Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl priverstinės hipotekos lakšto įregistravimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus atstovės D. V., prašymą Nr. 06/11/00474 įregistruoti hipotekos registre skolininko T. B. nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, hipoteką. Teismas nurodė, kad atlikus pateikto įregistravimui hipotekos lakšto teisinį tyrimą, nustatyta, kad turto arešto aktų registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį T. B. turtui taikytinas priverstinis nuosavybės teisės laikinas apribojimas. Esant turto priverstiniam apribojimui, priverstinės hipotekos lakšto įregistravimas hipotekos registre negalimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prašymą ir įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas T. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 0,6412 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo ir motyvuodamas tuo, kad priverstinės hipotekos nustatymas areštuotam žemės sklypui negalimas, kadangi šis sklypas jau yra areštuotas, nenurodė jokio tokį motyvą pagrindžiančio teisinio pagrindo, t. y. teisės normos, draudžiančios įregistruoti priverstinę hipoteką turtui, kuris yra areštuotas. Teismo nurodytoje Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta tik „turto arešto" sąvoka, tačiau nėra pateikiama nei turto arešto, nei priverstinės hipotekos registravimo tvarka, ar šių institutų tarpusavio sąveika. Taigi, ši teisės norma nenustato jokios elgesio taisyklės, todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką minėtos teisės normos pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypą 2008-09-17 areštavusi institucija (turto arešto akto kodas 0608001537) - Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius. Tai reiškia, kad turtas buvo areštuotas vadovaujantis CPK 558 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, įtvirtinta tvarka. Minėtame straipsnyje nėra įtvirtinti pagrindai, dėl kurių prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo kito kreditoriaus naudai nagrinėjantis teisėjas turėtų atsisakyti tenkinti šį prašymą. Atvejai, kai atsisakoma įregistruoti hipoteką, nurodyti CPK 549 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246, 29 ir 37 punktuose. Tačiau nei vienoje iš šių teisės normų taip pat nėra įtvirtintas draudimas įregistruoti hipoteką (taip pat ir priverstinę) turtui, kuris jau yra areštuotas CPK 558 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas nepagrįstai išplėtė teisės normų, kuriose įtvirtinti atvejai, kuomet atsisakoma įregistruoti hipoteką, veikimą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, interesus, kadangi tokiu būdu buvo užkirstas kelias pasinaudoti CK 6.414 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu prievolės užtikrinimo būdu. Taip pat apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, priverstinės hipotekos būtinumą lemia ne tik tai, kad priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas įtvirtintas įstatymu (CK 6.414 straipsnio 2 dalis), bet ir tai, kad išsimokėtinai parduotas valstybinės žemės sklypas, už kurį T. B. su valstybe neatsiskaito, valstybinės žemės pirkimo pardavimo 2006-10-20 ir 2007-07-24 sutartys nėra vykdomos, dėl ko Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4967-302/2011 dėl 141530,29 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Teismas, atmesdamas prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką, šių aplinkybių, t. y. to, kad teisė į priverstinę hipoteką atsirado nuo sutarties sudarymo ir valstybinės žemės sklypo perdavimo momento, kad tokią teisę kreditorius išlaiko visą sutarties galiojimo laikotarpį, bei to, jog išsimokėtinai buvo parduotas valstybinis žemės sklypas, netyrė ir nevertino.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali būti priverstinė ar sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką CK 6.414 straipsnio 2 dalies pagrindu, užtikrinant 2006-10-22 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties ir 2007-07-24 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties įvykdymą. Pareiškėjas prašė įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas T. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – 0,6412 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip patvirtina prie atskirojo skundo pateikti byloje duomenys, kito kreditoriaus interesais Turto arešto aktų registre 2008-09-17 buvo įregistruotas minėto turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Vadinasi, esant teismo nutartimi pritaikytam skolininko turto areštui, galiojo ir draudimas disponuoti skolininko minėtu turtu.

Pripažintina, jog esant šioms aplinkybėms, priverstinės hipotekos įregistravimas pagal kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pažeistų kito skolininko kreditoriaus teises. Duomenys apie tai, ar įkeičiamas daiktas atitinka CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus hipotekos objektui, patikrinami surašant hipotekos lakštą (CK 4.186 str.). Kadangi hipoteka įsigalioja tik nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento (CK 4.187 straipsnis), klausimas, ar nėra kliūčių, tarp jų ir susijusių su hipotekos objektu, yra aktualus ir nagrinėtinas, įvertinant hipotekos įregistravimo galimybę (CPK 549 str.). 2008-09-17 įsigaliojęs Turto areštų akte įregistruotas teismo nustatytas draudimas disponuoti areštuotu skolininko turtu reiškia draudimą jį parduoti ir viešose varžytynėse, taigi, hipotekos teisėjui sprendžiant hipotekos įregistravimo klausimą pagal 2011-03-29 kreditoriaus prašymą, šis turtas neatitiko CK 4.171 straipsnio 1 dalies reikalavimų. CPK 549 str. 2 d. nustatyta (CPK 551 str. 2 d.), kad tuo atveju, kai yra kliūčių hipotekai įregistruoti, hipotekos teisėjas motyvuota nutartimi atmeta tokį pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju hipotekos teisėja, neįregistravusi jau areštuoto ir į Turto arešto aktų registrą įrašyto nekilnojamojo turto hipotekos, kolegijos nuomone, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nes priešingu atveju būtų pažeistos kito kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė dar iki pareiškėjo kreipimosi į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su 2011 m. kovo 29 d. prašymu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, teisės, jis be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalėtų patenkinti savo reikalavimo (CPK 746 str.)

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad hipoteka skundžiama nutartimi neįregistruota teisėtai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.