- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1675-826/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- D. P., UAB „APK“
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1675-826/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovų D. P. ir UAB „APK“ atstovo advokato A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams D. P. ir UAB „APK“ nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 20 173,48 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas D. P. yra jos buvęs sutuoktinis, kuris pagal 2010-07-27 susitarimą įsipareigojo automobilį BMW 3201Cabrio perduoti ieškovei asmeninės nuosavybe teise po to, kai pasibaigs automobilio lizingo sutartis. Po santuokos nutraukimo atsakovas automobilį iš ieškovės paėmė, nurodęs, kad grąžins, kai sumokės visas lizingo įmokas. Ieškovė ne kartą klausė atsakovo dėl lizingo sutarties pabaigos. Vėliau paaiškėjo, kad automobilio lizingo sutartis pasibaigė dar 2012-03-13, o automobilis 2012-03-08 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Krasta Auto Klaipėda“ Atsakovas gera valia pinigų už automobilį ieškovei negrąžino, nors pagal 2010-07-27 susitarimą automobilis turėjo būti perduotas ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, neketino automobilio perduoti ieškovei. Dėl to teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 20 173,48 Eur sumos, tačiau leidžiant atsakovams vykdyti privalomuosius mokėjimus bei sumokėti skolą ieškovei. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo apimtį, taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis manė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šios būsimo teismo sprendimo dalies įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovų atstovas advokatas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys sutarė, jog atsakovas visiškai įrengs ieškovės butą. Pagal 2010-07-27 susitarimą atsakovas įsipareigojo perduoti net ne jam priklausantį automobilį, todėl toks susitarimas yra niekinis, be to, pažadas dovanoti turtą ateityje taip pat yra niekinis. Automobilis buvo perduotas ieškovei naudotis tik tam, kad ji galėtų vežioti vaiką į mokyklą bei būrelius, tačiau šalių sūnus gyvena su atsakovu, dėl to ieškovei automobilis tapo nereikalingas ir ji grąžino automobilį atsakovų žinion. Taigi teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, suvaržė jų teises, nes areštavus jų lėšas, jie patiria nepatogumus. Abu atsakovai yra finansiškai pajėgūs, turi užtektinai turto, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Teismas nesigilino į ieškinio esmę ir tik formaliai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovės A. P. atstovė advokatė G. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde dėstomi argumentai susiję su ieškinio nepagrįstumu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumu. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nevertina jo pagrįstumo, o tik preliminariai įvertina, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Apeliantai neteisingai nurodo, kad areštavus jų sąskaitas jie patiria nepagrįstus suvaržymus, nes jie kreipėsi į antstolę ir nurodė areštuotiną turtą, dėl to antstolė panaikino piniginių lėšų areštą. Visas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, transporto priemonės naudojamos pagal lizingo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais esme, pobūdžiu ir apimtimi. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnis).
Atskirajame skunde atsakovai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, neįvertinus faktinių aplinkybių, susijusių su ieškinio pagrįstumu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 20 173,48 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl to, kad atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų ir pridėjo 2010-07-27 susitarimą. Taigi ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o tai, ar ieškinys iš esmės nepagrįstas, ar susitarimas, kuriuo remiantis, prašoma priteisti nuostolius, yra niekinis, galima nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, atlikus išsamų visų bylai reikšmingų įrodymų tyrimą bei vertinimą, tačiau ne tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 straipsnis). Kadangi ieškinys susijęs su turtiniais reikalavimais, o atsakovų turtinė padėtis šioje stadijoje nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinoma, pagrįstai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas. Vykstant ginčui dėl galimos žalos atlyginimo priteisimo bei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 straipsnis).
Atskirajame skunde nurodoma, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia atsakovų interesus, nes dėl taikytų apribojimų turtui jie negali laisvai disponuoti savo sąskaitomis. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Visų pirma laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais apribojimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad visų pirma areštuojami kilnojamieji daiktai, po to piniginės lėšos bei turtinės teisės ir nekilnojamasis turtas. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teismui pateikė antstolės V. D., vykdančios skundžiamą nutartį, 2015-09-04 patvarkymą. Iš šio patvarkymo nustatyta, kad atsakovams pateikus įrodymus, jog turimo kilnojamojo turto – automobilio – pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, piniginių lėšų areštas buvo panaikintas ir areštuotas automobilis. Taigi atsakovų disponavimas sąskaitomis nėra ribojamas, o transporto priemonės areštas nelaikytinas pernelyg suvaržančiu atsakovų teises, ypač įvertinus ieškinio sumą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.