Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-880-557-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
1A-880-557-2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00505-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
Nuteistasis
E. N.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-880-557/2011

Teisėja S. Naščenkovienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00505-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,gynėjui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 str. 3 d. 30 parų arešto. BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo momento.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad jis pagrobė automobilį ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. 22 val. iki 2011 m. liepos 20 d. 07 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, (duomenys neskelbtini) namo kieme (duomenys neskelbtini) plaktuku išdaužė automobilio “VW JETTA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 litų vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, atidarė vairuotojo dureles, rankomis nulaužė 150 litų vertės vairo užraktą kartu su užvedimo spynele, po to rankomis nuėmė vairo apatinę apdailą, nutraukė 30 litų vertės kontaktinės grupės laidus ir, juos sujungęs, įjungė automobilio variklį ir nuvažiavo tuo automobiliu. Tokiu būdu jis pagrobė V. L. 1500 litų vertės automobilį “VW JETTA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilyje buvusius daiktus: 30 litų vertės džemperį, 50 litų vertės garso stiprintuvą, 150 litų vertės garso kolonėlę, 100 litų vertės garso stiprintuvą “Pioneer”. Tokiu būdu E. N. pagrobė 2210 Lt vertės ir sugadino 230 Lt vertės V. L. turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad negali laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos nukentėjusiajam atlyginimo faktą, nes žalą nukentėjusiajam atlygino jo tėvas R. N. savo lėšomis. Tuo tarpu įstatymai neįpareigoja nurodyti lėšas, iš kurių buvo atlyginta žala. Jis yra pasižadėjęs savo tėvui grąžinti tą sumą, kurią jis sumokėjo nukentėjusiajam, todėl laikytina, kad nukentėjusiajam padarytą žalą grąžino jis, o ne, kaip nurodyta nuosprendyje, jo tėvas R. N.. Taigi apylinkės teismas, nepripažindamas žalos atlyginimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažeidė BK 59 str. 1 d. 3 p. nuostatas, kas prieštarauja teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimo nukentėjusiajam, nėra pagrįsti.

Iš nuteistojo E. N. ir jo tėvo R. N. parodymų matyti, kad turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino ne nuteistasis, o jo tėvas. Apeliantas teisus teigdamas, kad BK nuostatos nedraudžia pripažinti nuteistojo, t. y. atsakingo už žalos padarymą asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad žalą atlygino kitas asmuo. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką tokioje situacijoje žalos atlyginimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kitas asmuo šią žalą atlygina būtent kaltininko valia. Liudytojas nuteistojo E. N. tėvas R. N. parodė, kad jis nematė, kaip jo sūnus atvyko su pavogtu automobiliu, apie sūnaus į (duomenys neskelbtini) atvairuotą automobilį tą pačią dieną (2011-07-20) jį telefonu informavo žmonos sesuo. Sūnus (E. N.) jam aiškino, jog automobilį nusipirko, tačiau jis, patikrinęs dėtuvę ir radęs ten dokumentus, paskambino automobilio savininkui. Po to sūnų išvežė į (duomenys neskelbtini) gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio. Taip pat R. N. parodė, kad jo sūnus jau 3-4 metus gyvena (duomenys neskelbtini) ir maždaug tiek laiko jis turi su sūnumi daug problemų. Žalą nukentėjusiajam atlygino jis pats. Nuteistasis E. N. teisiamajame posėdyje pripažino, kad žalą nukentėjusiajam atlygino tėvas, į jo padarytas nusikalstamas veikas tėvai sureagavo blogai, kas atsitiko su automobiliu – nežino. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog nuteistojo E. N. tėvas žalą nukentėjusiajam atlygino savo iniciatyva, taip siekdamas kompensuoti niekur nedirbančio ir girtaujančio bei nusikalstamą gyvenimo būdą pasirinkusio savo sūnaus kelyje atsitiktinai pasitaikiusio asmens nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo E. N. ir jo tėvo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat žalos atlyginimo aplinkybes, pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Paskirdamas nuteistajam už tyčinį apysunkį nusikaltimą ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą šiek tiek didesnę nei sankcijos vidurkis arešto bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tyčines nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, niekur nedirba, girtauja, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat tinkamai įvertino ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. N. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmių už naujas nusikalstamas veikas rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas bausmes tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, teismas pasirinko nuteistajam palankiausius įstatymo numatytus bausmių bendrinimo apėmimu ir daliniu sudėjimu būdus, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Eduardas MaškevičiusDalius Jocys