Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-352-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
T-352-1082/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
R. T.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-352-1082/2020Baudžiamosios bylos Nr. 1-23-1-10836-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5; 2.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis, kuris buvo subendrintas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, paskiriant nuteistajai R. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 2 d. , bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 2 d. 2020 m. kovo 5 d. nuteistoji atliko daugiau nei 1/3 bausmės (1/3 – 2019 m. rugsėjo 5 d.), 2020 m. kovo 5 d. faktiškai atliko 1 metus 2 mėnesius 11 dienų paskirtos bausmės.

2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajai R. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu (aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia įgyti virėjo specialybę, dirba nuteistųjų bibliotekoje, laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimu, 1 kartą skatinta), apsauginiai riziką mažinantys veiksniai (turima gyvenamoji vieta; pozityvus požiūris į darbą) ir kitos reikšmingos aplinkybės (yra motyvuota atsisakyti narkotikų vartojimo) sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji R. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai yra atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš teismui pateikto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos, nuteistoji R. T. yra pateikusi prašymą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir ji yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra 1/3 jai paskirtos bausmės ji atliko 2019 m. rugsėjo 5 d. Taigi, formalus nuteistosios lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra, tačiau be pastarojo, kaip minėta, būtinas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kurį sudaro įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, kitos reikšmingos aplinkybės: nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo (-ų) sunkumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, žalos atlyginimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. T. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, ji nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, vieną kartą skatinta už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistoji pripažįsta turinti priklausomybę nuo narkotikų, todėl lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, taip pat profesinio rengimo centre mokosi virėjo amato, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo kūrybinėse veiklose. Ji yra išklausiusi teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, turi pozityvų požiūrį į užimtumą. Šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji charakterizuojama iš esmės teigiamai, tačiau jie taip pat parodo, kad R. T. atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o vien tai, teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi.

Pastebėtina, kad teismui pateikti bylos duomenys rodo ne tik teigiamai nuteistąją R. T. charakterizuojančias aplinkybes. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog R. T. anksčiau buvo teista daugiau nei penkiolika kartų. Šiuo metu atlieka bausmę už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką (vagystę). Jai anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas, taip pat jai ne kartą buvo taikytas ir švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pastarosios poveikio priemonės, kaip matyti iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų, R. T. nebuvo efektyvios. Pastarieji duomenys, teismo vertinimu, rodo nuteistosios polinkį nusikalsti.

Svarbu pažymėti, kad nors nuteistosios R. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika naudojant OASys metodiką yra vidutinė – 50 balų, šie rodmenys ir jų pokyčiai (rizika sumažėjo nuo 51 balo iki 50 balų) rodo labai nežymų bei nepakankamą nuteistosios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymą. Nors yra keli apsauginiai riziką mažinantys veiksmai – pozityvus požiūris į darbą ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, teismo vertinimu, jie nėra tokie svarūs, stabilūs ir juridiškai reikšmingi kaip kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų; darbinės patirties stoka; sunkumai įvardinant problemines sritis ir ieškant konstruktyvių problemų sprendimo būdų.

Negalima nepastebėti ir to, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo keturi komisijos nariai balsavo – už ir du – prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajai R. T.. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje sustiprina teismo manymą, jog nuteistajai R. T. dar netikslinga taikyti lygtinį paleidimą.

Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžiu nuteistajai buvo priteistas 2539,74 Eur ieškinys, kuris iki šiol nėra atlygintas, tai yra nuteistoji per 1 metus 2 mėnesius ir 11 dienų nepadengė jokios ieškinio dalies, kas leidžia teigti apie jos atsainų požiūrį į padarytus pažeidimus ir žalos atlyginimą.

Teismo vertinimu, nors nuteistoji R. T. bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, jos asmenybė, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, teistumai ir nusikalstamų veikų pakartotinumas rodo jos polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė ir būdama laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Teigiamas nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui (ką patvirtina ankstesni teistumai, bei tai, kad nuteistoji turi problemų dėl narkotikų vartojimo ir dėl jų poreikio vykdė nusikalstamas veikas – vagiliavo).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nuteistosios deklaravimo apie jos teigiamus pokyčius ir ją pozityviai apibūdinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad visuma aptartų aplinkybių šiuo metu nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką būtų taip pasikeitusi, kad ją toliau būtų įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei ji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tokiu būdu taikyti nuteistajai R. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Netvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai R. T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė