Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–434-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1, 2.1.6.2. (S)

2007 m. gruodžio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės

asmeniui, kuriam nutrauktas baudžiamasis procesas A. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo A. G. atstovo advokato R.Kersnausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nutarties, kuria A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nutrauktas baudžiamasis procesas dėl veikų pagal BK 284 str. 1 d. BK 138 str. 1 d., kadangi veikos padarytos būtinosios ginties sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra:

A. M. 2006-06-24, apie 07.20 val., viešoje vietoje – turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams asmenims, vieną kartą smogė kumščiu į veidą A. G., padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą ir kairiojo skruostikaulio lanko lūžimą, dėl to A. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nutraukė jam baudžiamąjį procesą. Teigia, kad pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai yra pavojingas kėsinimasis, tai yra viena iš būtinosios ginties sąlygų. Nesant pavojingam kėsinimuisi nėra pagrindo pripažinti, kad asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis. Apeliantas teigia, kad teismas padarė išvadą, jog A. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, remdamasis vien abejotinais ir prieštaringais A. M., bei jo šeimos narių parodymais ir specialisto išvada apie tai, kad A. M. buvo padaryti sužalojimai. Tačiau teismas nepagrįstai liudytojų A. Z., T. S., T. G., D. R., A. R. parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. A. Z. ir T. S. parodymus teismas vertino kritiškai dėl to, kad jos nurodė, jog A. M. A. G. sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, o tai prieštarauja specialisto išvadai. Liudytojai parodymus davė praėjus beveik pusantrų metų nuo įvykio, todėl tokių detalių galėjo ir neprisiminti. Be to, teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, kad A. G. buvo padarytas kairiojo skruostikaulio lanko lūžimas, ši veido vieta artima smilkiniui. Tą būtų galėjęs patikslinti teismo medicinos ekspertas, tačiau jis nedalyvavo posėdyje. Netikėti šiais liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas nepagrįstai nepatikėjo ir liudytojos D. R. parodymais. Ji nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, teigė, kad kilus žodiniam konfliktui A. M. smogė A. G.. Teismas jos parodymais nepatikėjo todėl, kad ji teigė, jog abi pusės nevartojo necenzūrinių žodžių. Teismas nepagrįstai nepatikėjo ir liudytojo A. R. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, nes pastarasis teigė, kad po suduoto smūgio ant A. G. veido matė kraują. Tačiau šis liudytojas galėjo suklysti. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo A. G. parodymais, jog jokio fizinio smurto prieš A. M. jis nevartojo, nes pastarasis į medicinos darbuotojus kreipėsi ne iš karto, o praėjus trims dienoms po įvykio. A. M. teigė, kad po to, kai jis sudavė smūgį A. G., muštynės nebevyko, tačiau liudytojai teigė, kad jie toliau stumdėsi. Todėl neatmestina galimybė, kad A. M. šie sužalojimai galėjo būti padaryti susistumdymo metu. Apelianto nuomone, nėra jokių įrodymų, kad grėsė pavojus A. M. sveikatai, gyvybei ar kitiems įstatymo saugomiems jo interesams. Be to, teismas nepagrįstai įvertino A. G. veiksmus kaip provokuojančius.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas R.Kersnauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, mano, kad M. turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir patenkintas jo civilinis ieškinys. Nurodo, kad teismas savo išvadas grindė tik nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, bei teismo medicinos specialisto išvada, tačiau nepagrįstai nepatikėjo kitų liudytojų parodymais. A. M. teismo posėdžio metu neigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam. Aiškino, kad jis tik ištiesė ranką ir nukentėjusysis pats ant jos „užšoko“ ir susilaužė skruostikaulį. Tačiau akivaizdu, kad jis nukentėjusiajam smogė kumščiu į veidą. Teigia, kad nukentėjusysis su A. M. iš tiesų susistumdė, tačiau nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad nukentėjusysis būtų mušęs A. M.. Apeliantas teigia, kad negalima tikėti liudytojo K. parodymais, nes jis yra A. M. draugas. Apeliantas teigia, kad A. G. tik po mėnesio sužinojo, kad pats yra kaltinamas A. M. sumušimu.

Prokuroras ir nukentėjusysis, bei jo atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas, teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. M. veikė, esant būtinajai ginčiai (BK 28 str.).

Skundžiamojoje nutartyje detaliai nurodyti priimto sprendimo argumentai bei padarytos pagrįstos išvados. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad viso proceso metu liudytojai davė prieštaringus parodymus, juos vertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu liudytojų parodymų vertinimu, todėl nustatytų parodymų prieštaravimų nekartoja. Pažymėtina, kad skundžiamojoje nutartyje teisingai vadovautasi tais liudytojų parodymais, kurie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, bei padeda nustatyti objektyvią tiesą. Itin svarbią reikšmę faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi specialistų išvados, kuriose užfiskuota ant konflikto dalyvių (A. M. ir A. G.) rasti kontakto būdu atsiradę sužalojimų pėdsakai. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis teismo medicinos specialistų išvadomis. Be to, apeliantai taip pat neginčija šių specialisto išvadų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1297/06 (03) nurodyta, kad sužalojimas galėjo atsirasti sumušus A. G. veidą kietu buku daiktu, galbūt ir kumščiu. A. G. konstatuota viena trauminio kontakto žymė, kuri ir galėjo atsirasti dėl vieno suduoto smūgio. (1 t., b. l. 35). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1118/06 (03) nurodyta, kad apžiūrėjus A. M. rasti šie sužalojimai: poodinės krūtinės ląstos kraujosruvos priekinio paviršiaus dešinės pusės, pakrūtinio, pilvo, dešinio dilbio, dešinės blauzdos, nugaros dešinės pusėje - patirti ne mažiau kaip dėl septynių traumuojančių smūgių kontaktų su kietais bukais daiktais. Juostos formos kraujosruva nugaros dešinėje atsirado dėl vieno traumuojančio smūgio kontakto su kietu buku juostos formos kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Kraujosruva dešiniame dilbyje pagal savo lokalizaciją galėjo būti patirta ir pasyvios savigynos metu – dengiantis dešine ranka nuo žalojusio traumavusio poveikio. Kraujosruva dešinėje blauzdoje atsirado dėl traumuojančio smūgio kontakto su kietu bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz. spiriant batu apauta koja). Šie sužalojimai sutrikdė sveikatą iki 10 dienų ir yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 107).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias specialisto išvadas, pagrįsta laiko apylinkės teismo išvadą, kad A. M. buvo mušamas. Nustatytų sužalojimų skaičius bei rastų sužalojimų išsidėstymas atitinka A. M. parodymus ir, priešingai, prieštarauja nukentėjusiojo A. G. parodymams. Liudytojų parodymai dėl to, kad A. M. ir A. G. buvo susikibę ir stumdėsi, nėra prieštaringi, to neneigia ir A. M..

Visgi A. M. padarytų sužalojimų mąstas bei lokalizacija patvirtina, kad susistumdymo metu aktyvus buvo A. G.. Nustatyti A. M. sužalojimai rodo, kad jie nėra vienkartinio, tai yra atsitiktinio pobūdžio. Padaryti sužalojimai nėra vieno smūgio (kontakto) pasekmė. Priešingai, tokie sužalojimai tik patvirtina aktyvų nukentėjusiojo A. G. puolimą.

BK 28 str. 2 d. numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju, pavojingas kėsinimasis buvo.

Byloje nustatyta, kad konfliktas dėl pravažiavimo nebuvo atsitiktinis. A. M., kraudamasis prekes, užstatė pravažiavimą. Tokiu būdu sukėlė problemų kitiems prekyvečių savininkams pravažiuoti. Tokia situacija kartojosi ne vieną kartą. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad A. M. į nukentėjusiojo palapinę nuėjo, turėdamas tikslą užpulti A. G.. Vieni liudytojai matė, o kiti tik girdėjo konflikto užuomazgas, nes A. M. automobiliu negalėjo pravažiuoti. Byloje neginčijamai įrodyta, kad A. M. sudavė A. G. į veidą. To neneigia ir A. M.. Tačiau liudytojų parodymų analizė nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, kad būtent A. M. užpuolė nukentėjusįjį. Nepagrįstas prokuroro argumentas, kad A. M. veika neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent nukentėjusiojo A. G. veiksmai buvo pavojingi ir kėlė tiesioginę grėsmę A. M. yra pagrįsta ir kolegija neturi pagrindo jos vertinti kitaip. Tokią teismo išvadą pagrįstai darytina remiantis nustatytais ir specilistų išvadose užfiksuotais sužalojimais, jų skaičiumi, lokalizacija bei mechanizmu. Priešingai, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka vieno realizuoto kontakto – smūgio kumščiu - pasekmes (specialisto išvada Nr. G 1297/06 (03)). Todėl nėra pagrindo tikėti nukentėjusiojo versija, kad jis buvo užpultas. Liudytojų parodymais nustatyta, kad grumtynės buvo, tačiau akivaizdu, kad grumtynių metu sužalojimai buvo padaryti ne nukentėjusiajam, o A. M.. Specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai: poodinės krūtinės ląstos kraujosruvos priekinio paviršiaus dešinės pusės, pakrūtinio, pilvo, dešinio dilbio, dešinės blauzdos, nugaros dešinėje pusėje rodo, kad A. G. puolimas buvo intensyvus. A. M. užfiksuoti trys sužalojimai ant jo kūno priekinės dalies (poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, ant pakrūtinio ir pilvo rodo, kad buvo suduoti smūgiai iš priekio. Taip pat konstatuota, kad juostos formos kraujosruva nugaros dešinėje susidarė dėl vieno traumuojančio smūgio kontakto su kietu buku juostos formos kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (galbūt į palapinėje esančias metalines konstrukcijų detales). Be to, ginybinę A. M. poziciją rodo ir nustatyta kraujosruva dešiniajame dilbyje, tai atitinka pasyvios gynybos požymius. A. M. parodė, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius jam, o tik po to jis kumščiu trenkė nukentėjusiajam. „Aš A. G. sudaviau tuomet, kai atsirėmiau į palapinę nuo jo puolimo ir pamačiau, kad jis dar puola.“ Iš viso A. G. sudavė 6-8 smūgius (2 t., b. l. 101-102).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. M. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, buvo nuoseklūs viso proceso metu, atitinkamai šiuos parodymus patvirtina jau minėtos teismo medicinos specialistų išvados. Kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais A. M. parodymais. Atitinkamai nepagrįstas nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad A. M. nurodė aplinkybes, „kurias jis sugalvojo po mėnesio ar vėliau“. A. M. įvykio aplinkybes išdėstė paaiškinime, surašytame 2006-06-24. Vėliau šias aplinkybes nurodė 2006 m. liepos 12 d. bei 2007 m vasario 28 d. apklausiamas kaip įtariamasis (1 t., b. l. 117-119, 124-125).

Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojos A. Z., T. S. parodė, kad jos matė, kaip kaltinamasis sudavė kumščiu A. G. į dešinįjį smilkinį. Liudytoja D. R. parodė, kad smūgio nematė, tačiau po to pastebėjo dešinio smilkinio mušimo žymes. Šie liudytojų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams bei specialisto išvadoje nustatytam kūno sužalojimui (A. G. buvo padarytas veido kairės pusės sumušimas ir kairiojo skruostikaulio lanko lūžimas). Todėl liudytojų parodymai nelaikytini teisingais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes ir juos teismas pagrįstai vertintino kritiškai. Tačiau tai nėra esminis dalykas, nes liudytojai iš tiesų dėl šių aplinkybių galėjo sąžiningai klysti. Kaltinamasis iš tiesų ir neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau tik po to, kai pastarasis jį pradėjo mušti. Konflikto pradžios ir tai kas vyko palapinėje iš pradžių, šie liudytojai galėjo ir nematyti arba sąmoningai nutylėti. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas vyko tarp asmenų, prekiaujančių turguje, kur santykiai tarp prekeivių yra specifiniai.

Be to, nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad A. M. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti ir esant kitoms aplinkybėms bei kitoje vietoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai yra 3 dienų senumo, - laiko atžvilgiu tarpusavyje nesiskiria, patirti nedidelio laikotarpio intervale, neprieštarauja pareiškėjo deklaruojamam įvykio laikui. Todėl prokuroro nurodyti teiginiai tėra prielaidos, be to, jos priešingos nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. M. veika atitinka būtinosios ginties požymius bei sąlygas. Atitinkamai nėra duomenų, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 str. 3 d.). Todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BK 28 str., BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Tenkinti apeliantų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo A. G. atstovo advokato R.Kersnausko apeliacinius skundus atmesti.