Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
1A-259-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08066-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
S. V., G. R.
Nuteistasis
M. G.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-319/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08066-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nukentėjusiajam S. V.,nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ( iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 18 d. veika) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį (2017 m. vasario 18 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 286 straipsnį (2017 m. vasario 28 d. veika) – laisvės atėmimu dvejiems metams:

pagal BK 286 straipsnį (2017 m. kovo 7 d. veika) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 284 straipsnį (2017 m. balandžio 2 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį (2017 m. gegužės 25 d. veika) – laisvės atėmimu 1 vieneriems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2017 m. vasario 18 d. veikos), subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 286 straipsnį (2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 7 d. veikos), pagal BK 284 straipsnį (2017 m. balandžio 2 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. veikos), jas iš dalies sudedant, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką M. G. įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 15 d., nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., viso 32 dienos.

Iš M. G. priteista nukentėjusioms: G. R., 370,00 (trys šimtai septyniasdešimt) eurų, E. K., 5,00 (penki) eurai, K. C. 303,48 (trys šimtais trys eurai 48 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. G. priteista Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 201,95 eurų (du šimtai vienas euras 95 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,61 promilių girtumas), įžūliu elgesiu, trenkdamas rankomis ne mažiau 6 smūgius nukentėjusiajam M. R. į veidą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus nosies srityje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 28 d., apie 22.10 val., prie Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikytas dėl galimai įvykdyto plėšimo, tikslu pristatyti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių apklausai, įsodintas į tarnybinį automobilį „D. D.“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) spardė tarnybinio automobilio „D. D.“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) apsaugines langų groteles, jas sugadindamas, padarė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 201,95 eurų turtinę žalą, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniesiems patruliams R. N. ir A. S. bandant jį nuraminti, išlaipinus iš tarnybinio automobilio ir paguldžius jį ant žemės, abiem kojomis tyčia spyrė vyresniam patruliui R. N. į abi kojas, pataikydamas į kairės ir dešinės kojų blauzdikaulius, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 7 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių girtumas), stovėdamas namo viduje prie lango ir rankoje laikydamas peilį, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvykusiems policijos pareigūnams sakydamas: „visus jus papjausiu pyderastai, nesiartinkit prie mano durų gaidžiai, mentai“, bei, policijos pareigūnams išlaužus buto duris, užsimodamas peiliu prieš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnį patrulį A. A. ir šaukdamas: „gaidžiai, mentai visus jus papjausiu“, grasindamas tuoj pat panaudoti policijos pareigūnų atžvilgiu fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui vyresniam patruliui A. A.;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 2 d., 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, gatvėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių girtumas), spardydamas automobilį ,,Peugeot 407“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklausantį K. C., apgadindamas dešinės pusės priekinį sparną bei kairės pusės priekines dureles, išdauždamas kairės pusės priekinį žibintą padarė nukentėjusiajai K. C. 303,48 eurų turtinę žalą, bei kairės rankos alkūne sudavė vieną smūgį einančiam pro šalį S. V. į veidą, padarydamas jam nosies sumušimą ir muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 25 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,04 promilių girtumas, kaimynų akivaizdoje, spardė savo buto langus ir duris, nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dešinėje rankoje laikydamas medinį pagalį, juo daužė metalinę elektros skydinę, kurią nulaužė nuo sienos, padarydamas 5 eurų turtinę žalą E. K., keikė ją necenzūriniais žodžiais, sakydamas „prostitutė, moteris už pinigus“, grasino sakydamas „vis tiek aš tave padla nužudysiu“, rovė gėles, dekoratyvinius krūmus, spardė G. R. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) apgadindamas galinį kairės pusės sparną virš galinio kairės pusės sparno, padarydamas G. R. 370 eurų turtinę žalą, tokiu būdu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kauno apylinkės teismas, priimdamas M. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekilo jokių abejonių dėl jo kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytas veikas.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. prašo jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, sušvelninti už BK 284 ir 286 straipsniuose numatytus nusikaltimus paskirtas bausmes.

5.1. Skunde apeliantas teigia, kad nepagrįstai nuteistas už M. R. sužalojimą, nes muštynių iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Apeliantas neneigia, kad taip pat sudavė M. R., tačiau neturėdamas kitos išeities. Šią aplinkybę patvirtina pirminiai liudytojos O. Ž. parodymai. Skunde M. G. nurodo, kad tą dieną pas jį atėjo M. R. ir jie vartojo alkoholį, buvo ir O. Ž.. Jie buvo girti. M. R. pasiūlė jam išeiti į lauką, jie abu išėjo. Jam nusisukus M. R. puolė jį mušti, todėl ir jis šiam sudavė ir pasakė, kad eitų namo. Tada jis pasisuko durų link ir vėl pajuto smūgius, dėl ko ir vėl jie pradėjo muštis. Kai pamatė M. R. bėgant kraują, paskambino į greitąją pagalbą, dar paprašė tai padaryti pro šalį ėjusios moters. Atvykusiems pareigūnams jis paaiškino, kaip viskas buvo. Pats M. R. patvirtino kad jie susiginčijo ir susimušė. Apeliantas nesupranta, kodėl jis pats užpultas savo namuose ir nukentėjęs labiau nei M. R., yra nuteistas.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę už BK 284 ir 286 straipsniuose padarytus nusikaltimus. Tokį prašymą jis grindžia tuo, kad grįžus iš įkalinimo įstaigos jam sunku adaptuotis visuomenėje, todėl dažnai vartoja alkoholį. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo stipriai išgėręs, ir dėl girtumo sunkiai stovėjo ant kojų ir dėl to atsirėmė į automobilį ir jį apgadino, tačiau tai padarė ne piktybiškai. Dėl policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo jis paaiškino, kad buvo namuose ir miegojo, kažkas pradėjo stipriai belsti į duris ir langus, kadangi jis ne kartą namuose buvo užpultas, todėl pasakė, kad durų neatidarys. Jis buvo atsikėlęs iš miegų, nesuprato, kas darosi, buvo išsigandęs, todėl nuo virtuvės stalo paėmė peilį. Išlaužus duris jis pamatė, kad policija, peilį numetė, tačiau vis tiek prieš jį buvo panaudotos lazeris, dujos, prievartos priemonės, jį smaugė, laužė rankas, dėl ko jis prarado sąmonę ir atsigavo tik klinikose. Jis dėl tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi į teismą. Prašo atsižvelgti, kad gydėsi nuo alkoholizmo, buvo įsidarbinęs, kad padengti padarytus nuostolius.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis palieka šį klausimą spręsti teismui, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija tik kai kurias byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su BK 138 straipsnio 2 dalyje ir BK 286 straipsnyje (2017 m. kovo 7 d.) jam inkriminuotomis veikomis, taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, yra nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. M. G. neneigia, kad sudavė M. R. kelis kartus kumščiu į veido sritį, bet tokį savo elgesį aiškina tuo, kad nukentėjusysis pats išprovokavo muštynes, šis pirmas jam sudavė, o jis gindamasis trenkė jam atgal. Tokias aplinkybes jis nurodė teisme ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pasitvirtino. Dėl aplinkybės, kad M. G. ir M. R. susimušė, ginčo nekyla, nes tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, jog apeliantas M. R. sudavė tik nuo jo gindamasis. Apelianto kaltę iš dalies patvirtina ir paties M. G. paaiškinimas, kad jis galėjo suduoti M. R. apie šešis smūgius, nurodė, kad muštynių metu greitosios medicinos pagalbos prireikė tik nukentėjusiajam. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad M. G. sumušė M. R.

9.1. Liudytoja A. B. parodė, kad matė, kaip prie pat vartų ant šaligatvio mušėsi du vyriškiai, vienas vyriškis kumščiu sudavė kelis smūgius kitam ant žemės gulinčiam vyriškiui, šis nesikėlė. Vyriškis, kuris mušė gulintį vyriškį, paskui nuėjo į kitą gatvės pusę. Ji iškvietė policiją. Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. K. ir V. B. paaiškino, kad nuvykę į įvykio vietą rado sumuštą, kruviną žmogų. Prie nukentėjusiojo pamatė vyrą, pastebėjo, kad sužaloti šio krumpliai, jautėsi alkoholio kvapas, paklausus, ar jis sumušė tą žmogų, šis prisipažino, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. G. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad šio konflikto metu M. G. būtų nukentėjęs nuo M. R., būtų apie tai pasakęs į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ar dėl sužalojimų kreipęsis į medikus.

9.2. Byloje nėra nustatyta, kieno iniciatyva prasidėjo apelianto ir nukentėjusiojo muštynės, todėl neatmestina ir M. G. versija, jog jas pradėjo M. R., tačiau įvertinus jų baigties pasekmes – kad jų metu nukentėjo M. R., ką neginčijamai patvirtina ne tik paminėtų liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada, kurioje M. R. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai nosies srityje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o pats M. G. sužalotas nebuvo, ir nenustačius jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių M. G. šiuos neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atlikus gynybos tikslais, t. y. veikus būtinosios ginties ar kitomis baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis sąlygomis, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad M. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą M. R. ir tokie jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies požymius. Kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina ir jo veiksmuose esant subjektyvųjį sudėties požymį – tiesioginę tyčią, nes nuteistasis mušdamas ant šaligatvio gulintį nukentėjusįjį, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad žmogaus sumušimas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys, todėl M. G. veiksmai taip pat teisingai buvo kvalifikuoti ir pagal 284 straipsnį, tačiau apeliaciniame skunde šio nusikaltimo sudėties požymių buvimo apelianto veiksmuose neginčijant, apeliacinės instancijos teismas apie tai plačiau nepasisako.

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (2017 m. kovo 7 d. veika)

10. Dėl šios nusikalstamos veikos M. G. taip pat kaltę pripažino tik iš dalies, savo elgesį paaiškindamas gynybiniu pobūdžiu bei nurodydamas jį pateisinančias aplinkybes, kurios bylos įrodymų tyrimo metu nepasitvirtino.

10.1. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais - jis turi būti padaromas pavartojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

10.2. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, policijos pareigūnams siekiant išsiaiškinti įvykio, dėl kurio jie atvyko, aplinkybes, M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas namo viduje prie lango ir rankoje laikydamas peilį, atvykusiems policijos pareigūnams grasino papjauti, reikalavo nesiartinti prie durų, o policijos pareigūnams išlaužus buto duris, užsimojo peiliu prieš vyresnį patrulį A. A. ir toliau grasino papjauti. M. G. kaltę pripažindamas iš dalies, nurodė, kad išgirdęs smūgius į jo namų duris, suprato, kad jį puola, todėl paėmė nuo stalo peilį, tačiau tvirtina nežinojęs, jog tai pareigūnai, o pamatęs juos, peilį iš karto numetė ir nesipriešino, tačiau prieš jį vis tiek buvo panaudoti koviniai veiksmai: lazeris, dujos, smaugimo veiksmai. Tokie jo paaiškinimai neatitiko kitų byloje surinktų patikimų duomenų, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Apklaustų liudytojais pareigūnų parodymai neginčijamai patvirtino, kad M. G. juos įžeidinėjo ir grasino, puikiai suvokdamas, kad tokius veiksmus atlieka prieš savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus. Nukentėjęs A. A. viso bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kad pagal pranešimą apie artimoje aplinkoje smurtavusį asmenį, su kolega nuvyko į įvykio vietą šio sulaikyti, tačiau durys buvo užrakintos. Per langą matėsi viduje esantis asmuo, kuris turėjo peilį. Jis prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, pabandė susitarti su asmeniu gražiuoju, tačiau šis „iškoliojo“ pareigūnus, grasino papjauti, jei įeis, po to užsitraukė užuolaidas. Kadangi pranešimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, jie su kolega privalėjo patekti į vidų ir A. A. išlaužė duris, tada M. G. puolė prieš jį su peiliu, bandė durti, bet jis smūgio išvengė, M. G. raitėsi, spardėsi, pasipriešino, grasino panaudoti fizinį smurtą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojais apklausti policijos pareigūnai: kartu su juo į įvykio vietą atvykęs A. D., kuris patvirtino, kad įvykio vietoje užsirakinęs asmuo koliojo juos su A. A., šiam pamačius, kad asmuo turi peilį ir išlaužus duris, M. G. šoko su didžiuliu peiliu ir puolė A. A.; liudytojų A. S., M. P., Š. B. parodymais, kad jie per radijo ryšio priemonę išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) , vyriškis grasina kitiems policijos pareigūnams peiliu, todėl su kolega iš karto išskubėjo į minėtą adresą, reikalavo, kad vyriškis padėtų peilį ir atrakintų duris ir išeitų pakeltomis rankomis, tačiau vyriškis į jokius reikalavimus nereagavo, keikė visus necenzūriniais žodžiai, išlaužus duris, tas vyriškis vis tiek laikė peilį, nukreipė jį į A. A. Apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, todėl jais rėmėsi grįsdamas apelianto kaltę. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Policijos pareigūnai nuo pat pradžių nuosekliai liudijo tai, ką šioje konfliktinėje situacijoje, patys matė, girdėjo ir darė, jų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Pareigūnų su nuteistuoju nesieja jokie tarpusavio santykiai, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl apkalbėti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu jie jokio pagrindo neturėjo. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių visumos, pareigūnų derybos su M. G. vyko pakankamai netrumpą laiko tarpą, policijos pareigūnai bandė su juo tartis gražiuoju, ir tik nepavykus susitarti ir M. G. neatidarius durų, A. A. jas išstūmė, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo tik atskėlęs iš miegų ir nesuprato, jog tai policijos pareigūnai, o galvojo, kad užpuolikai, kitais įrodymais nepatvirtinti. Taip pat akivaizdžiai melaginga ir nelogiška M. G. nurodyta aplinkybė, kad jam pamačius, jog tai policija, ir iš karto numetus peilį, jo atžvilgiu vis tiek buvo panaudoti koviniai veiksmai. Pažymėtina, kad pareigūno, atliekančio tarnybinę pareigą, tikslas yra ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti situaciją. Todėl labiau tikėtina versija, kad pareigūnai panaudojo prieš apeliantą fizinę jėgą tik šiam pradėjus agresyviai elgtis ir pirmam pulti, o ne, pasak jo, be priežasties panaudojo prieš grėsmės nekeliantį asmenį fizinę jėgą. Taigi, nagrinėjamoje byloje besąlygiškai įrodyta apelianto tyčia sutrukdyti policijos pareigūnams atlikti savo pareigas, nepaklusti jų teisėtiems reikalavimams, kryptingas grasinimas panaudoti fizinį smurtą, aiškus jo suvokimas, kad jis taip priešinasi policijos pareigūnui ir noras taip veikti, tai yra M. G. veikė tiesiogine tyčia ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės

11. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

11.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, bausmė M. G. paskirta tinkamai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.

11.2. M. G. anksčiau yra teistas 5 kartus, pirmąjį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus vos daugiau nei savaitei po paleidimo iš pataisos namų. Ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už eilės tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus teistumui. Visa tai rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės nuteistajam įtakos nepadarė, jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų jo vertybinių nuostatų. Taigi, apylinkės teismo šios aplinkybės buvo įvertinos teisingai ir aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Skunde apelianto nurodytas aplinkybės, kad jam sunku adaptuotis po įkalinimo įstaigos, todėl dažnai išgėrinėjo, negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios ir leidžiančios pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti sušvelninus paskirtą bausmę. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, laikytina, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam griežčiausią iš apeliantui inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytų bausmių, įstatymo nepažeidė. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybės ypatumus, ir paskyrė griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Bendrinant paskirtąsias bausmes, teismas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

12. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį M. G. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas