Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-146-516/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-27
Bylos Nr.: e2A-146-516/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01739-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gerama“
Trečiasis asmuo: S. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-146-516/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01739-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.2.4.12; 3.3.1.1; 3.3.1.18.4

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės VIP 311 apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1370-661/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės VIP 311 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerama“, trečiasis asmuo – S. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) VIP 311 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Gerama“ sudaryto Susitarimo prie 2016 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties dalį dėl susitarimo priede Nr. 2 ir Nr. 3 išvardintos įrangos pardavimo už 5 000 Eur nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti ginčo susitarimo pagrindu parduotą įrangą arba piniginį ekvivalentą, kuris būtų lygus parduotos įrangos vertei – 46 313,36 Eur; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Buvusi UAB VIP 311 vadovė 2017 m. rugsėjo 20 d. perdavė bankroto administratoriui dalį bendrovės veiklos dokumentų. Susipažinus su bendrovės dokumentais buvo nustatyta, kad UAB VIP 311 turto, išskyrus du menkaverčius kasos aparatus, nebeturi, o 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė pardavė savo vienintelį kilnojamąjį turtą – kavinės įrangą (virtuvės įrangą, baldus, apšvietimo ir garso įrangą): ieškovė ir atsakovė UAB „Gerama“ sudarė susitarimą prie 2016 m. gegužės 24 d. negyvenamų patalpų subnuomos sutarties, kuriuo ieškovė pardavė susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 išvardintą įrangą atsakovei už 5 000 Eur. Ieškovė taip pat paaiškino, kad iš gautos informacijos apie ieškovei taikytus ir galiojusius areštus paaiškėjo, jog 2015 m. birželio mėn. Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovei ir kitiems asmenims buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-29318-937/2015 dėl žalos atlyginimo. Minėtoje civilinėje byloje 2016 m. liepos 5 d. teismo sprendimu BUAB Vilniaus vyninei solidariai iš BUAB Vilniaus vyninės vadovo S. V. ir vienintelio akcininko UAB VIP 311 buvo priteistas 40 401,99 Eur žalos atlyginimas. Be to, minėtoje civilinėje byloje teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi areštavo visų atsakovų, taip pat ir bendrovės VIP 311, turtą, o nuo 2016 m. gegužės 3 d. turto arešto pakeitimo galiojo neidentifikuoto UAB VIP 311 turto areštas. Ieškovės bankroto administratorius 2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į UAB „Gerama“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Atsakovė atsiuntė 2016 m. gruodžio 27 d. pranešimą apie įskaitymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškovei praneša apie vienašalį 5 000 Eur sumos įskaitymą pagal 2016 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16V-35.

3. Ieškovės įsitikinimu, ginčo sandorio sudarymas pažeidė ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių interesus. Ieškovė savo vienintelį kilnojamąjį turtą pardavė už kur kas mažesnę nei rinkos (tikroji įrangos vertė – 46 313,36 Eur) kainą, taip nepagrįstai sumažindama savo gaunamų pajamų dydį ir eliminuodama galimybę kitiems kreditoriams didesne apimtimi patenkinti finansinius reikalavimus. Be to, UAB VIP 311 negalėjo parduoti įrangos (sudaryti ginčijamo susitarimo), nes tuo metu bendrovei galiojo turto areštas bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas buvo kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos ieškovė turėjo tenkinti pirmiau. Dėl šių priežasčių ginčo sandoris turi būti pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66, 1.80 ir 6.930¹ straipsnius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Spręsdamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovė praleido vienų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti, teismas nurodė, jog atsakovė nepagrįstai ieškinio senatį prašo skaičiuoti nuo bankroto bylos iškėlimo datos. Įrodymų, kad ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčo sandorį 2017 m. liepos 19 d. atsakovė taip pat nepateikė. Teismas pažymėjo, kad dokumentus ieškovė gavo iš buvusios vadovės tik 2017 m. rugsėjo 20 d., savo ruožtu aplinkybes apie atsiskaitymą 2016 m. gruodžio 27 d. įskaitymu, ieškovė sužinojo tik 2018 m. liepos 19 d. Kadangi ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2018 m. rugsėjo 20 d., teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

6. Teismas nurodė, kad nei pasirengimo bylos nagrinėjimui etape, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė negalėjo pateikti jokių ginčo įrangos, išvardintos ginčijamo susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3, įgijimą patvirtinančių įrodymų. Savo ruožtu trečiasis asmuo S. V. pateikė asmeniškai įsigytų daiktų sąrašą (57 pozicijos) ir įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad sugretinus trečiojo asmens pateiktą daiktų sąrašą ir ginčo įrangos sąrašą, paaiškėjo, jog daugumos daiktų pavadinimai sutampa, todėl teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo įranga priklausė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo susitarimu buvo perduoti būtent ieškovei priklausantys daiktai (turtas).

7. Teismas akcentavo ir tai, kad ieškovė nevertina fakto, jog atsakovei perduota technika buvo jau naudota. Dėl šios priežasties teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovės pateiktas ginčo įrangos rinkos vertės apskaičiavimas negali būti vertinamas, nes jis neatitinka tikrovės.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė atsakovei perdavė ginčo įrangą tik pagal susitarimo priedą Nr. 2. Ši aplinkybė atsispindi ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 16V-35, kurią išrašė ieškovė. Nėra jokių duomenų, kad priede Nr. 3 nurodyta ginčo įranga buvo perduota atsakovei ir už ją buvo mokami pinigai. Tačiau, kadangi, teismo vertinimu, esminė šios bylos aplinkybė yra tai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo įranga apskritai priklausė ieškovei, kiti ieškinio argumentai, teismo įsitikinimu, neturi jokios teisinės reikšmės ir plačiau teismo neanalizuotini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė BUAB VIP 311 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai trečiojo asmens S. V. pateiktą įsigytų daiktų sąrašą sutapatino su abiem įrangos, išvardintos ginčo susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3, sąrašais ir visos ginčo įrangos nuosavybės teisę priskyrė trečiajam asmeniui. Atidžiau palyginus visus tris įrangų sąrašus matosi, kad trečiojo asmens pateiktas sąrašas didžiąja dalimi galimai sutampa tik su įrangos, išvardintos ginčo susitarimo priede Nr. 3, sąrašu, tačiau įranga, išvardinta priede Nr. 2, nėra įvardinta trečiojo asmens pateiktoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Be to, įranga, nurodyta priede Nr. 2, nėra grąžinta trečiajam asmeniui ir iki šiol yra naudojama atsakovės, t. y. jos subnuomininkių UAB „Nakties garsai“ ir UAB „Miesto virtuvė“. Šį argumentą patvirtina pačios atsakovės prie tripliko pridėtos 2017 m. birželio 23 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartys Nr. VIP/2017-002 ir VIP/2017-003, kurių prieduose Nr. 1 yra išvardinta subnuomininkėms išnuomota įranga, kuri sutampa su įrangos, išvardintos ginčo susitarimo priede Nr. 2, sąrašu. Taigi, priede Nr. 2 nurodyta įranga nepriklausė ir nepriklauso S. V.. Ši įranga priklausė apeliantei, todėl ji galėjo parduoti ir perduoti ją atsakovei (tai ir buvo padaryta).

9.2. Šalys byloje net neginčijo aplinkybės, kad įranga, nurodyta ginčo susitarimo priede Nr. 2, priklausė apeliantei. Kadangi byloje ginčo dėl įrangos, išvardintos priede Nr. 2, priklausymo apeliantei net nebuvo, teismas nepagrįstai, kaip esminę bylos aplinkybę, įvardino tai, kad apeliantė neįrodė, jog priede Nr. 2 nurodyta įranga priklausė jai. Minėtą nepagrįstą išvadą teismas padarė dėl BUAB VIP 311 negalėjimo pateikti ginčo įrangos įsigijimą patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas neatsižvelgė į specifinę bendrovės situaciją, t. y. kad ji bankrutavo ir buvusi vadovė perdavė tik dalį dokumentų. Pažymėtina, kad ginčo susitarimo 7 punkte esanti pardavėjos (apeliantės) garantija, kad ji turi teisę sudaryti tokį susitarimą, t. y. parduoti įrangą, apima ir garantiją dėl nuosavybės teisės turėjimo į parduodamą įrangą. Garantija dėl nuosavybės teisės pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis) galioja, nepaisant ar ji nurodyta sutartyje. Taigi, apeliantė, dėl visų aplinkybių (pretenzijų dėl įrangos nebuvimo iš trečiųjų asmenų; susitarimo 7 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti tokį susitarimą; pardavėjo garantijos dėl nuosavybės teisės pagal įstatymą; ginčo tarp bylos šalių dėl priedo Nr. 2 sąraše esančios įrangos priklausymo nebuvimo) pagrįstai manė, kad įranga priklausė jai.

9.3. Teismas net nenagrinėjo kitų ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su actio Pauliana sąlygomis, su ginčo sandorio prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į bylos aplinkybes, o tik atmestinai, motyvuodamas apeliantės negalėjimu pateikti įrangos įsigijimo dokumentų, susiaurino bylos esmę iki šios neva esminės aplinkybės, nenagrinėjo visų kitų bylos aplinkybių ir nepagrįstai ieškinį atmetė.

9.4. Vien tai, kad sąskaitoje faktūroje įrašyta, jog ji yra išrašoma dėl įrangos pagal priedą Nr. 2, nepatvirtina fakto, kad atsakovei buvo parduota ir perduota įranga tik pagal priedą Nr. 2. Skundžiamame sprendime visiškai neįvertinta, kad pats ginčo sandorio susitarimas, kurio 2 punkte nurodyta, jog susitarimas yra įrangos pagal priedą Nr. 2 ir Nr. 3 priėmimo–perdavimo aktas, patvirtina, kad atsakovei perduodama įranga pagal du sąrašus. Be to, ant priedų Nr. 2 ir Nr. 3 yra atsakovės vadovo antspaudai ir parašai. Jeigu laikytis atsakovės pozicijos, kad ji pasirašė susitarimą dėl įrangos įsigijimo pagal du sąrašus, o vėliau jai buvo perduota įranga tik pagal vieną sąrašą, kyla klausimas, kodėl tokiu atveju sutarta 5 000 Eur kaina nebuvo mažinama.

9.5. Apeliantė pateikė įrodymus (skelbimus iš internetinių portalų) dėl įrangos vertės. Šiuose skelbimuose buvo pardavinėjama nenauja įranga, tačiau teismas nesigilino ir netyrė šių aplinkybių. Ieškovė taip pat pateikė teismui Įrangos nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, iš kurių matyti, kad tik dalis atsakovei parduotos ir perduotos įrangos buvo nuomojama tretiesiems asmenims nurodant, jog įrangos vertė yra 5 000 Eur, o tai papildomai patvirtina, kad ginčijamu susitarimu, net ir parduodant tik priede Nr. 2 išvardintą įrangą, jos vertė turėtų būti didesnė nei 5 000 Eur. Atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl kitokios įrangos vertės, o tik deklaratyviai nesutiko su apeliantės pateiktais įrodymais. Atsakovė turi įrodinėti savo atsikirtimus dėl neva mažos įrangos vertės.

9.6. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Atsakovės sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad advokato padėjėjas dokumentų peržiūrą įkainojo 320 Eur suma, o susipažinimą su bylos medžiaga 480 Eur suma. Šios išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius. Be to, sąskaitos detalizacijoje nėra nurodyta, kokių dokumentų peržiūrą atstovas atliko ir nėra aišku, kuo skiriasi dokumentų peržiūra ir susipažinimas su bylos medžiaga. Remiantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimaliai priteistina suma gali sudaryti 71,62 Eur, o atsakovės atstovas nurodė, kad 1 val. kainuoja 80 Eur. Vadinasi, už 10 val., jeigu teismas pripažintų, kad jos visos yra pagrįstos ir susijusios su šios bylos nagrinėjimu, maksimali galima priteisti suma turėtų būti tik 716 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Gerama“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo pareiga nustatyta tam, kas teigia, o ne tam, kas neigia. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama, kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo įranga priklausė būtent jai. Apeliantės dėstomi argumentai dėl pardavėjo garantijos dėl nuosavybės teisės yra tik teoriniai pamąstymai, kuriais teismas pagrįstai nesivadovavo. Teismas teisingai vertino, kad jeigu apeliantė nepateikė ginčo įrangos nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, tai negalėjo šios įrangos nei parduoti, nei perduoti. Teismo išvadas patvirtino ir trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai, kad įrangą jis įsigijo asmeniškai.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad bendrovės vadovė nebendradarbiavo ir perdavė tik dalį dokumentų, išeina už šio ginčo nagrinėjimo ribų ir teismas pagrįstai jų nevertino, nes nėra pagrindo nukrypti nuo bendros įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Apeliantės neveikimas ar nepakankamas veikimas buvusios bendrovės vadovės atžvilgiu negali atleisti ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos šioje byloje. Be to, net bendrovės balansuose ginčo įranga nebuvo atvaizduota, todėl darytina išvada, jog apeliantė ginčo įrangos nebuvo įgijusi nuosavybės teise, taigi, negalėjo jos niekam perleisti.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovė paaiškino, kodėl jos vadovo parašai ir antspaudai yra ant abiejų susitarimo priedų. Trečiasis asmuo S. V., sužinojęs, kad jo įranga neteisėtai perduodama atsakovei, atsiėmė jam nuosavybės teise priklausančią įrangą, tačiau susitarimo priedai nebuvo pakoreguoti. Taigi, atsakovės vadovo parašai ir antspaudai neįrodo faktinio visos įrangos perdavimo atsakovei, o faktinį perdavimą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau to nepadarė.

10.4. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo analizuoti actio Pauliana sąlygų ir susitarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms sąlygų, kai apeliantė neįrodė ginčo įrangos priklausymo jai. Teismas įsigilino į bylos esmę ir visiškai ją atskleidė.

10.5. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateikti skelbimai iš internetinių portalų niekaip negali pagrįsti ginčo įrangos vertės, nes tokia prekė ne tik greitai dėvisi, bet ir „sensta morališkai“. Iš skelbimų neįmanoma nustatyti, kiek laiko ir kaip intensyviai buvo naudojama parduodama įranga. Praktiškai neįmanoma, kad internete nurodomos ir ginčo įrangos būklė būtų identiška, todėl nelieka abejonių, jog skelbimuose nurodytų įrangos ir ginčo įrangos vertės skirtingos. Nepagrįsta ir apeliantės siūloma ginčo įrangos vertės nustatymo metodika pagal kituose sandoriuose nurodomas kainas, nes nuomos ir pardavimo sandoriai yra visiškai skirtingi. Įrangos vertė nuomos sandoriuose visada nurodoma daug kartų didesnė negu reali jos rinkos vertė tam, kad nuomininkui nekiltų pagundų šią įrangą pasisavinti, atlyginant tik jos vertę. Be to, apeliantė neprašė skirti ekspertizės įrangos vertei nustatyti, nors buvo atstovaujama advokato. Atsakovė neprivalėjo įrodyti, kad ginčo įrangos vertė yra menka, nes būtent apeliantė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ginčo įrangos pardavimo kaina buvo per maža, todėl būtent ieškovė turėjo įrodyti ginčo įrangos rinkos vertę.

10.6. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o teismas tinkamai juos įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės BUAB VIP 311 apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sutapatinęs trečiojo asmens S. V. pateiktą jo įsigytų daiktų sąrašą su abiem įrangos, išvardintos ginčo susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3, sąrašais bei nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovė turėjo įrodinėti, bet neįrodė, ginčo sandoriu perleisto turto nuosavybės teisę (įrangos priklausymą ieškovei), neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su actio Pauliana taikymo sąlygomis bei su ginčo sandorio prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka su apeliantės BUAB VIP 311 pozicija dėl ginčo esmės šioje byloje neatskleidimo.

14. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Gerama“ sudaryto Susitarimo prie 2016 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties dalį dėl susitarimo priede Nr. 2 ir Nr. 3 išvardintos įrangos pardavimo už 5 000 Eur; taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti ginčo susitarimo pagrindu parduotą įrangą arba piniginį ekvivalentą, kuris būtų lygus parduotos įrangos tikrajai vertei – 46 313,36 Eur.

15. Ginčijamo sandorio negaliojimą ieškovė grindė CK 6.66, 1.80 ir 6.930¹ straipsniais, nurodydama, kad ginčo sandoriu faktiškai vienintelį turimą vertingą kilnojamąjį turtą (kavinės įrangą: virtuvės įrangą, baldus, apšvietimo ir garso įrangą) prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB VIP 311 perleido atsakovei UAB „Gerama“ už 5 000 Eur kainą, kuri buvo įskaityta į atsakovės reikalavimą ieškovei, nors bendrovė VIP 311 tuo metu turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos turėjo tenkinti pirmiau, jos perleisto turto rinkos vertė buvo kur kas didesnė nei sutarta kaina, be to, įrangos pardavimo metu galiojo bendrovės turto areštas, pritaikytas kitoje byloje.

16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad iš tikrųjų jai buvo perleistas tik turtas, nurodytas ginčo susitarimo priede Nr. 2, kaip ir pažymėta 2016 m. gruodžio 27 d. ieškovės išrašytoje 5 000 Eur sąskaitoje faktūroje, o kitas turtas (detalizuotas priede Nr. 3) buvo pasiimtas buvusio ieškovės direktoriaus S. V..

17. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas S. V. patvirtino, kad didelę dalį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusios virtuvės, garso ir apšvietimo įrangos jis išmontavo ir išsivežė, nes ši įranga, trečiojo asmens teigimu, priklausė jam asmeniškai, o ne ieškovei, kuriai S. V. tik buvo suteikęs teisę šia įranga neatlygintinai naudotis, kol buvo bendrovės direktoriumi. Savo argumentams pagrįsti trečiasis asmuo pateikė 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Mirteksa“ kopiją, tos pačios datos sąskaitą faktūrą ir UAB „Mirteksa“ kasos pajamų orderio kvitą.

18. Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs trečiojo asmens pateiktoje sutartyje su UAB „Mirteksa“ esantį jo asmeniškai pirktų daiktų sąrašą ir ginčo sandoriu parduotos atsakovei įrangos sąrašą, konstatavo, kad daugumos daiktų pavadinimai sutampa ir labiau tikėtina, jog įranga priklausė trečiajam asmeniui, todėl, pažymėjęs, kad ieškovė BUAB VIP 311 nei pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje, nepateikė jokių ginčo įrangos, nurodytos prieduose Nr. 2 ir Nr. 3, įgijimą patvirtinančių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo susitarimu buvo perleisti būtent ieškovei priklausantys daiktai, o kadangi BUAB VIP 311 neįrodė, jog ginčo įranga apskritai jai priklausė, teismo vertinimu, kiti ieškinio argumentai iš esmės neturi teisinės reikšmės ir todėl plačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuojami.

19. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai akcentuoja ieškovė apeliaciniame skunde, byloje kilo ginčas tik dėl susitarimo priede Nr. 3 nurodytų kilnojamojo turto objektų priklausymo ieškovei ir atitinkamai šio turto perdavimo atsakovei UAB „Gerama“ pagal ginčo susitarimą fakto. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei atsakovė UAB „Gerama“, nei trečiasis asmuo S. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu neįrodinėjo, jog ir ginčo susitarimo priede Nr. 2 nurodyta įranga priklausė S. V.. Be to, kaip matyti iš atsakovės tripliko bei atsiliepimo į trečiojo asmens atsiliepimą turinio, UAB „Gerama“ ne tik neginčijo priede Nr. 2 įvardyto turto priklausymo ieškovei (jos nuosavybės teisės į priede Nr. 2 nurodytą įrangą), bet ir šiame priede nurodyto turto perdavimo pagal ginčo susitarimą atsakovei fakto.

20. Teisėjų kolegija, palyginusi trečiojo asmens pateiktoje 2013 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje išvardinto S. V. iš UAB „Mirteksa“ pirkto asmeninėn nuosavybėn turto pavadinimus bei kiekius su ginčo susitarimo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodyto turto pavadinimais ir kiekiais, taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad trečiojo asmens pateiktas daiktų sąrašas didžiąja dalimi (bet net ne visiškai) sutampa su įrangos, išvardintos ginčo susitarimo priede Nr. 3, sąrašu, tačiau priede Nr. 2 esantys kilnojamojo turto objektai nėra paminėti S. V. pateiktoje sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje nesant jokių duomenų, kad kokie nors tretieji asmenys būtų reiškę pretenzijas dėl priede Nr. 2 esančios įrangos priklausymo ne ieškovei, byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat neįrodinėjant šio turto priklausymo S. V., visiškai nepagrįstai nustatė ieškovei pareigą įrodinėti ir įrangos, dėl kurios nėra ginčo, nuosavybės teisę, o bankrutavusios bendrovės administratoriui nepateikus įrangos įgijimo dokumentų, padarė jokiais duomenimis nepagrįstą išvadą dėl tikėtino visos ginčo susitarime minimos įrangos nepriklausymo nuosavybės teise ieškovei ir todėl nebevertino BUAB VIP 311 argumentų dėl ginčo sandorio negaliojimo pagrindų (visų actio Pauliana sąlygų, prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms), t. y. faktiškai nenagrinėjo apeliantės ieškinio.

21. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, priede Nr. 3 nurodytų daiktų pavadinimai (ir jų kiekiai) ne visa apimtimi sutampa su S. V. pateiktame sąraše nurodytais objektais (pavyzdžiui, trečiojo asmens sąraše nėra minimi 10 vnt. šviečiančių stalų, 17 vnt. pufikų, 7 vnt. pakylų, 4 vnt. „steidžai“ ir pan.) ir byloje nėra jokių duomenų dėl šių objektų priklausymo kitam, nei nurodyta ginčo susitarime, asmeniui (t. y. ne ieškovei), tačiau ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, apsiribodamas tik jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįsta apibendrinta prielaida dėl neva tikėtino viso ginčo turto nepriklausymo ieškovei BUAB VIP 311.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui susiaurinus bylos nagrinėjimo ribas iki ginčo susitarimo pagrindu parduotos atsakovei UAB „Gerama“ įrangos nuosavybės teisės įrodinėjimo, aiškiai neišskiriant ir nenustatant turto vienetų, dėl kurių nuosavybės teisės kilo ginčas, o dėl kurių ginčo nėra, taip pat neanalizuojant ieškovės ieškinio pagrindą sudarančių argumentų dėl susitarimo negaliojimo pagrindų (actio Pauliana visų sąlygų, turto arešto ieškovei taikymo ginčo sutarimo sudarymo metu aplinkybių) net ir tos įrangos, kurios priklausymo ieškovei fakto byloje dalyvaujantys asmenys nekvestionavo, atžvilgiu, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. neanalizuotos ir nenustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, ir taip pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis).

23. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo, tuo labiau bylos nagrinėjimu pirmą kartą (kai pirmosios instancijos teisme ieškinio argumentai didžiąja dalimi nenagrinėti).

24. Kasacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties bei pobūdžio ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs ginčo esmės, neanalizavo didžiosios dalies ieškovės ieškinio argumentų ir atitinkamai atsakovės atsikirtimų į juos, susijusių su actio Pauliana sąlygų įrodinėjimu, su sandorio galimu prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, nors pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019), ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės dėl galimai nepagrįstai suteiktos atsakovei pirmenybės, kai apeliantė turėjo pirmesnės eilės pradelstų įsiskolinimų, gali būti vertinamos vienos iš actio Pauliana sąlygų (kreditorių teisių pažeidimas) kontekste, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo tirtos ir vertintos. Neištyręs ir nepasisakęs dėl didžiosios dalies ieškovės ieškinio pagrindą sudarančių argumentų, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir dėl to priėmė savo esme prieštaringą sprendimą (CPK 177–179, 183, 185 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus skundžiamo sprendimo trūkumus, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo bei naujais, pirmosios instancijos teismo neanalizuotais, aspektais (o tai, kaip minėta, neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją), konstatuoja, kad šis esminis procesinės teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAldona TilindienėVytautas Zelianka