Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-1184-1057/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50404-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)

2021 m. lapkričio 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam V. V. – L. (V. V. – L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), probacijos sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. – L. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 178 straipsnio 2 dalį (29 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (19 veikų) jam paskiriant galutinę subendrintą 5 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi V. V.- L. 2021 m. liepos 7 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinio paleidimo bausmės pabaiga: 2022 m. spalio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 29 straipsniu siūloma V. V.- L. papildomai paskirti pareigą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Probacijos tarnybos atstovė teisme teikimą prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad probacijos tarnybos teikimą palaiko, siūlomas vienas įpareigojimas, mano L. sutinka, jei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nuteistojo V. V. – L. gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas nurodė, kad liko vienas įpareigojimas, todėl neprieštarauja.

Nuteistasis V. V.- L. į teismo posėdį neatvyko. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo gautas nuteistojo pranešimas, kad dėl darbo dalyvauti posėdyje negalėjo, todėl prašo nugarinėti teikimą jam nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį netrukdo nagrinėti teikimą, nuteistajam paskirtas gynėjas advokatas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį, todėl teismas Probacijos tarnybos teikimą nagrinėja nedalyvaujant nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad intensyvios priežiūros taikymas V. V.- L. buvo pradėtas nuo 2021 m. liepos 7 d., tačiau intensyvios priežiūros terminas baigėsi 2021 m. spalio 6 d. ir probuojamasis šiuo metu vykdo tik bendrąsias probuojamųjų pareigas.

Remiantis Probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išnagrinėjus teismui pateiktą asmens bylą, matyti, kad priežiūros laikotarpiu V. V.- L. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens b. l. 52-61), administracine tvarka baustas nebuvo (asmens b. l. 62-64). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 65), kai nedirbo registravosi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 47). Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. V. V.- L. dalyvavo motyvuojančio interviu programoje „(duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 50). Priežiūros laikotarpiu nebuvo nustatytas probuojamojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ar nustatytų probuojamajam priemonių (buvimo vietų) nesilaikymo atvejų. Pagal OASys metodiką pervertinus probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė, vertinimo rezultatas 81 balas (2021 m. liepos 16 d. pagal OASys metodiką probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nustatyta- vidutinė, rezultatas 84 balai), nustatyta žema didelės žalos rizika. Visgi, pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo riziką buvo nustatytos ir probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Gyvenimo stilius ir draugai“.

Pažymėtina, kad probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant papildomų pareigų paskyrimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. V. V.- L. tinkamai laikėsi įpareigojimų ir visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl teismas įžvelgia V. V.- L. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Tačiau dėl aukščiau išdėstytų probleminių sričių, bei gan ilgo laiko iki bausmės pabaigos, teismas vertina, kad tikėtina, jog papildomos pareigos paskyrimas būtų teisingas ir naudingas pačiam nuteistajam, leidžiant jam įrodyti, kad lygtinio paleidimo institutas jam pritaikytas pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta pareiga - neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Paskirti nuteistajam V. V. – L. (V. V. – L.), pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte – neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.