Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „L“ patikslintas civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos 337,59 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai priteista iš nuteistojo S. K. 337,59 Eur (trys šimtai trisdešimt septyni eurai 59 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. K. paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių argumentų, sudarančių pagrindą paskirti apeliantui švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. K., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas keturiolika kartų, nuolat daro įvairias nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, du kartus buvo nuteistas Didžiojoje Britanijoje, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas taip pat įvertino S. K. charakteristiką paskutinės bausmės atlikimo metu (nebaustas drausmine tvarka, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, pritapo prie kitų nuteistųjų, palaiko socialinius ryšius su motina ir drauge). Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visų bylos aplinkybių visumoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju S. K. paskirta bausmė yra per griežta. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis S. K. nusikalstamą veiką įvykdė praeityje būdamas eilę kartų teistas, vyrauja teistumai už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 88-112). Byloje esantis 2024 m. lapkričio 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per penkerių metų laikotarpį iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo S. K. buvo dvidešimt aštuonis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių vien laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. buvo penkiolika kartų baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių. Pažymėtina, jog nuteistasis toliau vykdė smulkias vagystes ir po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 114-141). Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad dar dvejose baudžiamosiose bylose S. K. atžvilgiu vyksta teisminiai procesai. Bylos duomenimis, nuteistasis S. K. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (1 t., b. l. 145). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad nuteistasis S. K. sistemingai vykdydavo nusikalstamas veikas ir smulkias vagystes, todėl jam būdingas nusikaltimų modelis, tapęs jo gyvenimo būdu. Minėtos aplinkybės taip pat neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, toliau vykdomos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. K. skyrė griežčiausią BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parinkdamas artimą bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra teisinga, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti apelianto teisinę padėtį.

11. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam skirtą arešto bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nurodydamas, jog oficialiai įsidarbino siekdamas atlyginti padarytą žalą, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo S. K. paskirti švelnesnę bausmę. Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 114-141), S. K. paskirtų baudų nemoka, tą patvirtina ir pažyma apie jo finansinę būseną (1 t., b. l. 143), kurioje nurodytos nuteistojo turimos skolos, paskirtos už padarytus administracinius nusižengimus. Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų apie asmenį išrašas (1 t., b. l. 145) taip pat patvirtina, jog nepaisant nuteistojo darbinio statuso, jis paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nemokėjo – didžioji dalis jo padarytų smulkių svetimo turto vagysčių buvo įvykdyta nuteistajam dirbant MB „S“, baudos už minėtus nusižengimus taip pat buvo paskirtos jam būnant dirbančiu asmeniu. Todėl teismo vertinimu, vien faktas, kad nuteistasis įsidarbino, nesudaro pagrindo spręsti, jog paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei paties kaltinamojo ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kuriuos, skirdamas arešto bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas.

12. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Akivaizdu, kad nuteistojo S. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamų nuostatų susiformavimą. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis oficialiai įsidarbino UAB ,,X“ pagalbiniu darbininku, tačiau tai nesudaro pagrindo paskirti S. K. švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sistemingą nusikalstamų veikų vykdymą, administracinių nusižengimų kiekį per pastaruosius penkerius metus. Tai, kad šiuo metu nuteistasis S. K. yra sudaręs darbo sutartį ir gali sumokėti baudą, savaime nesuponuoja pagrindo manyti, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą ir paskirti švelnesnę bausmę.

13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 18 d. pirminė pažyma dėl 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo S. K., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo S. K. valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.