- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-334-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB „Parex faktoringas ir lizingas“
- Skolininkas
- UAB „Viloras“, R. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkams UAB „Viloras“ ir R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininkų UAB „Viloras“ ir R. J. solidariai priteisti 11822,44 Lt skolą, 1587,48 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teise iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal 2008-04-22 sudarytas lizingo sutartis Nr.1080489, 1080490 ir 2008-04-22 sudarytas laidavimo sutartis Nr.LS/07-08-280, LS/07-08-281. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti skolininkams priklausantį turtą ir pinigines lėšas tuo atveju, jei skolininkams priklausančio turto nepakaktų kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas, duomenų, patvirtinančių, kad skolininkai vengs įvykdyti galimą teismo įsakymą, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kreditoriaus prašymas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas tuo atveju, jei skolininkams priklausančio turto nepakaktų kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, t. y. 13409,91 Lt vertės skolininkų UAB „Viloras“ ir R. J. turtą ir pinigines lėšas. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad skolininkai nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas, nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti įsiskolinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali apsunkinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą arba padaryti neįmanomą, nes skolininkai nuolat vėluoja atsiskaityti su kitomis įmonėmis, todėl manytina, kad prašoma iš skolininkų priteisti suma jiems yra didelė ir jie negalės tinkamai įvykdyti būsimo teismo įsakymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kreditorius prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 11822,44 Lt skolos, 1587,48 Lt delspinigių pagal 2008-04-22 sudarytas lizingo sutartis Nr.1080489, 1080490 ir 2008-04-22 sudarytas laidavimo sutartis Nr.LS/07-08-280, LS/07-08-281, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkams UAB „Viloras“ ir R. J.. Teismas išdavė kreditoriui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ teismo įsakymą bei 2008-12-15 nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti reikalavimo vertės skolininkų turtą ir pinigines lėšas, kadangi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitiko CPK 433 str. 1 d. 5 p. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nebuvo tenkinamas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismo įsakymo instituto esmė – maksimaliai supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą, veiksmingai įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 str. 2 d. 4 p.), pagal CPK 431 str. 5 d. bylos dėl teismo įsakymų išdavimo yra nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 str. nustatyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo atitikti šiame punkte prašymui keliamus reikalavimus, t. y. būti motyvuotas, turi būti pateikti duomenys apie skolininko turtą, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sudėtinė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalis.
Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, formaliai nurodydamas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jokių kitų argumentų, motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės kreditorius pareiškime nenurodė, taip pat nepateikė teismui duomenų apie skolininkų turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kreditorius neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skolininkai vengs įvykdyti teismo įsakymą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė duomenų apie skolininkų turtą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo negalėjo būti tenkinamas.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 13409,92 Lt reikalavimo suma skolininkams yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad teismo įsakymo bus neįmanoma tinkamai įvykdyti. Šią aplinkybę apeliantas grindė apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „Creditinfo Lietuva“ informacija, taip pat tuo, kad skolininkai nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas, nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti įsiskolinimą. Iš su atskiruoju skundu pateiktos UAB „Creditinfo Lietuva“ informacijos matyti, kad skolininkas UAB „Viloras“ nuo 2008-05-01 AB „TEO LT“ už telekomunikacijos paslaugas yra skolingas 2819,69 Lt, skolininkas R. J. nuo 2008-09-28 yra skolingas UAB „SNORO lizingas“ 171,49 Lt ir 290,91 Lt (b. l. 46-49). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi jos nebuvo nurodytos pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.