Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Byla Nr. ATP-456-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-60-540/2014Nutartis · 2014-02-28Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-456-658/2014Nutartis · 2014-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
ATP-456-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00780-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
N. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-456-658/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00780-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4.;79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 7 d. Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje N. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir jam skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Nustatyta, kad N. P. 2013 m. gruodžio 6 d. 16.39 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš kelio nedavė kelio ir susidūrė su priešais tiesiai atvažiuojančiu automobiliu, kurio judėjimo kryptį kirto. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nustatyta, jog N. P. šiais veiksmais pažeidė KET 9 p., 108 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

N. P. šį nutarimą skundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas skundžiama 2014 m vasario 28 d. nutartimi paliko Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą. Teismas sprendė, jog N. P. pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nes N. P. pažeidė KET 108 p. reikalavimą ir būtent N. P. veika buvo pagrindinė 2013-12-06 eismo įvykio kilimo priežastis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde N. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 vasario 28 d. nutartį ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2014-01-07 nutarimą bei nutraukti administracinę bylą., taip pat įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybą įvertinti E. K. veiksmus, spręsti jo atsakomybės klausimą ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str. 2 d. bei priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto manymu, nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat pažeidė įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pareigūnams paaiškinęs, jog tamsiu paros metu, esant blogoms meteorologinėms sąlygoms, nepamatė automobilio, kadangi šis važiavo be įjungtų šviesų. Šį teiginį patvirtina Romo K. T. pranešimas, esantis administracinėje byloje Nr. 20N-5734465-14, o taip pat ir teismui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matoma, kad N. P. praleido du priešinga puse judėjusius automobilius, o atsitrenkęs automobilis važiavo be jokių įjungtų, degančių šviesų. Tai, kad su nuobauda E. K. sutiko ir jos neskundė, rodo, jog jis iš tiesų važiavo be įjungtų automobilio šviesų.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad susidūrimo metu įvykio vieta nebuvo tinkamai apšviesta, o meteorologinės sąlygos buvo prastos. Skunde teigiama, kad pažeidimo sudėties nėra, kadangi buvo negalima įtarti ar numanyti, kad E. K. tamsiu paros metu važiuos be įjungtų automobilio šviesų. Pagal LVAT praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą privalu vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį neaiškumai turi būti aiškinami asmens traukiamo atsakomybėn naudai. Tad, prieštaravimai turi būti pašalinti, o neesant galimybės tai padaryti – byla turi būti nutraukiama.

Skunde teigiama, kad N. P. kaltė yra neįrodyta. Taip pat teigiama, kad pagal LR Konstitucinio teismo suformuotą praktiką, privalu analogiškose bylose sekti aukštesnių teismų anksčiau suformuotais precedentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-438-3344/2009). Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų pagrįstumo, įrodymus vertino subjektyviai, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos aukštesnių teismų praktikos, todėl nutartis yra naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į N. P. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo pareiškėjo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigiama, jog aplinkybė, kad kito automobilio vairuotojas važiavo be šviesų, neatleido N. P. nuo pareigos elgtis atidžiai, apdairiai įvertinti situaciją ir manevrą atlikti saugiai. Pažymima, jog kito automobilio vairuotojo E. K. veiksmai – važiavo be įjungtų priekinių žibintų, taip pat neliko nepastabėti ir buvo įvertinti. Institucijos nuomone, apeliantas turėjo elgtis atsargiau, atidžiau ir pradėti važiuoti tik pilnai įsitikinęs, kad tai daryti esamomis meteorologinėmis sąlygomis saugu. Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino posėdyje ištirtus įrodymus, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Paskirta nuobauda adekvati veikos pavojingumui ir siekiamiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

N. P. skundas atmetamas.

N. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. nesutinka su įrodymų vertinimu dėl pažeidimo fakto ir pažeidėjo kaltės, tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados dėl N. P. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Byloje nustatyta, jog N. P. išvažiuodamas iš gatvės suko į kairę, todėl turėjo pareigą praleisti iš priekio atvažiuojančias transporto priemones, tačiau su viena iš jų susidūrė. N. P. teigia, jog jo veikoje nėra kaltės, nes iš priekio atvažiuojantis automobilis buvo be šviesų ir dėl blogų oro sąlygų jis šio automobilio negalėjo pastebėti, tačiau šios aplinkybės yra paneigtos liudytojo E. K. nuosekliais paaiškinimais ir parodymais teisme, liudytojo pareigūno T. G. parodymais, kurie visiškai atitinka aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pranešime bei vaizdo įrašu. Tai, kad iš priešais atvažiuojantis automobilis buvo be šviesų, savaime nešalina N. P. pareigos vadovautis KET 9 p., 108 p. ir kitais bendraisiais reikalavimais ir nešalina jo atsakomybės. Svarbu nustatyti tai, ar N. P. turėjo galimybę pastebėti automobilį, kuris galimai važiavo be šviesų. Tiek savo paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-8032254 b. l. 7), tiek duodamas parodymus teisme liudytojas E. K. nurodė, jog buvo prietema, tačiau gatvė toje vietoje buvo apšviesta. Tą patį nurodė savo tarnybiniame pranešime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-8032254 b. l. 5) bei patvirtino teisme liudytojas pareigūnas T. G., kuris po įvykio buvo atvykęs į vietą ir kartu su kolega fiksavo įvykio aplinkybes. Tai, kad gatvė toje vietoje, kur N. P. suko į kairę, buvo apšviesta, matyti ir iš vaizdo įrašo. Nors N. P. nurodo, jog jis negalėjo pastebėti automobilio be šviesų dėl blogų meteorologinių sąlygų, tačiau byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad tos sąlygos buvo tokios blogos, kad būtų sukliudžiusios pastebėti automobilį, kuris važiuotų be šviesų. Liudytojas E. K. parodė, jog buvo pasnigę, snyguriavo, asfaltas buvo geras, matomumas taip pat buvo geras. Liudytojas T. G. taip pat nurodė, jog gatvė toje vietoje buvo apšviesta, apšvietimas buvo pakankamas pastebėti net ir be šviesų važiuojantį automobilį. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog oro sąlygos nebuvo ypatingai sudėtingos ar blogos. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog N. P., net ir E. K. vairuojant automobilį be šviesų, turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį automobilį, tačiau jis automobilį vairavo nepakankamai dėmesingai, nerūpestingai, išvažiuodamas iš kelio nedavė kelio ir susidūrė su priešais tiesiai atvažiuojančiu automobiliu, kurio judėjimo kryptį kirto, ir būtent tai buvo eismo įvykio kilimo priežastimi. N. P. pažeidė KET 9 p., 108 p. reikalavimus ir jo pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal APK 127 str. 2 d.

Šioje byloje visi neaiškumai pašalinti – įrodyta ir nustatyta, kad, net ir E. K. vairuojant automobilį be šviesų, N. P. turėjo galimybę jį pastebėti, todėl skundo argumentai dėl in dubio pro reo principo taikymo atmetami, kaip ir skundo argumentai dėl pareigos vadovautis aukštesnės instancijos teismo praktika analogiškose bylose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

N. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis