- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1-315-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41827-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei D. L., o būtent: 2018 metais rugpjūčio 29 d. apie 19.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. L., po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.
Be to, D. J. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - broliui R. J., būtent: 2018 m. gruodžio 14 apie 22.28 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia kėde trenkė R. J. į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešinės plaštakos piršto poodinę kraujosruvą.
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkologiniame dispanseryje nesigydė. Jam pareikštą pranešimą apie įtarimą jis suprato ir dėl šio įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Gali pasakyti, kad su sugyventine D. L. kartu jie gyvena apie du metus laiko, veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 metais rugpjūčio 29 d. būdamas mieste vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžo apie 18.30 val. Namuose buvo jo sugyventinė D., kuri virtuvėje viena pati gėrė degtinę. Grįžęs jis taip pat prisėdo prie savo sugyventinės ir išgėrė. Po to jie su sugyventine D. dėl kažko susiginčijo, tačiau dėl ko tiksliai jis su ja susiginčijo, neprisimena. Pamena, kad nuėjo į kambarį ir tada jis tikrai ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės ir galėjo susitrenkti galvą. Po to sugyventinė D. iškvietė policiją, kuri atvykusi jį ir sulaikė. Labai gailisi dėl savo tokių veiksmų savo sugyventinės D. atžvilgiu. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jei būtų buvęs blaivus, nemano, kad apskritai kas būtų įvykę. Savo sugyventinės už savo padarytą nusikaltimą t. y., kad smurtavo prieš ją ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, jis atsiprašys. Taip pat, D. J. parodė, kad kito nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. Gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis R. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Prašė brolio R. J., kad suremontuotų jam butą, todėl brolis savaitę laiko gyveno pas jį ir remontavo butą, o jis jam padėjo. Savaitę abu dirbo, alkoholio negėrė, apskritai geria retai. 2018-12-14 penktadienį kaip ir baiginėjo remontus. Pabaigtuvėms nupirko 1 litro talpos butelį degtinės „Bajorų". Išgėrė jį su R. dviese nuo 16.00 val. iki 19.00 val., valgė. Kai išgėrė degtinę, suprato, kad dar reikėtų, todėl nubėgo į parduotuvę ir nupirko dar vieną litrą degtinės „Bajorų". Išgėrė su broliu R. J. dar vieną litrą degtinės ir jam apie 21.00 val. paskambino jo buvusi sutuoktinė D, pasakė, kad ištekėjo. Tada jis labai susinervino ir namuose išdaužė indus. Paėmė terasinę kėdę ir virtuvėje apie 22.30 val. tyčia trenkė kėde broliui R. J.. Kur pataikė, nematė, nematė, ar sužalojo. Brolis R. J. tyčia trenkė kumščiu jam tris kartus į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, be to, praskėlė galvą, pradėjo bėgti iš galvos kraujas. Policiją iškvietė jis, paskambinęs pagalbos telefonu 112, sakė, kad buvo sumuštas brolio. Į policiją skambino gerokai vėliau, nežino, kiek buvo valandų. Skambino po įvykio praėjus kelioms valandoms. Skambino iš karto ne po įvykio todėl, kad bandė su broliu R. J. patys susitaikyti, bet nepavyko. Įvykio metu su R. J. buvo vieni, įvykio niekas nematė. Labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. 2019-01-04 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis D. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, prašo remtis ir tikėti jo parodymais, duotais ankstesnėje apklausoje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (1 t., b. l. 89-92, 174-177, 182-184, 189-191).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. J. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu D. J. kartu gyvena apie du metus laiko, veda bendrą ūkį. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena dviese. 2018 metais rugpjūčio 29 d. nuo 18.00 val. ji viena pati namuose, ankščiau minėtu adresu, virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.30 val. į namus grįžo jos sugyventinis D. J.. Jis grįžo taip pat šiek tiek išgėręs, todėl prisijungė prie jos, ir tada jie jau abu virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi įvykio metu buvo nemažai išgėrusi, tai nelabai gerai prisimena, kas tiksliai tarp jų įvyko. Mano, kad jie dėl kažko su juo susiginčijo ir tarp jų įvyko konfliktas. Konfliktas galėjo įvykti apie 19.00 val., ir tai įvyko ne virtuvėje, o kambaryje. Kiek prisimena, jie virtuvėje pradėjo konfliktuoti ir konfliktuodami nuėjo į kambarį, kur jos sugyventinis D ją pastūmė. Nuo pastūmimo ji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą. Kadangi dėl tokio savo sugyventinio elgesio ji patyrė fizinį skausmą, tai pati iškvietė policiją. Po šio įvykio jokie rimti sužalojimai jai nebuvo padaryti, todėl į medicinos darbuotojus dėl to ji nesikreips. Nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus. Sugyventiniui D. už jo padarytą nusikaltimą, t. y., kad jis smurtavo prieš ją, ji atleidžia ir nori su juo susitaikyti, bei, kad tolimesnis ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose jie buvo dviese. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia (1 t., b. l. 64-66).
Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o jo brolis D. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis D. J. paskambinęs jam maždaug prieš savaitę laiko, paprašė, kad jis atvažiuotų pas jį į Šiaulius remontuoti jo buto. Iki šio įvykio pas brolį bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir remontavo jo butą apie savaitę laiko. Visas dienas, kai dirbo su broliu D. J. jo namuose, alkoholio nevartojo. 2018-12-14 penktadienį buvo jau kaip ir darbų pabaigtuvės. D. J. nupirko degtinės butelį pabaigtuvėms, išsikepė vištą. Brolis D. J. gyvena vienas, jis išsiskyręs. Prie stalo susėdo 2018-12-14 apie 16.00 val., valgė vištą, gėrė degtinę. Kai išgėrė degtinės butelį, brolis nuėjo į parduotuvę ir dar nupirko degtinės litrą. Degtinę gėrė neskubėdami, padirbdami. Apie 21.00 val. D. J. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino jo buvusi sutuoktinė D. ir pasigyrė, kad ištekėjo. Po to pokalbio matė, kad brolis D. J. labai susinervino. Jis virtuvėje sudaužė savo lėkštes, kitus indus. Liepė D. J. nusiraminti. Tada brolis D. J. paėmė į rankas pintą terasinę kėdę ir trenkė ta kėde į jį, jis prisidengė nuo smūgio ranka ir tada kėde tyčia brolis trenkė jam į dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Labai skauda mažąjį pirštą, nubrozdinta plaštaka. Tada jis supyko ir tyčia sudavė atgal savo broliui D. J. tris kartus kumščiu į galvą. Brolio D. veidas buvo kruvinas nuo jo smūgio, kodėl nežino. Praėjus kiek laiko, gal po valandos, o gal dar vėliau, brolis D. J. paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policiją. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo. Greitoji buvo atvykusi, bet tik pas brolį D. J., nes jo galva buvo kruvina, į ligoninę nei vienas nevažiavo. Pas medicinos ekspertus nuvyks. Yra išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, išaiškinimą suprato ir civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 142-145).
Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-15 1.36 val., dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK KPT KPK 1-ojo būrio vadu Ž. S., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities OVS budėtojo, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra smurtas artimoje aplinkoje, tai yra pranešėją sumušė brolis. 1.51 val. atvykus nurodytu adresu ir paskambinus į duris, jiems niekas buto durų neatidarė. Už durų buvę asmenys nurodė, kad negali atidaryti durų, todėl sakė, kad išmes jiems buto raktus per balkoną. Paėmus pro balkoną išmestus buto raktus ir atidarius buto duris, pamatė, kad vienas bute buvęs vyriškis buvo virtuvėje, o kitas kambaryje. Paklausus, kas nutiko, vyras, prisistatęs R. J., pradėjo pasakoti, kad su broliu D. J. šventė jo buvusios žmonos vestuves, išgėrinėjo. Išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu brolis D. J. su taburete jam trenkė į dešinės rankos plaštaką ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. D. J. paaiškino, kad R. J. jam kumščiu sudavė keletą kartų į galvos sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kartu su jais atvykę medikai apžiūrėjo D. J., nes ant jo pakaušio matėsi kelios kraujuojančios žaizdos, taip pat matėsi kraujuojanti žaizda virš dešinio antakio. Apžiūrėję medikai išsivežė D. J. į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę. Ant R. J. delno matėsi nežymus paraudimas. Bute aplinka netvarkinga. Ant grindų matėsi kraujo dėmės. Matėsi, kad vyko išgertuvės. Nepilnamečių vaikų nebuvo. R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 155-156).
Iš 2018-08-29 apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 36-42).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2018-08-29 18.59 val. D. L., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis, sumušta akis (1 t., b. l. 43-47).
2018-08-29 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su D. J. panaudotu smurtu D. L. atžvilgiu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant D. L. galvos matėsi kraujuojanti kirstinė žaizda ties dešiniu akies antakiu. Įvykio vietoje D. L. nustatytas 2,14 promilių girtumas, D. J. nustatytas 1,93 promilių girtumas (1 t., b. l. 50- 51).
Iš 2018-12-15 pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog jame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su D. J. panaudotu fiziniu smurtu brolio R. J. atžvilgiu. Pažymėta vieta ant R. J. dešinės rankos, kurioje matosi akivaizdus sužalojimas - nubrozdinimas. Įvykio vietoje R. J. nustatytas 2,41 promilių girtumas, D. J. nustatytas 2,14 promilių girtumas (1 t., b. l. 125-128).
Iš 2018-12-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gautos specialisto išvados Nr. G 1743/2018(04) matyti, kad R. J. nustatytas sužalojimas: dešinės plaštakos piršto poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę ranką. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 152).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. D. J. prisipažinimas, nukentėjusiųjų D. L. ir R. J. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada – neginčijamai patvirtina, kad D. J. smurtavo prieš nukentėjusiuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios D. L., panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad 2018-12-14 kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. J., D. J. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad D. J. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam D. J. už 2018-08-29 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Už 2018-12-14 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Siūloma bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). O remiantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui.
Skirdamas kaltinamajam D. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
D. J. nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7-8, 9-11), dirbantis (2 t., b. l. 6). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus D. J. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-29 19.40 val. iki 2018-08-30 10.05 val., ir nuo 2018-12-15 4.45 val. iki 2018-12-15 13.56 val. (dvi paros) ir laikytina, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.
Taip pat teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimus padarė savo šeimos nario – sugyventinės ir artimo giminaičio atžvilgiu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
D. J. pripažinti kaltu 2018-08-29 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
D. J. pripažinti kaltu 2018-12-14 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę sumažintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-29 19.40 val. iki 2018-08-30 10.05 val., ir nuo 2018-12-15 4.45 val. iki 2018-12-15 13.56 val. (dvi paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.