- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-103-417/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10418-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Ž. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. lapkričio 18 d. įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki sulaikymo gyvenusiam Taikos pr. 38–57, Klaipėdoje, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. Ž. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės, tai yra: 2017 m. kovo 3 d., apie 13.00 val., R. Ž. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.54 prom. girtumas), atėjęs į R. B. nuosavybės teise priklausančią sodybą, kurią pagal įgaliojimą naudoja, tvarko ir valdo D. B., su savimi turėtu žiebtuvėliu tyčia padegė joje buvusias malkas, dėl to kilo gaisras, dėl kurio apdegė ne mažesnės nei 4980 eurų vertės R. B. stoginė (unikalus daikto numeris 400-2121-6219) bei sudegė joje buvę D. B. priklausantys daiktai: 6,40 Eur vertės metalinis grėblys „Fiskars“, 6,60 Eur vertės grėblys „Fiskars“, 9,00 Eur vertės vėduoklinis grėblys „Fiskars“, 16,20 Eur vertės vėduoklinis grėblys „Fiskars“, 7,20 Eur vertės kastuvas „Fiskars“, 16,20 Eur vertės kastuvas „Fiskars“, 23,20 Eur vertės šakės „Fiskars“, 16,20 Eur vertės laistytuvas „Fiskars“, bendros 4,20 Eur vertės du laistytuvai, 4,20 Eur vertės kauptukas „Fiskars“, 3,00 Eur vertės purentuvas „Fiskars“, 3,00 vertės kastuvėlis „Fiskars“,18,40 Eur vertės dirvos grėblys „Fiskars“, bendros 3,60 Eur vertės trys kibirai, 7,00 Eur vertės peilis „Fiskars“, 17,10 Eur vertės šluota kiemui „Fiskars“ , 10,80 Eur vertės kirvis-skaldiklis, 13,50 Eur vertės 50 vnt. indų daigams, 9,00 Eur vertės 10 vnt. plastikinių dėžių, bendros 30 Eur vertės dvejos metalinės lentynos, 30,40 Eur vertės piktžolių ravėtuvas „Fiskars“, 15,30 Eur vertės šepetys - grandiklis „Fiskars“. Taip R. Ž. visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, sugadino R. B. priklausantį ne mažesnės nei 4980 eurų vertės turtą bei sunaikino D. B. priklausantį 270,50 Eur turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi įtariamajam R. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviem mėnesiams.
Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 15 d.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo. R. Ž. nurodo, kad jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo suėmimo pratęsimo klausimas, ir kardomoji priemonė jam pratęsta jam nedalyvaujant. Jis nesutinka su teismo motyvais, kad jis gali slapstytis ar neatvykti į teismo posėdžius, kenkti ar daryti poveikį nukentėjusiajai. Teigia, kad iki jo sulaikymo dalyvavo visose apklausose jo nereikėjo ieškoti, atvykdavo pats, davė parodymus ir nesislapstė. R. Ž. teigia, kad nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad jis nuolat vartoja alkoholį, nes kaltintajame akte yra nurodyta, kad jis nėra įtrauktas į jokias psichiatrijos ar priklausomybės įskaitas. Pripažįsta, kad kai įvykdė nusikalstamą veiką, buvo išgėręs, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau jis tikrai nenorėjo taip pakenkti nukentėjusiajai, visus paaiškinimus jau yra davęs ikiteisminio tyrimo metu. R. Ž. nurodo, kad turi gyvenamąją vietą (nuomojasi butą), darbą prarado tik sausio pabaigoje, nežada niekur slapstytis ar pakenkti nukentėjusiajai, pasižada dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamojo R. Ž. gynėjas advokatas E. Staponkus prašė kaltinamojo R. Ž. skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria dviem mėnesiams pratęstas R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą nagrinėjančio teismo manymu, šioje byloje yra sąlygos pratęsti kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą įtarti R. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti teismui. Šie duomenys buvo įvardyti skiriant suėmimą R. Ž. bei teismui nagrinėti perduotame kaltinamajame akte, kuris kartu su baudžiamąja byla buvo išsiųstas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Skundžiama nutartimi kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis skundu nurodo, kad suėmimo terminas pratęstas jo nepristačius į posėdį, o sprendimas priimtas jam nedalyvaujant. Pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 127 straipsnio 6 dalį, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, į posėdį šaukiami gynėjas ir prokuroras, kurių dalyvavimas yra būtinas, o suimtasis į posėdį gali būti pristatomas tik prireikus. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui, 2017 m. gegužės 31 d. paskirtas posėdis bylos nagrinėjimui. Iš 2017 m. gegužės 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo kardomosios priemonės pratęsimo posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje dalyvavo R. Ž. gynėjas ir prokurorė, todėl suėmimo pratęsimo tvarka nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, kad pratęsiant suėmimą R. Ž. nebuvo sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, nebuvo būtinybės į posėdį pristatyti R. Ž..
R. Ž., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, skunde teigia, kad jis kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (nuomojasi butą), tai įrodo, kad jis neketina slėptis nuo teismo, o juo labiau – daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo R. Ž. skundo argumentais. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. Ž. nevedęs, niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, yra įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę, nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Nors R. Ž. skunde ir teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis nuo 2013 m. lapkričio 18 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad legalaus pragyvenimo šaltinio neturintis R. Ž. dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nurodo, kad suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. Ž. kaltinamas BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ši veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. Ž. yra teistas, teistumas neišnykęs, dabar jis įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas R. Ž., nebuvo atsitiktinė, jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, nustatyta, kad po padarytos nusikalstamos veikos R. Ž. bandė susisiekti su nukentėjusiąja ir jai grasinti, o tai rodo, kad būdamas laisvėje jis gali bandyti pakenkti nukentėjusiajai darydamas naujus analogiško pobūdžio ar sunkesnius nusikaltimus. Šios aplinkybės suteikia teismui pagrindą manyti, kad būdamas nesuimtas R. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai taikyti R. Ž. griežčiausią kardomąją priemonę.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pratęsdamas kaltinamajam R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Klaipėdos rajono apylinkės teismas BPK nuostatų nepažeidė. Kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei būtinybei taikyti šią kardomąją priemonę, todėl ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.