- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-2288-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00808-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. kovo 27 d. teisme gautas pareiškėjos D. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1995 m. gruodžio mėnesio nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – 66/100 gyvenamojo namo (plane pažymėto indeksu 1A1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinę (plane pažymėtina indeksu 2I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą (plane pažymėtą indeksu 3I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodo, jog 1992 m. rugsėjo 2 d. Laižuvos žemės ūkio įmonės vadovas pasirašė įsakymą Nr. 83 dėl buto privatizavimo, kuriuo leido pareiškėjai nusipirkti gyvenamąjį butą ir dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) įmonė 1992 m. gruodžio 10 d. sudarė gyvenamojo namo – buto įkainavimo aktą, kuriuo nustatyta, jog parduodamo buto su ūkiniais pastatais kaina yra 4194 talonai. 1992 m. gruodžio 21 d. iš pareiškėjos motinai K. S. Lietuvos žemės ūkio Mažeikių banko skyriuje esančios nebalansinės sąskaitos už perkamus nekilnojamuosius daiktus buvo nurašyta minėta suma. 1995 m. gruodžio mėnesį tarp pareiškėjos ir Laižuvos žemės ūkio bendrovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įsigijo 66/100 dalis gyvenamojo namo bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Minėta pirkimo – pardavimo sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, tačiau gyvenamajame name pareiškėja gyvena nuo 1987 m. gegužės 3 d., juo naudojasi, rūpinasi, disponuoja, moka visus mokesčius ir pan., nors šiuo metu gyvenamasis namas bei kiti statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės vardu, tačiau minėta bendrovė nebeegzistuoja, jokios veiklos nevykdo ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nurodytą turtą, VĮ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad savivaldybės balanse pareiškime nurodyti statiniai nėra apskaityti, procedūra dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nepridėta, jokių kitų papildomų duomenų pateikti nėra galimybės, išskyrus faktą apie pareiškėjos registraciją Laižuvoje nuo 1987 m. birželio 25 d. Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl pareiškėjos pareiškimo tenkinimo, jei nurodyti ir pateikti įrodymai teismui leistų daryti išvadą, kad juridinis faktas egzistuoja ar egzistavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. Ž. papildomai paaiškino, kad jos šeima 1987 m. gegužės 3 d. įsikraustė į nurodomą turtą gyventi. Tiek ji su vyru, tiek mama su tėčiu dirbo fermoje ten užaugo ir jų vaikai. Tuo adresu jau gyvena 32 metus. Kai prasidėjo privatizacija jie susitarę dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių privatizavimo, jos mama sumokėjo virš 4000 talonų, tačiau dokumentus tvarkė jos vardu. Ji pati su kolūkiu pasirašė dokumentus, kad leidžia jai nupirkti minėtą turtą. Iki šiol ten gyvena, moka mokesčius ir prižiūri. Kai iširo kolūkiai, tą turtą perėmė Laižuvos žemės ūkio bendrovė su kuria jie ir tvarkė dokumentus. Per tuos metus, kol gyveno, jie tą namą prižiūrėjo ir remontavo, jokių pretenzijų niekas jiems nereiškė, tik dabar seniūnas sakė, kad greičiau susitvarkytų dokumentus.
Teismo posėdyje liudytojas V. G. paaiškino, kad name, esančiame Stoties g., Laižuvoje, Mažeikių r., nuo to laiko kai jis pradėjo gyventi kaime, gyveno Žigotai. Prisimena, kad Žigotai dirbo fermoje ir nors tiksliai nežino, bet mano, kad jie įsigijo turtą už pajus. Visą laiką, kol jis gyvena kaime, minėtame name gyveno ir tvarkėsi Žigotai.
Teismo posėdyje liudytoja Judita B. F. paaiškino, kad kai ji ėmė gyventi kaime, Žigotai jau gyveno minėtame name. Kiek pamena namas ir kiti pastatai buvo įsigyti už pajus. Visą laiką jie nekilnojamuosius daiktus tvarkė, naudojosi ir prižiūrėjo kaip savo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Dėl buto privatizavimo Nr. 83, Laižuvos žemės ūkio įmonės vadovas nutarė leisti nusipirkti gyvenamą butą ir dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), D. Ž., sklypo Nr. 230. 1992 m. gruodžio 10 d. pirkėja D. Ž. su pardavėju sudarė Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą, kuriuo sutarė, kad parduodamo buto su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), kaina yra 4194 talonai. 1992 m. gruodžio 21 d. Mokėjimo pranešimas ir tos pačios dienos Lietuvos žemės ūkio Mažeikių banko skyriaus pranešimas apie nurašymą iš nebalsinės sąskaitos Nr. J-5571125 patvirtina, kad minėta suma buvo nurašyta iš buto pirkėjos pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų, t. y. iš pareiškėjos motinos K. S. Lietuvos žemės ūkio Mažeikių banko skyriuje esančios nebalansinės sąskaitos. 1995 m. gruodžio mėnesį tarp pareiškėjos ir Laižuvos žemės ūkio bendrovės buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu Laižuvos žemės ūkio bendrovė pagal 1992 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 83, pardavė pareiškėjai 66/100 gyvenamojo namo plane pažymėto indeksu 1A1/m ir ūkinius pastatus plane pažymėtus indeksais 2Y1/p ir 3Y 1/p, esančius (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Laižuvos seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja 1987 m. birželio 25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1m, 2I1p, 3I1p ir 4I1p, nuosavybės teise registruotas Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės vardu, tačiau minėta bendrovė nuo 2005 m. gegužės 12 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Iš byloje esančių mokesčių čekių kopijų matyti, kad pareiškėja reguliariai moka komunalinius mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini). suteiktas paslaugas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja yra privatizavusi ir nuo 1995 m. gruodžio mėnesio nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – 66/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus(duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovė pareiškėjai pardavė minėtą turtą ir ji nuo minėto turto įgijimo momento šį turtą valdo, juo disponuoja, tvarko, prižiūri, moka priklausančius komunalinius mokesčius, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įregistruoti nuosavybės teisę į jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. gruodžio mėnesio nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – 66/100 dalis gyvenamojo namo (plane pažymėtą indeksu 1A1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), daržinę, (plane pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir tvartą (plane pažymėtą indeksu 3I1p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įregistruoti nuosavybės teisę į jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.