį byloje Nr. N-62-631/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 str. reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono agentūros darbuotojai patys nerinko jokių įrodymų, netikrino faktinės situacijos aptariamoje vietoje, o vadovavosi tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gauta informacija (b. l. 27-28) ir T. B. paaiškinimais (b. l. 21). Vilniaus rajono agentūra tai patvirtino 2011-01-10 rašte Nr. VR-8.6-13 (b. l. 38).

T. B. neneigia tvoros pastatymo fakto aptariamoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tačiau jis nuosekliai aiškina (tiek skunde teismui, tiek Vilniaus rajono agentūrai, b. l. 21), kad tvora buvo pastatyta dar 2007 metais, laikantis 10 metrų apsaugos juostos reikalavimų, o tikrinimo metu tvora buvo vandenyje dėl pakilusio vandens lygio. Byloje nepakanka nustatyti tik veikos objektyviąją pusę, šiuo atveju, tvoros stovėjimą ežero apsaugos juostoje, tuo labiau, kai byloje šis faktas nėra pagrįstas įrodymais – neužfiksuota, kokiu atstumu nuo ežero pakrantės stovi tvora. Teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą taikymui privaloma nustatyti ir tai, kad asmuo veikė kaltai. O J. B. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje nepaneigti jau minėti J. B. Agentūrai teikti paaiškinimai, kad tvorą jis pastatė dar 2007 metais ir laikydamasis ežero 10 metrų apsaugos juostos, o tvora atsidūrė prie vandens, ežere pakilus vandens lygiui (b. l. 21). Vilniaus rajono agentūra nesiaiškino T. B. nurodomos aplinkybės dėl per pastaruosius dvejus metus pakilusio ežero vandens lygio. Vilniaus rajono agentūra 2011-01-14 rašte Nr. VR-8.6-22 nurodė, kad ežero pakrantės apsaugos juosta yra 10 m pločio. Tinklo tvoros atstumas nuo ežero kranto linijos nenustatytas, nes tikrinimo metu buvo pakilęs (duomenys neskelbtini) ežero vandens lygis. Vietomis jis buvo priartėjęs prie pat kraštinio tvoros stulpo (b. l. 48). Taigi Agentūra taip pat pripažįsta, kad vandens lygis (duomenys neskelbtini) ežere yra pakilęs.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų rinkimo galimybės byloje neišsemtos, byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 d.,

nutarė:

Vilniaus rajono agentūros 2010 m. gruodžio 8 nutarimą, kuriuo T. B. už LR ATPK 51¹³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus rajono agentūrai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.