Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1151-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-16
Bylos Nr.
2A-1151-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
M. N.
Trečiasis asmuo
A. I.
Advokatai
Daiva Vaškelienė, Jurgis Kaušinis
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1151-109/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.8; 121.21.
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei

dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovės atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-109/2009 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei M. N. su trečiuoju asmeniu A. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. R. patikslintu ieškiniu (b. l. 64-65) prašė iš atsakovės M. N. priteisti 3 798 Lt turtinei žalai atlyginti, 554 Lt žalos vertinimo išlaidų, 3 500 neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-05-14 iš atsakovės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra virš ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjo tekėti vanduo, dėl ko buvo aplietas ieškovės butas ir apgadinta ieškovės buto vidaus apdaila. Apie tai, kad ieškovės butas aplietas vandeniu, patvirtina 2008-05-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovei padarytos 3 798, 00 Lt žalos dydį patvirtina UAB „Kauno komprojektas“ 2008-06-17 žalos įvertinimo ataskaita. Dėl buto apliejimo buvo padaryti apgadinimai ir vonioje bei kambaryje. Atsakovė į butą ieškovės neįsileido. Be to, dėl šiuo metu atsakovei priklausančiame bute gyvenančios jos dukros A. I. ir jos narių pastovių įžeidinėjimų bei pažeminimo pablogėjo ieškovės sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei D. R. iš atsakovės M. N. 3 798 Lt žalos atlyginimo, 554 Lt žalos įvertinimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2008-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovės priteisė 131 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 152, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnio 2 dalis nustato prezumpciją, kad savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip pastatų, statinių savininkas (valdytojas). Buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė (b. l. 9-10). Įrodyti nenugalimos jėgos faktą patvirtinančias aplinkybes, nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą privalo atsakovas, t. y. M. N. Tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Kadangi nei atsakovė, nei tretysis asmuo ieškovės į savo butą neįsileido, avarijos priežasties nustatyti nepavyko. Teismas laikė, kad atsakovė ir tretysis asmuo užkirto galimybę nustatyti tikrąsias ieškovės buto apliejimo priežastis, o kartu ir eliminavo galimybę, nustačius apliejimo priežastis, įrodyti savo nekaltumą ir tokiu būdu paneigti CK 6.266 straipsnio įtvirtintą ir jam taikomą jo, kaip buto valdytojo, kaltumo prezumpciją.

Atsiliepimas

CPK 12 straipsnis ir CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė ir tretysis asmuo savo atsiliepimuose nurodė, jog ieškovės bute apgadinimai galimai padaryti seniai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taip pat jos remiasi tuo, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad užlieta virtuvės ir koridoriaus sienos, o nustatant padarytą žalą jau nurodyta ir vonia bei kambarys. Tačiau patį ieškovės buto užliejimo faktą iš dalies patvirtino savo atsiliepimuose tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo. Todėl teismas laikė, jog atsakovė turėtų įrodinėti, kad jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o butas buvo aplietas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Šiuo atveju atsakovė buvo pasyvi, savo kaltės svariais rašytiniais ar kitokiais įrodymais nepaneigė. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas vadovavosi CK 6.251 straipsnio 1 dalimi dėl nuostolių, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), visiško atlyginimo. Ieškovė iš atsakovės priteistinos žalos dydį grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. UAB „Kauno komprojektas“ 2008-06-17 žalos įvertinimo ataskaita Nr. 08/45, kurioje nustatyta, kad ieškovės butui dėl apliejimo padaryta 3 798 Lt žala. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ji nevykdė pareigos savo turtą prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė neturtinę žalą prašė priteisti iš atsakovės, tačiau rėmėsi tuo, kad ją pastoviai įžeidinėja atsakovės dukra, kuri yra pilnametė. Todėl nesant įstatyminio pagrindo, nesant įrodymų, teismas laikė, kad nėra pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė M. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria iš apeliantės priteistas žalos atlyginimas ir žalos įvertinimo išlaidos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės reikalavimą atmesti bei priteisti 131 Lt žyminio mokesčio ir bylos vedimo išlaidas. Atsakovė apeliaciniu skundu su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:

1) Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. LR CPK 12 str. ir CPK 178 str. įtvirtina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę - šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadinasi, ieškovė turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimus, t. y. ieškovei neužtenka vien nurodyti kambarių apliejimo fakto ir, jos nuomone, asmenų kaltų dėl apliejimo. Remiantis LR CK 6.246 - 6.249 str. deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismo nuomone, buto valdytojo kaltė yra preziumuojama pagal LR CK 6.266 str. 1 d., nes žalą, padarytą dėl pastatų, ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė LR CK 6.266 str. 1 d. minimu atveju, nes šis straipsnis nustato žalos atlyginimą dėl pastatų ar statinių sugriuvimo ar trūkumų, tuo tarpu joks name esančio vandentiekio sistemų trūkumas ar sugriuvimas nebuvo nustatytas - apliejimas (turto sugadinimas) ieškovės vonioje ir kambaryje Nr. 2-5 ir atsirado dėl kitų priežasčių, nesusijusių su name esančiais vamzdynais. Be to, apeliantės nuomone, ieškovė, o ne atsakovė, turėjo įrodinėti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens, kurį ieškovė nurodo kaip atsakingą už apliejimą, neteisėtų veiksmų (buto nepriežiūros) ir atsiradusios žalos. Ginčijamu atveju, teismas aplinkybę, kad ieškovė nebuvo įleista į apeliantės butą, laikė pakankama patvirtinti, kad būtent apeliantė yra kalta dėl apliejimo, tačiau pažymėtina, kad virš ieškovės gyvena ne vien apeliantė ir tretysis asmuo, bet ir kiti kaimynai. Teismas sprendime neteisingai nurodo, kad atsakovė ir tretysis asmuo neva patvirtino, kad ieškovės butas buvo aplietas iš atsakovės buto - apeliantė neginčijo tik dviejų kambarių - virtuvės ir koridoriaus apliejimo.

2) Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Remiantis LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio kaina buvo 7 905 Lt. Pirmos instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (3500 Lt), todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Kadangi, pagal LR CPK 93 str. 4 d. apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba priėmus naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, numatytas 2009-03-26 sprendime.

3) Dėl žalos dydžio. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovės patirtos žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktas žalos dydis nepagrįstas ir prieštaraujantis jos pačios pateiktiems įrodymams - ieškovė savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš esmės grindė dviem rašytiniais įrodymais: 2008-05-20 antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-08-45 ir 2008-06-17 UAB „Kauno komprojektas“ žalos įvertinimo ataskaita Nr. 08/45. Iš pateikto protokolo ir ataskaitos matyti, kad antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas 2005-05-19, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2008-05-20, tuo tarpu žala ieškovės butui UAB „Kauno komprojektas“ statinių ekspertų apskaičiuota tik daugiau nei po mėnesio - 2008-07-26. Protokole konstatuojama, kad „rudos spalvos dėmės“ yra tik dviejuose kambariuose: „virtuvės lubose prie koridoriaus ir vonios kambario sienos“ ir „koridoriaus lubose prie įėjimo į virtuvę ir ant sienos tapetų“. Protokole nurodyta, kad ieškovė pavedė antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes taip pat tik dėl to, kad „užlietos virtuvės ir koridoriaus sienos bute (duomenys neskelbtini)“. Po mėnesio, UAB „Kauno komprojektas“ darytoje ekspertizėje žala ieškovės butui dėl vandens nuotekos nustatoma visame bute - ne tik koridoriaus ir virtuvės kambariuose, bet ir vonios kambaryje bei kambaryje, ataskaitoje pažymėtame indeksu 2-5. Taigi 2008-05-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2008-06-17 UAB „Kauno komprojektas“ žalos įvertinimo ataskaita yra vienas kitam prieštaraujantys dokumentai žalos įvertinimo aspektu, o kartu išimtinai vieninteliai dokumentai, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėja ginčo dalyką - žalos dydį.

4) Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2008-05-14 ieškovės pakviesta atsakovės duktė apžiūrėjo jos butą ir pastebėjo, kad virtuvėje ir koridoriuje lubos vietomis pageltusios, tapetai vietomis pageltę ir susiraukšlėję, tačiau buvo akivaizdu, kad šie trūkumai atsiradę jau seniai Teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad iki paskutinio apliejimo jos butas jau buvo aplietas du kartus ir jame buvo atliktas remontas, tačiau neaišku kokio masto, kurių kambarių remontą ieškovė atliko. Ieškovės butas yra 1988 metų statybos betono blokų-šlakblokių name, kuris nebuvo remontuotas, todėl ieškovės buto apdaila, tame tarpe, lubos ir tapetai, dar prieš apliejimus buvo ganėtinai nusidėvėję. Paklausta, kodėl antstoliui 2008-05-19 neparodė vonios kambario, ieškovė atsakė, kad ji pagailėjo atsakovės. Toks ieškovės argumentas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė faktinių aplinkybių konstatavimo metu sąmoningai nuslėpė nuo antstolio tai, kad žala vonios kambariui buvo padaryta per anksčiau įvykusius apliejimus, o ne 2008-05-14. Nesąžiningus ieškovės ketinimus patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovė nuolat keisdavo nuomonę dėl jai padarytos žalos dydžio - iš pradžių (2008-05-14) ieškovė galimą žalą įvertino 300 Lt, tačiau vėliau nuomonę keitė daugelį kartų ir nuolat reikalaudavo vis didesnio žalos atlyginimo ir apimties: iš pradžių buvo teigiama, kad aplieti tik du kambariai, vėliau jau keturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. R. prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-26 sprendimą palikti nepakeistą jame nurodytais motyvais. Ieškovė mano, kad 2008-05-20 antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-08-45 bei 2008-06-17 UAB „Kauno komprojektas“ žalos įvertinimo ataskaita Nr. 08/45 yra dokumentai, prieštaraujantys vienas kitam. Su tokiais atsakovės samprotavimais negalima sutikti, kadangi šie dokumentai yra būtent papildantys vienas kitą, o ne prieštaraujantys. Po antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo, praėjus šiek tiek laiko, buto užliejimo dėmės tik dar labiau išryškėjo ir jau buvo matomos visame bute, todėl ieškovei nekilo jokių abejonių dėl UAB „Kauno komprojektas“ eksperto profesionalumo atliekant padarytos žalos įvertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. (CPK 320str.).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimą žalos atlyginimo dalyje prašo panaikinti dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo , įrodymų įvertinimo ( CPK 12 str., 178 str.) ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo ( CK 6.266 str. 1d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir štai dėl ko:

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, reglamentuojančios statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę. Pagal paminėto straipsnio 1 dalį statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusios tyčios ar didelio neatsargumo. Sąvoka ”statiniai” komentuojamame straipsnyje apima ir pastatus (gyvenamuosius namus, ūkinės komercinės paskirties pastatus , įrengimus, konstrukcijas ir pan.). Žala gali būti padaryta ne tik statiniui sugriuvus, bet ir dėl bet kokių jo trūkumų.

Atsakovė M. N. yra buto, iš kurio buvo apipiltas ieškovės butas, savininkė. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena jos duktė- tretysis asmuo. Kadangi atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, jokių pretenzijų savo dukrai dėl ieškovės buto užpylimo nereiškia, teismas teisingai sprendime konstatavo, kad šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę ir atsakovei neįrodžius, jog ieškovės butas buvo apipiltas ir jai žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei padarytą žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti yra visos būtinos sąlygos, išvardintos CK 6.246-6.249 straipsniuose.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Buto užpylimas yra savaime neteisėtas veiksmas. Atsakovės civilinė atsakomybė atsirado iš delikto. Kaltė (CK 6.248 str.) skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Kadangi kaltė CK 6.248 str. yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę, todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama arba civilinė atsakomybė netaikoma (CK 6.253 str.).

Savininkas atsako už bute esančių įrenginių būklę. Trečiajam asmeniui, atsakovės dukrai, neįleidus ieškovės apžiūrėti buto, iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, nepavyko nustatyti tikrosios ieškovės buto apipylimo priežasties.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apliejimo priežastį turi įrodyti asmuo, kuris apliejo butą, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje R. A., I. V. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).

Nustačius, kad nei atsakovė nei tretysis asmuo nesikreipė į atitinkamas tarnybas dėl ieškovės buto apipylimo priežasties nustatymo (pvz. trūkus vamzdžiui ir pan.), tikėtina, kad butas buvo užpiltas dėl neteisėtų veiksmų (neužsukus krano ), todėl spręstina, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis.

Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Nustatyta, kad šalys iš esmės nesutaria tik dėl žalos dydžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių vonios, virtuvės, kambarių išdėstymą, ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad iš atsakovės buto buvo apipiltos UAB Kauno ”Komprojektas” žalos įvertinimo ataskaitoje Nr.08/45 nurodytos ieškovės buto patalpos, o ne antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos patalpos. Be to, pažymėtina, kad atsakovė jokiais įrodymais nenuginčijo UAB Kauno ”Komprojektas” vertinimo ataskaitoje nustatyto žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai nustatė konkretų žalos dydį ir, remiantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai iš atsakovės priteisė 3798 Lt žalos atlyginimo, 554 Lt žalos įvertinimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2008-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.(CK 6.251 straipsnio 1dalis, CPK 88 straipsnio 1dalies 1 ir 7 punktai, 6.37 straipsnis , 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nėra įskaitomos į ieškinio kainą. (CPK 88 str.).

Kadangi pirmasis ieškinio reikalavimas dėl 3798 Lt žalos priteisimo iš atsakovės yra patenkintas visiškai, o 554 Lt bylinėjimosi išlaidas sudaro žalos įvertinimo bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinio pirmojo reikalavimo visišku patenkinimu, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį bei 554 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės 11,83 Lt (b. l. 37) bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo VĮ Registrų centrui už pažymų išdavimą, todėl konstatuotina, kad ieškovė patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei prašė priteisti.

Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 48). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą sudarė 240 Lt , už advokatės atstovavimą 370 Lt, t.y. viso 610 Lt, iš jų 50 proc. išlaidos sudaro 305 Lt. Dėl to teismas pagrįstai atmetęs ieškinio reikalavimą dėl 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės priteisė valstybei 152,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taigi apeliantės apeliacinio skundo antrasis argumentas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas teisingai taikė CPK 96, 98, 99 straipsnių nuostatas.

Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 330, 329 straipsniai).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina valstybei 260 Lt teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą ieškovei D. R. antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 d., 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m., kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės M. N. priteisti 260 Lt teisinės pagalbos išlaidų valstybei už suteiktą ieškovei D. R. antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Koelgijos pirmininkė Birutė BobrelEvaldas BurzdikasAlgirdas Remeika