Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-327/2012

2012 m. lapkričio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kole­gi­jos pirmininko teisėjo Viktoro Preikšo, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, se­kre­toriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu sep­ty­niems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. ir 65 str. šią bausmę subendrinus dalinio su­dėjimo būdu su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. ir Vil­niaus miesto 2 apylinkės teis­mo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis su­ben­drinta baus­mė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. prie šios bausmės visiškai pridėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. bau­džia­muoju įsakymu paskirtą 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 2 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas E. N. namuose pagrobė svetimą turtą – 200 litų vertės E. N. priklausantį mobilų telefoną „Nokia 6520“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė palaikė apelianto poziciją, prašė perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžia­mojo įstatymo, kadangi R. M. nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą baudžiamojo įs­ta­ty­mo straipsnio dalį, kuri atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visumos pagrindu pripažino R. M. kaltu dėl svetimo turto, jam pateiktą kal­ti­nimą pagal BK 178 str. 2 d. (atvirą svetimo turto vagystę) teisingai kvalifikavo kaip slaptą vagystę, kadangi nu­ken­tė­jusysis pats davė telefoną pasinaudoti R. M., kuriam tyčia pagrobti svetimą turtą kilo nu­ken­tėjusiajam išėjus iš patalpos. Tačiau apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagrobto turto vertė pagal BK 190 str. 1 d. yra nedidelė. Pagal BK 178 str. 1 d. veika kvalifikuojama tada, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Nedidelės vertės svetimo turto pagro­bi­mas (iki 3 MGL) kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas – pagal BK 178 str. 4 d. Šioje byloje pagrobto svetimo turto vertė yra 200 Lt. Tai yra kvalifikavimui reikšmingas juridinis po­žy­mis, atskiriant baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 str. 4 d. nuo nusikaltimo pagal BK 178 str. 1 d. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą vertindamas nusi­kals­tamos veikos dalyką, todėl neteisingai kvalifikavo R. M. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d., todėl ji turi būti perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nu­si­kalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinimo pakeitimui teisme BPK 256 str. yra numatyta speciali tvarka, tačiau ji netaikoma, kuomet kaltinimas keičiamas į len­g­ves­nį nusikaltimą ar baudžiamąjį nu­sižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos vei­kos aplinkybės (BPK 256 str. 4 d.). Šioje byloje kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės nesikeičia, kal­tinamasis savo kaltę dėl svetimo nedi­de­lės vertės turto pa­gro­bi­mo pripažino pilnai, todėl nėra kliūčių perkvalifikuoti R. M. nusi­kals­ta­mą veiką iš nesun­kaus nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą.

Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą re­mian­tis BK 38 str. nuostatomis, kaltinamajam ir nu­ken­tėjusiajam susitaikius, kadangi R. M. turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, buvo baustas už analogiškus baudžiamuosius nusi­žen­gimus, todėl nėra pagrindo pasitikėti kalti­na­muo­ju ir manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog R. M. įvykdyta nusikalstama veika prarado pavojingumą. BK 36 str. nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant dėl pirmojo pagrindo buvimo, teismas kiekvienu kon­kre­čiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Antruoju atveju aplinkybės gali pasikeisti ir dėl ob­jek­tyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasi­kei­ti­mo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių as­mens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais aplinkybių pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savy­bių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepa­vo­jingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Be to, taikyti ar ne BK 36 str., yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės arba atsisakyti jam taikyti minėto straipsnio nuostatas. Šioje įstatymo normoje numa­ty­tas as­mens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pa­si­kei­ti­mu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2009). Jau minėta, kad R. M. šiuo nuosprendžiu teisiamas šeštą kartą, be to, jis įsi­tei­sė­ju­siu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už 9 nu­si­kalstamas veikas, numatytas BK 178 str. (vagystės iš parduotuvių), ir nubaustas laisvės atė­mi­mo bausme (Liteko duomenys). Taigi, jis toliau darė nusikalstamas veikas, išvadų iš anksčiau pa­skir­tų bausmių nepadarė, tokiu būdu nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad R. M. arba ši jo pa­daryta veika tapo nepavojingi ir palengvinti nuteistojo teisinę padėtį taikant BK 36 str. numatytą institutą.

Nors šiuo atveju pagrobtas turtas ir palyginti nedidelės vertės, nukentėjusiajam padaryta nedidelė žala, kuri jau atlyginta, tačiau ši R. M. nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Iš esmės dėl tų pačių jau paminėtų aplinkybių ir kitų jo padarytų analogiškų nusikalstamų veikų kontekste teisėjų kolegija nesu­tinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmiška, ir sprendžia, kad ir šiuo pagrindu (BK 37 str.) nuo baudžiamosios atsakomybės jis negali būti at­leistas.

Įvertinus tai, kad R. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama į lengvesnę, iš naujo būtina spręsti ir bausmės klausimą. Už BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką bau­džiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Sutinkamai su BK 41 str. bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų da­ry­mo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgia į BK 54 str. paminėtus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tai yra į tai, kad jis įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, nėra jo atsa­ko­my­bę sunkinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos jo padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), kaip tvir­ti­nama apeliaciniame skunde. Ši ap­lin­ky­bė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prie­lai­das, bet ir jos subjektą. Pažymėtina, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klau­si­mas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato at­si­žvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Teismas šią at­sa­ko­mybę lengvinančią aplinkybę gali pripažinti tais atvejais, kai nustatoma, kad kaltininkui susi­klos­tė tokios objektyvios išorinio gyvenimo ap­lin­ky­bės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pa­si­rinkimui, tai yra vadovaudamasis savo ver­ty­bi­nėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį ran­da tik darydamas nusikalstamą veiką, tai yra, jeigu nebū­tų tokių aplinkybių poveikio, asmuo nebū­tų daręs nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis negavo pasiskolinti pinigų maistui, todėl telefoną pagrobė, kad par­da­vęs jį gautų pinigų maistui pirkti. Spren­džiant dėl vienos nusikalstamos veikos tokia aplinkybė duo­tų pagrindo ją svarstyti kaip lengvi­nan­čią nuteistojo atsakomybę, tačiau, kaip minėta, analo­giš­kas nusikalstamas veikas R. M. padarė ir už jas bu­vo baustas daug kartų, todėl apeliacinės ins­tan­cijos teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina nuteistojo padėties buvus beviltiška ir nepripažįsta esant šią lengvinančią aplinkybę.

Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – R. M. teisiamas šeštą kartą, iki sulaikymo sistemingai darė nusikalstamas veikas vieną po kitos. Apy­linkės teismas skun­džia­ma­me nuosprendyje teisingai motyvavo griežčiausios sankcijoje numa­ty­tos bausmės skyrimo pagrįs­tu­mą. Kolegijos nuomone, iš visų BK 178 str. 4 d. numatytų al­ternatyvių bausmių būtent arešto bausmė labiausiai atitinka padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę ir gali padėti pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Kolegija sprendžia, kad įver­ti­nus nusikalstamos vei­kos pada­ry­mo aplinkybes, R. M. atsakomybę lengvinančias aplin­ky­bes, arešto trukmė nusta­tytina ma­žesnė, negu už bau­džiamąjį nusižengimą numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d., 61 str.).

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str., iš dalies sudedant, subendrino su Vilniaus mies­to 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuos­prendžiu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis – ati­tin­ka­mai devyniasdešimt parų arešto ir 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda, bei penkiolika parų arešto. Kadangi kai kurios bendrinamos bausmės buvo paskirtos už nusi­kals­ta­mas veikas, priklausančias skirtingoms rūšims, jos turėjo būti subendrintos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, apėmimo būdu. Kadangi šiuo nuos­pren­džiu pakeičiama R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos rūšis, todėl bausmės suben­dri­na­mos iš naujo. Tikslių duomenų apie šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių įvykdymą nėra, nuteistasis R. M. šių su­ben­drinamų bausmių paskyrimo metu buvo suimtas kitoje byloje, šiuo metu atlieka bausmę pagal Vilniaus miesto 3 apy­lin­kės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį, todėl bausmių įskaitymo klausimas (BK 63 str. 9 d.) šia nutartimi nespren­džia­mas.

Kolegija daro išvadą, kad nuteistasis pagrįstai skundžiasi dėl neteisingo nusikalstamos vei­kos kvalifikavimo ir neteisingai paskirtos bausmės, todėl R. M. apeliacinis skundas ten­ki­na­mas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam dvidešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. paskirta bausme – penkiolika parų arešto, ir paskirti R. M. trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d. šią subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. paskirta ir pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 64 str. 1 d. ir 2 d. subendrinta bausme – devyniasdešimčia parų arešto ir 5 MGL dy­džio (650 Lt) bauda, galutinę bausmę R. M. paskirti devyniasdešimt parų arešto ir 5 MGL dydžio (650 Lt) baudą.