Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Prienuose (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) priimtą 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. J. nuteistas Krokuvos apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi ir R. V. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2030 m. vasario 13 d. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo dienai – 4 metai 8 dienos.

7. Prašymų ar pareiškimų dėl nušalinimo byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. J. skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. V. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir BVK nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

11. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis R. V. J. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, R. V. J. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalųjį pagrindą (yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. V. J. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nuteistasis neatitinka materialiosios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą.

12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas savo nutartyje, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra išlikusi tokia pati nuo pirmojo jo vertinimo. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria nuteistojo skundo argumentams, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. J. daro pažangą, siekdamas sumažinti nustatytą pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis tik mano, kad daroma pažanga šiuo metu dar nėra pakankama (akivaizdi) jog būtų pagrindas daryti išvadą, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Nors rizika yra išlikusi tame pačiame lygyje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuojama, kad ši rizika turi mažėjimo tendenciją. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistasis deda pastangas siekiant minėtas rizikas valdyti – bausmės atlikimo metu dirba, yra motyvuotas darbui, nefiksuota jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu ar smurto laisvės atėmimo vietų įstaigoje vartojimo, R. V. J. nė karto nebaustas drausmine ar administracine tvarka, penkis kartus skatintas, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir šie teigiami aspektai buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, kadangi kaip teisingai pažymėjo ir apeliantas, atsižvelgiant į jo daromą pažangą nuteistasis R. V. J. nuo 2024 m. birželio 19 d. buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), kas neabejotinai pagerino jo bausmės atlikimo sąlygas. Vis tik apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir daro pažangą, tačiau nagrinėjamu atveju ji dar nėra pakankama ir tiek akivaizdi, kad R. V. J. atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistais elgiasi taip, kaip iš esmės turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

14. Vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai išties bus pasiekti nuteistajam taikius lygtinio paleidimo institutą. Neabejojama, jog Komisija spręsdama šio pobūdžio klausimus yra puikiai susipažinusi su nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, tačiau apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą, vertino tiek jame išdėstytus argumentus, tiek ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus vertinimus, tiek ir kitus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos kompetencija sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimus.

15. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių R. V. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.

16. Apygardos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę R. V. J. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – gyvybės kitam žmogui atėmimą. Lenkijoje, kurioje R. V. J. įvykdė nusikalstamą veiką, už nužudymą jam buvo paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė buvo suderinta su Lietuvoje galiojančiu baudžiamuoju įstatymu, ir, atsižvelgiant į tai, kad už nekvalifikuotą nužudymą Lietuvos baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė siekia laisvės atėmimą iki 15 metų, jam buvo paskirta maksimali BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Likusi neatlikta bausmės dalis – 4 metai. Kartu pažymėtina, kad už nužudymą R. V. J. jau buvo anksčiau teistas Lietuvoje ir atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (amnestijos būdu du kartus sutrumpinta jam paskirt bausmė bei vėliau paleistas anksčiau laiko pritaikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Vėliau jis buvo teisiamas ir Jungtinėje Karalystėje kai būdamas neblaivus viešoje vietoje konfliktavo su pareigūnais, pasinaudodamas metaliniu vamzdžiu priešinosi jį sulaikyti bandžiusiems pareigūnams. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, nei nusikalstamos veikos sunkumas, nei neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

17. Siekiant nustatyti nuteistojo pažangą mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, privalo būti vertinami asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuteistajam R. V. J. nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. Priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, būtent statiniai kriminogeniniai veiksniai yra nekintantys, todėl net ir savo itin teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu, nuteistasis šių veiksnių egzistavimo niekaip negali įtakoti. Būtent nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti valdomi ir kisti, priklausomai nuo nuteistojo elgsenos ir nuostatų bausmės atlikimo metu. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, R. V. J. nustatyti net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos. Pažymėtina, kad visi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio vertinimo metu (2025 m. kovo 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje). Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti atitinkamos srities specialisto, vertinant nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kaip jau minėta, dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis, atlikdamas bausmę, savo išskirtinai teigiamu elgesiu vis dar gali sumažinti ar panaikinti, tad nuteistojo skundo argumentai, kad jis šių veiksni negali pakeisti taip paprastai ir tai pasimatys tik po daugelio metų, iki bausmės pabaigos jų pakeisti net neįmanoma, yra visiškai nepagrįsti.

18. Kaip veiksnį, kurio nuteistasis atlikdamas bausmę negali įtakoti, ir jo pokytis pasimatys tik jam jau būnant laisvėje, įvardijo tai, kad jis neturi ar turi mažą/nestabilią darbo patirtį. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. V. J. būnant laisvėje jo darbinė patirtis menka. Dirbęs devyniose darbovietėse, tačiau darbo laikotarpiai jose trumpi, vidutiniškai vieno mėnesio trukmės. Teisėjų kolegijai vertinant bausmės atlikimo metu turimą nuteistojo patirtį atkreiptinas dėmesys, kad stabiliausia jo darbinė patirtis buvo dirbant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau vos tik suteikus nuteistajam teisę dirbti be palydos už kalėjimo ribų, jis šiuo metu per nepilnus du metus jau yra pakeitęs penkias darbovietes ir šiuo metu apie penkis mėnesius dirba jau šeštojoje darbovietėje. Taigi nors R. V. J. yra motyvuotas dirbti ir tą daro, vis tik stabilumo jo darbinėje veikloje neįžvelgiama, todėl kriminogeninis veiksnys nustatytas pagrįstai, vertinant nuteistąjį būtent bausmės metu.

19. Socialinio tyrimo išvadoje atsispindi ir kitos aplinkybės, susijusios su nutiestajam išskirtais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Joje nurodoma, kad vertinimo metu gauta informacija patvirtina, jog nuteistajam yra būdingas psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nustatyta, kad visas praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas R. V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apygardos teismui teiktame skunde nuteistasis pažymi, kad nebuvo vertinta, jog jis jau beveik du metus gali laisvai įsigyti alkoholio, tačiau to nedaro, teisėjų kolegijos manymu, šis argumentas negali būti vertinamas kaip paneigiantis jam nustatyto dinaminio kriminogeninio veiksnio egzistavimą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nurodė jau daugiau kaip dešimt metų nevartojantis alkoholio, supranta jo vartojimo žalą ir tikisi ateityje jo nevartoti. Vis tik pažymėtina, jog nuteistojo nurodomas laikotarpis, kuomet jis nevartoja alkoholio, išimtinai susijęs su jo bausmės atlikimu. Nuteistiesiems vartoti alkoholį yra griežtai draudžiama. Nors skunde teigia, kad bausmę atlikdamas pusiaukelės namuose jis turi galimybę alkoholio įsigyti, pažymėtina, kad nuteistieji ir ten yra tikrinami dėl galimo apsvaigimo, tad nuteistojo nevartojimas ir neįsigijimas šiuo metu labiau siejamas su jam taikomais draudimais nei su asmens laisva valia rinktis.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus aspektus, nurodytus nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje. Resocializacijos specialistas pažymėjo, kad nors pokalbio metu R. V. J. geba įvardyti veiksnius, vedusiu jį į nusikalstamas situacijas, tačiau stokoja savikritikos savo keistinų savybių atžvilgiu. Nusikalstamų veikų padarymo metu pasireikšdavo impulsyvumas, ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimas, neadekvati reakcija į aplinkinių veiksmus, tačiau nuteistasis mano, jog nusikalsdavo dėl susiklosčiusių situacinių aplinkybių, pavartoto per didelio kiekio alkoholio, taigi stebima savo poelgių racionalizacija. Nors R. V. J. nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus, tačiau pažymėtina, kad visi jo teistumai yra būtent tokio pobūdžio kai nusikalstamose veikos stipriai išreikšti instrumentinės agresijos požymiai. Pažymėta, kad bausmės atlikimo metu konfliktinėse situacijose nuteistasis pasirenka atsitraukimo arba bendradarbiavimo strategijas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistasis pats yra pasirinkęs laikytis nuo kitų nuteistųjų nuošaliau, taip pat nebendrauti su artimiausiais šeimos nariais. Resocializacijos specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors nuteistasis vertinimo metu atpažįsta ir įvardija veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau „savęs vertinimo lape“ jų įvardyti negeba teigiant, jog jis jokių problemų praeityje neturėjo. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis geba spręsti kasdienes problemas, tačiau patiria sunkumų įveikiant specifinių ar abstraktesnių sprendimų reikalaujančias problemas, tad problemų sprendimas – buitiniame lygmenyje. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis savo poreikius ir norus yra linkęs prioretizuoti, o priimdamas sprendimus pasikliauja savo „sveiku protu“ ir gyvenimiška patirtimi, nesistengdamas pasimokyti iš savo ar kitų klaidų. Visi šie duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje R. V. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

22. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tikrinamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią R. V. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankama pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad šiuo metu pataisos procesas jau yra baigtas.

23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo R. V. J. skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Prienuose 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.