- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- A-858-2186-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-354-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V., V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- O. A., G. M., V. B., Z. L., D. B., Prienų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (iki teisių perėmimo – Kauno apskrities viršininko administracija) (tretieji suinteresuoti asmenys – G. M., V. B., O. A., Z. L., D. B. ir Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. V. skundu (b. l. 6–12) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko (toliau – ir KAV) 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 02-07-7975 (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas Įsakymas)) ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir KAVA) panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) (duomenys neskelbtini), sklypo vakarinėje dalyje natūra atliktą bendro naudojimo kelio ribų ženklinimą. Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. rugsėjo 20 d. kartu su 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. ll-V-207-1056 atsiuntė pareiškėjai Įsakymą, kuriuo keičiamas Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-07-9884 „Dėl Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo“ 1 punktas ir išdėstomas taip: „1. Patikslinu Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-11-03 įsakymu Nr. 07-6415 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir panaikinu projektuojamą 4 m pločio kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeičiu šiame sklype esamo 8 m pločio kelio (bandotakio) vietą ir jį suprojektuoju rytinėje sklypo dalyje, pažymiu projekte natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą“. Iš pridedamo plano matyti, kad pareiškėjos sklype pažymėti šie keliai – rytinėje sklypo dalyje 8 m pločio bandotakis, sklypo pietinėje dalyje – kelias, skiriantis jos sklypus Nr. 214-1 ir 214-3, parodytas sutrumpintas, nors faktiškai ir toliau eina jos sklypu iki pat G. M. sklypo, ir vakarinėje sklypo dalyje –kelias, kertantis pareiškėjos žemės sklypą, kuris susiformavo dėl to, kad jos motina leido pravažiuoti kaimynams į savo žemės sklypus. Iš Įsakymo ir plano neaišku, koks yra šių kelių statusas. Tačiau, atsižvelgiant į KAVA Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 22R-2902-(5.5), galima daryti išvadą, kad visus kelius, esančius pareiškėjos žemės sklype KAVA laiko bendro naudojimo keliais, įsiterpusiais į jos žemės sklypą. Tokie KAVA veiksmai yra neteisėti, pažeidžia jos nuosavybės teises. Nekilnojamo turto registro duomenimis pareiškėjos žemės sklype nėra jokio kelio, kaip įsiterpusios naudmenos, kertančio sklypą išilgai. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką akivaizdžiai matyti pažymėti bendro naudojimo keliai, kurie parodyti kaip įsiterpusios naudmenos ir išimti iš pareiškėjos sklypų ploto. Kadastro žemėlapio ištraukos duomenys apie kelius, skirtingai nuo abriso, sutampa su kelių aprašymu 1996 m. birželio 12 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėja nurodė, kad KAV 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-8292 patvirtintame N. Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1 vakarinėje dalyje nenurodyti jokie bendro naudojimo keliai, priešingai kelių tinklas suformuotas taip, kaip buvo apibrėžta 1995 m. rugsėjo 30 d., grąžinant žemę natūra M. G. (dabartinė savininkė – D. B.), dalyvaujant kaimynui V. L. ir žemėtvarkos specialistei A. B., ir nurodyta paženklinimo akte. Tokiu būdu KAV 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-8292 patvirtintame Kauno apskrities Prienų rajono Naujosios Ūtos seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos pareiškėjos žemės sklypų Nr. 214-1, Nr. 214-3 ribos ir bendro naudojimo keliai. Iš projekto matyti, kad sklypą Nr. 214-3 nuo sklypo Nr. 214-1 skiria bendro naudojimo kelias iki pat G. M. žemės sklypo, joks bendro naudojimo kelias sklypo Nr. 214-1 vakarinėje dalyje nepažymėtas. Sklypo rytinėje dalyje pažymėtas 8 m pločio bandotakis, kaip neįskaitytas į sklypo plotą bendro naudojimo kelias. Plane tai pat pažymėtas bendro naudojimo kelias nuo bandotakio statmenai į kairę kertantis žemės sklypą Nr. 192. Šis kelias ir yra suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias privažiavimui prie O. A., V. L. ir A. B. žemės sklypų. KAVA bendro naudojimo kelią, kertantį žemės sklypą Nr. 214-1 vakarinėje sklypo dalyje, projektuoja ir ženklina, pažeisdama pareiškėjos nuosavybės teises ir teisės aktus, reglamentuojančius naujų kelių formavimą privačioje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad be pareiškėjos sutikimo jos sklype naujai projektuojamas ir ženklinamas bendro naudojimo kelias, Įsakymas yra naikintinas, o KAVA įpareigotina panaikinti pareiškėjos žemės sklype Nr. 214-1 atliktą kelio ženklinimą.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (b. l. 21–23) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę O. Č. buvo atkurtos 1996 metais. Kaimo vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo pradėti rengti tik 1998 m. gegužės 9 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijai 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – ir Metodika). Vadovaujantis Metodikos 10 punktu, N. Ūtos kadastro vietovės projekto autorius, rengdamas N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo žemėtvarkos projekto plane pažymėti žemės sklypo Nr. 214-1, į kurį 1996 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. Č., ribas ir jame esamą situaciją taip, kaip nurodyta šio žemės sklypo plane ir abrise, t. y. pažymėti 4 m pločio bendro naudojimo kelią, kuris nuo žemės sklypo Nr. 214-3 iki žemės sklypo Nr. 192 kerta žemės sklypą Nr. 214-1. 1998 metais patvirtinto N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane 214-1 žemės sklypo ribos pažymėtos teisingai, tačiau kelių tinklas nurodytas netiksliai, t. y. 4 m bendro naudojimo kelias nepažymėtas taip, kaip nurodyta žemės sklypo abrise ir plane, bet žemės reformos žemėtvarkos plane išliko pažymėtas 8 m pločio kelias, kuris 214-1 žemės sklypo abrise ir plane nurodytas kaip panaikintas. Kauno apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 02-07-9884 patikslino N.Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415, kuriame panaikino projektinį 4 m pločio bendro naudojimo kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeitė šiame sklype esamą bendro naudojimo 8 m pločio kelio vietą, jį suprojektuojant rytinėje šio sklypo dalyje, ir pažymėjo natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą bei pakeitė žemės sklypų Nr. 192 ir Nr. 214-1 ribas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2008 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-V-439-729 pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininkas neteisėtai šiuo įsakymu priėmė sprendimą patikslinti privačių žemės sklypų Nr. 192 ir Nr. 214-1 ribas, padidindamas šių sklypų plotą laisvos valstybinės žemės sąskaita bei nurodė pakeisti į šiuos sklypus įsiterpusio bendro naudojimo kelio plotį. Kauno apskrities viršininkui buvo rekomenduota patikslinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 02-07-9884, jame paliekant tik teiginį „panaikinu projektuojamą 4 m pločio kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeičiu šiame sklype esamo 8 m pločio kelio vietą ir jį suprojektuoju rytinėje sklypo dalyje, pažymiu projekte natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą“, taip pat N. Ūtos kadastro vietovės projekto plane bendro naudojimo kelio, kuris kerta žemės sklypus Nr. 192 ir Nr. 214-1 nurodyti 4 m plotį, o V. V. žemės sklype Nr. 214-1 priklausantį kelią (buvęs bandokelis) projekto plane pažymėti tokio pločio koks jis yra natūroje. Kauno apskrities viršininkas Įsakymu pakeitė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-07-9884 1 punktą. Žemės sklype Nr. 214-1 jokie nauji bendro naudojimo keliai Įsakymu suprojektuoti nebuvo, buvo pažymėtas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris buvo pažymėtas žemės sklypo 214-1 1996 m. birželio 12 d. abrise ir 1996 m. liepos 4 d. plane.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 146–152) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies; panaikino Įsakymą; reikalavimą įpareigoti panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) Tartupio-Maciuliškės kaime, N. Ūtos sen., Prienų r., sklypo vakarinėje dalyje natūra atliktą bendro naudojimo kelio ribų ženklinimą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro tai, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. 214-1 KAVA projektuoja ir ženklina bendro naudojimo kelius, ir tokie atsakovo veiksmai pažeidžia pareiškėjos teises. KAV 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtinto N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane 214-1 žemės sklypo ribos, ir kelių tinklas pažymėtas taip: 4 m bendro naudojimo kelias nepažymėtas taip, kaip nurodyta žemės sklypo abrise ir plane, bet žemės reformos žemėtvarkos plane išliko pažymėtas 8 m pločio kelias, kuris 214-1 žemės sklypo abrise ir plane nurodytas kaip panaikintas. KAV 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 02-07-9884 patikslino N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą KAV 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415, kuriame panaikino projektinį 4 m pločio bendro naudojimo kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeitė šiame sklype esamą bendro naudojimo 8 m pločio kelio vietą, jį suprojektuojant rytinėje šio sklypo dalyje, ir pažymėjo natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą bei pakeitė žemės sklypų Nr. 192 ir Nr. 214-1 ribas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-V-439-729 nurodė, kad KAV neteisėtai šiuo įsakymu priėmė sprendimą patikslinti privačių žemės sklypų Nr. 192 ir Nr. 214-1 ribas, padidindamas šių sklypų plotą laisvos valstybinės žemės sąskaita bei pakeisti į šiuos sklypus įsiterpusio bendro naudojimo kelio plotį. KAV Įsakymu pakeitė KAV 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-07-9884 1 punktą ir išdėstė jį taip: „patikslinu Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir panaikinu projektuojamą 4 m pločio kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeičiu šiame sklype esamo 8 m pločio kelio (bandokelio) vietą ir jį suprojektuoju rytinėje sklypo dalyje, pažymiu projekte natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą“.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Abrisas nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Laikinasis žemės sklypo planas taip pat nėra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Tokiu dokumentu yra tik žemės reformos žemėtvarkos projektai. Pagal esamus projektus, kelias vakarinėje pareiškėjos žemės sklypo dalyje nėra bendro naudojimo kelias. Bendro naudojimo kelias yra kelias vedantis į G. M. žemės sklypą Nr. 153. Ginčo sklype kelių žymėjimas aiškiai matosi ištraukoje iš Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, kurioje pažymėti keliai pagal KAV priimtus įsakymus. Darytina išvada, kad KAV Įsakymu pakeitus Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-07-9884 1 punktą, pareiškėjai buvo sukurtos tiesioginės teisinės pasekmės – jos valdomajame žemės sklype atsirado kelias, kuris nebuvo suprojektuotas ir patvirtintas KAV 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintame N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Apskrities viršininko priimti administraciniai aktai, pažeidžiantys tam tikrų asmenų subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, yra skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad apskrities viršininkas, manydamas, kad KAV 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.07-6415 patvirtinto N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ginčo žemės sklype nepagrįstai buvo pažymėtas kelių tinklas (4 m bendro naudojimo kelias nepažymėtas taip, kaip nurodyta žemės sklypo abrise ir plane, bet žemės reformos žemėtvarkos plane išliko pažymėtas 8 m pločio kelias, kuris 214-1 žemės sklypo abrise ir plane nurodytas kaip panaikintas) pradėti administracinio akto panaikinimo procedūrą (akto patikslinimo, pakeitimo ar visiško panaikinimo) galėjo tik tuo atveju, jei dėl to neiškyla ginčų. Būtina sąlyga akto pripažinimo netekusiu galios procedūrai atlikti yra fakto, kad toks taisymas nepažeis pareiškėjo ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, konstatavimas. Tokią išvadą patvirtina ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, kad tik administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad KAV, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, veikė daugiau nei jam leidžia kompetencija, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, todėl šis aktas naikintinas. Reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) (duomenys neskelbtini), sklypo vakarinėje dalyje natūra atliktą bendro naudojimo kelio ribų ženklinimą teismas laikė išankstiniu, nes, panaikinus administracinį aktą, atsakovas privalo šio akto pagrindu atliktus veiksmus panaikinti, ir, tik neatlikus tokių veiksmų, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 158–161) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad Metodikos (aktualios redakcijos) 45 punkte reglamentuota apskrities viršininko teisė tikslinti patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apskrities viršininkas neturi teisės pildyti, keisti ar pripažinti negaliojančiais savo paties priimtus administracinius aktus. Įsakymu buvo patikslintas KAV 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-07-9884 1 punktas tik dalyje dėl privačios žemės sklypų Nr. 192 ir Nr. 214-1 ribų pakeitimo, todėl Įsakymo panaikinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi nebuvo panaikintas KAV 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 02-07-9884 patikslintas natūroje esamų kelių pažymėjimas žemėtvarkos projekte.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. apeliaciniu skundu (b. l. 167–168) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pareiškėjos skundą atmesti. O. A. nurodo, kad Įsakymu buvo tik patikslintas KAV 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 02-07-9884. Pareiškėjosžemės sklype Nr. 214-1 jokie nauji bendro naudojimo keliai Įsakymu suprojektuoti nebuvo. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia O. A., V. L. ir A. B. teises, užkerta jiems bet kokią galimybę išvykti ir grįžti į sodybas. 4 m. bandotakis nėra tinkamas susisiekimui, nes ji yra D. B. žemės sklype, be to, būna apsemtas rudenį ir pavasarį, tampa neišvažiuojamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174–175) prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Z. L. pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, pritariama atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176–177) prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. V. B. pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, pritariama atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 184–186) sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, jame nurodytais argumentais ir prašo jį tenkinti.
Pareiškėja V. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 187–192) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad visi privažiavimo prie žemės sklypų klausimai buvo išspręsti dar iki KAVA 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos motinai. Bendro naudojimo kelių tinklas atsispindi Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, sudarytuose 1998 m., 1999 m. ir 2005 m. Apskrities viršininkas turi teisę tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektus tik tiek, kiek tai susiję su žemės sklypo konfigūracija ir ribomis, o ne projektuojant naujus bendro naudojimo kelius, būtinai suderinęs su pretendentais, esant projekto autoriaus raštiškam paaiškinimui, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Šiuo atveju apskrities viršininkas projektuoja pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype naują bendro naudojimo kelią.
Pareiškėja V. V. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens O. A. apeliacinį skundą (b. l. 195–198) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad Įsakymu KAV veikė ultra vires ir Įsakymas pažeidžia įstatymo viršenybės principą. Remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A756-422/2009.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 202–203) prašo O. A. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 02-07-7975 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) (duomenys neskelbtini), sklypo vakarinėje dalyje natūra atliktą bendro naudojimo kelio ribų ženklinimą.
Iš ginčijamo Įsakymo ir prie jo pridėto plano (t. I, b.l. 28-29) turinio matyti, kad ginčijamu Įsakymu, be kita ko, yra tikslinamas Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.-6415 patvirtintas Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, šiame projekte atvaizduojant per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantį kelią („... pažymiu projekte natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą“).
Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad norint nustatyti, ar ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas, kiek tai susiję su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, turėjo kompetenciją patikslinti patvirtintą žemėtvarkos projektą, visų pirma būtina nustatyti, ar nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai momentu sklype Nr. 214-1 buvo teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas kelias, kurį, kaip nurodo atsakovas, kilo poreikis pažymėti vėliau patvirtintame atitinkamos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismui, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą Nr. 214-1 momentu galiojusio LR kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktą apibrėžimą („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) byloje aptariamas kelias, kuris, kaip teigia atsakovas, de facto kaip kelias egzistavo pareiškėjos motinai 1996 m. lapkričio 18 d. atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 214-1, galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu. Minėtų Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aptariamas kelias nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas pirmiau minėtuose dokumentuose, ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Be to, pažymėtina, kad aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 69/9780-2 (žemės tvarkymo byla Nr. 164), 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (žemės sklypo unikalus Nr. 6938-00010164) ir teises į jį (t. I, b.l. 14) taip pat nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią; aptariamas kelias nenurodytas ir VĮ Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (t. I, b.l. 37). Minėtą faktinę aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu de jure aptariamas kelias įteisintas nebuvo, iš dalies patvirtina ir paties atsakovo elgesys, nes, kol dėl naudojimosi aptariamu keliu nebuvo kilęs ginčas, 1998 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu Nr. 07-6415 (t. I, b.l. 70) patvirtintame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte aptariamas kelias žemės sklype Nr. 214-1 nebuvo pažymėtas.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu byloje aptariamas kelias, pažymėtas prie ginčijamo Sprendimo pridėtame plane kaip kertantis žemės sklypą Nr 214-1, tinkamai nebuvo įteisintas.
Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo žemėtvarkos projekte pažymėti kelią, kuris de jure neegzistuoja, teisės aktai atsakovui tokios teisės nesuteikia. Visų pirma pažymėtina, kad padarius išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, minėto kelio pažymėjimas žemėtvarkos projekte de facto reiškia neegzistavusio kelio, einančio per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įteisinimą, taigi, faktiškai tai reiškia pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą, iš esmės servituto nustatymą pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 214-1 atžvilgiu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybė neliečiama. LR Civilinio kodekso (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusio LR Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. LR žemės įstatymo (2007 m. liepos 19 d. redakcija) 23 straipsnio 2 dalyje buvo numatytas baigtinis atvejų sąrašas, kuomet apskrities viršininkas administraciniu aktu turėjo teisę nustatyti servitutą. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad byloje aptariamas atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą atvejų, kuomet atsakovas turėjo teisę administraciniu aktu nustatyti servitutą. Šiuo atveju pažymėtina, kad jei atitinkamiems asmenims kyla sunkumų naudojantis jiems priklausančiais žemės sklypais, turėtų būti siekiama sutarimo dėl servituto nustatymo, o jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu (LR CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovas kaip teisinį ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindą nurodo LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 5 punktą ir LR žemės ir miškų ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 10 punktą (ginčui aktuali LR žemės ir miškų ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 2006 m. balandžio 20 d. redakcija, ir, atitinkamai, jos 11 punktas), minėtose teisės normose tik nurodyta, kad „grąžinami natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje“.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo, jog aptariamas žemės sklypas Nr. 214-1 buvo suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos dar iki 1998 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymo Nr. 07-6415 (t. I, b.l. 70), kuriuo buvo patvirtintas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, momento, taigi šiuo projektu aptariamas žemės sklypas apskritai nebuvo suformuotas turint tikslą į jį atkurti nuosavybės teises. Be to, iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad ji nenumato atsakovo teisės žemėtvarkos projektu ar jo patikslinimais žemės sklype, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės, suprojektuoti ar įteisinti kelią.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nesant tam tinkamo teisinio pagrindo. Manytina, kad aptariamo kelio pažymėjimas žemėtvarkos projekte galima tik teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus minėtą kelią. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, peržengė savo kompetencijos ribas, iš esmės yra pagrįsta.
Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. A. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.