Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis T. M. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 20 d. Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskr. vyr. patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. M. sužalojimų tarnyboje išvados Nr. 10-IS3-143 matyti, kad atlikus tyrimą dėl patrulio T. M. nelaimingo atsitikimo buvo nutarta pripažinti, kad Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis T. M. 2018 m. lapkričio 7 d. sužalojimus patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vyriausiasis patrulis T. M. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

6. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. 35-3496 apie pakenkimo sveikatai sunkumą bei 2019 m. sausio 23 d. Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 147 nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 10-TE-160 buvo pripažinta, kad policijos patrulis T. M. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas ir nuspręsta išmokėti T. M. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovas išmokėjo T. M. 898,28 Eur dydžio kompensaciją. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. sausio 25 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė Nr. 5-IL-539 bei 2019 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykio (ROIK Nr. 011000608397) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53421-18. 2018 m. lapkričio 8 d. E. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Dėl 2018 m. lapkričio 7 d. pasipriešinimo vyriausiajam patruliui sulaikymo metu, 2018 m. gruodžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53421-18. Dėl 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio aplinkybių T. M. apklaustas liudytoju, pripažintas nukentėjusiuoju.

8. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam T. M. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

9. Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniais): atsakovas sužalojo policijos pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 898,28 Eur žalos atlyginimo.

10. Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 898,28 sumai, todėl už jį mokėtinas 27 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškinį patenkinus, 27 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 30,58 Eur (27 Eur + 3,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. 191688326, 898,28 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,58 Eur (trisdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.