- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 1-197-569/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01950-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Ritai Levickytei,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,
kaltinamosios gynėjai advokatei Violetai Savickienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji S. P. nuo 2010 metų spalio mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011 sausio 10 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino ir narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir šias psichotropines medžiagas - amfetaminą ir narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis platino, neteisėtai parduodama E. B. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už nenustatytą pinigų sumą,
be to, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia, ji iki 2011 m. vasario 16 d. 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,017 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kol kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamoji S. P. apklausta teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog narkotines medžiagas gaudavo iš pažįstamo A. J., jas laikydavo namuose. Narkotines medžiagas pirkdavo su tikslu jas platinti. Jeigu kam reikėdavo narkotinių medžiagų, parašydavo jai SMS žinutę į mobilų telefoną ir susitardavo, kur susitikti. Narkotines medžiagas parduodavo pažįstamiems asmenims. Kratos metu jos bute buvo rastas amfetaminas. Narkotines medžiagas pirkdavo nedideliais kiekiais. Jas buvo pardavusi ir pažįstamam E. B.. Narkotines medžiagas parduodavo 1 gramą už 30 litų, jas platino kokiems 5 pažįstamiems vaikinams. Tai darė ne dėl materialinės padėties, o iš įdomumo, turėjo tokį ratą draugų ir nemanė, kad tai, ką darė, buvo blogai. Tik vėliau suprato, kad padarė nusikalstamą veiką, norėjo pasirodyti prieš draugus. Praėjus gal pusantro mėnesio, pasakė A. J., jog nebenori tuo verstis. Tada šis atvežė labai daug narkotinių medžiagų, ir pasakė, kad jas ji pasidėtų į rūsį. Tačiau šias medžiagas pavogė ir A. J. pradėjo ją kaltinti, vertė toliau platinti narkotines medžiagas arba atiduoti pinigus – apie 2000 litų. Po tų įvykių ji įsidarbino, vėl įstojo į universitetą, nurodė, kad ateityje nebenusikals, gailisi padariusi nusikaltimą.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad su kaltinamąja susipažino per savo draugą L. B.. Narkotines medžiagas iš jos pirko gal prieš pusantrų metų. Turėjo jos telefono numerį ir, kai reikėdavo narkotinių medžiagų, jie susisiekdavo. Pirkdavo po pusę gramo ir mokėdavo po 20 litų. Iš jos yra pirkęs gal 3 – 5 kartus, bet tiksliai įvardinti negali, kadangi platintojų buvo labai daug ir kaltinamoji buvo tik kaip atsarginis variantas. Šiaip narkotines medžiagas pirkdavo iš L., o kai jis neturėdavo, tada kreipdavosi į kaltinamąją. Kiek jam žinoma, kiti narkotines medžiagas iš S. P. taip pat pirkdavo. Pati kaltinamoji jam pirkti narkotinių medžiagų nesiūlydavo, kai jam reikėdavo, pats jai paskambindavo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios S. P. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik kaltinamosios ir liudytojo parodymais teismo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).
Iš 2011-02-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. B. atpažino S. P., kaip merginą, iš kurios pirkdavo narkotikus (1 tomas, b. l. 62-64).
Iš 2011-02-16 kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuota S. P. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos eiga, kurios metu buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos biria medžiaga (1 tomas, b. l. 167-174).
Iš 2011-02-24 specialisto išvados Nr. 140-(1104)-IS1-1092 matyti, kad joje konstatuota, jog baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2011-02-16 kratos metu rastų S. P. gyvenamojoje vietoje, rsančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,017 g (1 tomas, b. l. 178-179).
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra: veika – neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos (pagal jų kiekį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra: tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip veikti (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Tikslas – šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo atveju).
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji S. P. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo. Šiuo atveju, S. P. neginčijo objektyviųjų šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., požymių – neteisėto psichotropinių medžiagų – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių masė tyrimo metu nenustatyta - laikymo su tikslu platinti (parduoti) ir platinimo nuo 2010 metų spalio mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-01-10, bei psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,017 g – 2011-02-16 laikymo su tikslu platinti (perduoti) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Be kaltinamosios S. P. prisipažinimo, jos kaltė neteisėtai laikius psichotropines ir narkotines medžiagas savo gyvenamojoje vietoje (bute) bei jas platinus (pardavus) E. B. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įrodyta ne tik pačios kaltinamosios, bet ir liudytojo E. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos neginįjimo metu ištirtais duomenis - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos protokolais, specialisto išvada. Šių aukščiau nuosprendyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios dalyvavimą darant kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Šie įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad S. P. neteisėtai laikė psichotropines ir narkotines medžiagas turėdama tikslą jas platinti, bei neteisėtai parduodama šias medžiagas E. B. – neteisėtai jas platino. S. P. inkriminuota nusikalstama veika yra formali, tai yra jos dispozicija padarinių nereikalauja. Tam, kad veika būtų laikoma baigta, pakanka nors vieno iš straipsnio dispozicijoje numatyto alternatyvaus objektyviosios pusės požymio, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, kad S. P. laikė psichotropines ir narkotines medžiagas su tikslu platinti ir parduodama kitiems asmenims, tokiu būdu šias medžiagas platino. To pakanka patraukti S. P. baudžiamojon atsakomybėn dėl šios įvykdytos nusikalstamos veikos. Kaltinamosios veika pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos BK 63 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas. Kaltinime S. P. veiksmai kvalifikuoti kaip du pavieniai nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (veikos padarytos atitinkamai nuo 2010 metų spalio mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011 sausio 10 d. ir iki 2011 m. vasario 16 d.). Jos buvo išaiškintos 2011-02-16 atlikus kratą jos gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju S. P. atliktų nusikalstamų veiksmų tikslas ir kaltininkės tyčia buvo susiformavusi viena. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina policijos turėtą operatyvinę informaciją, kad S. P. platina (pardavinėja) psichotropines ir narkotines medžiagas, kad tų medžiagų turi ne po vieną pakelį (šią aplinkybę patvirtino ir pati kaltinamoji). Taigi kaltinamosios S. P. veiksmai patvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas ji platino kelis mėnesius. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamoji šias medžiagas laikė toje pačioje vietoje (tame pačiame bute), laiko požiūriu jos veiksmai nėra nutolę vienas nuo kito (pirmouoju atveju veika baigta 2011-01-10, o antruoju įvykdyta – 2011-02-16) – akivaizdu, kad kaltinamoji šias medžiagas laikė turėdama vieningą tyčią (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kratos metu rastos medžiagos buvo likusios jų nerealizavus pirmouoju kaltinime nurodytu atveju). Tiek pirmojo, tiek antrojo medžiagų neteisėto laikymo atveju ji turėjo tik vieną sumanymą – parduoti ir tai padarė esant analogiškam būdui ir aplinkybėms, tačiau antruoju atveju medžiagų nerealizavo, kadangi jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Esant tokioms aplinkybėms, S. P. veika vertintina kaip tęstinė nusikalstama veika, nes ji buvo atlikta pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – siekimą parduoti. Pripažinus, kad kaltinamoji padarė tęstinę veiką, šie jos veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajai S. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 55 str.
Kaltinamosios S. P. padaryta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, įstatymo sankcijoje už šią veiką išimtinai numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Šį tyčinį sunkų nusikaltimą S. P. padarė būdama neteista, teisiama pirmą kartą (2 tomas, b. l. 58), administracine tvarka nebausta (2 tomas, b. l. 73), studijuoja (duomenys neskelbtini), mokymos įstaigos charakterizuojama teigiamai, yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) rinktinės narė, 2010-2011 metais Lietuvos (duomenys neskelbtini) čempionate moterų elito grupėje buvo trečios vietos laimėtoja. (duomenys neskelbtini) klubo pirmininko ir Lietuvos olimpinės rinktinės trenerio A. R. apibūdinama kaip nuoširdi, draugiška, stropi, buvusios darbdavės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. taip pat charakterizuojam teigiamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aukščiau nuosprendyje konstatuotas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos įvykdymo S. P. pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Todėl teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių S. P. veiksmuose nenustatyta. Teismo nuomone, kaltinamosios asmenybė, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat pačios nusikaltimo padarymo aplinkybės (psichotropinių medžiagų laikymo būdas bei dalies jų perdavimo kitiems asmenims motyvas – noras pasirodyti prieš draugus) atskleidžia iš esmės išimtinių bylos aplinkybių turinį, kas rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant S. P. laisvės atėmimo bausmės. Teismo manymu, šioje byloje kaltininkei paskirta bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nesant tam būtinų sąlygų, kaltinamajai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nėra pagrindo. Tokiu būdu, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bausmės tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, įvertinus visas bylos aplinkybes, S. P. skiriant bausmę už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Todėl už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą S. P. skirtina švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Teismo nuomone, ši bausmės rūšis labiausiai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir S. P. asmenybės pavojingumą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Daiktiniai įrodymai - po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, plastikinis maišelis ir paketas, kuriuose buvo įpakuota psichotropinė medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kompaktines plokšteles su telefoninių ryšių duomenimis paliktinos saugoti byloje, kaip bylos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
S. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54str. 3d., ją nubausti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per visą bausmės laiką lankytis šventiniuose renginiuose bei masinio susibūrimo vietose, išskyrus universiteto organizuojamus renginius, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai būtina išeiti iš namų dėl mokslo ar darbo, ir per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d., 5 d., 6 d.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktinius įrodymus – po tyrimo likusias psichotropines medžiagas saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, plastikinį maišelį ir paketą, kuriuose buvo įpakuota psichotropinė medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktines plokšteles su telefoninių ryšių duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip bylos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.