Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J., I. P., G. P., S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. gegužės 15 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama D. P. Pareiškėjai yra jos vaikai ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmę jos palikimą. Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po tėvo mirties palikimo nepriėmė, jų bendru sutarimu visas tėvo palikimas turėjo atitekti mamai. Tačiau pradėjus tvarkyti po mamos mirties atsiradusio palikimo reikalus, paaiškėjo, kad ji nesikreipė dėl palikimo po savo sutuoktinio mirties priėmimo, nors pareiškėjai buvo įsitikinę, kad ji palikimą įstatymo nustatyta tvarka priėmusi. Santuokoje tėvai buvo įgiję trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,068 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą sodų bendrijoje, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo ir šiuo metu yra įregistruotas D. P. vardu, todėl mano, kad dėl šios priežasties ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė, manydama, kad jai ir taip priklauso turtas. Tačiau tėvo palikimą ji priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ji perėmė visus turto ir naudojimo reikalus. Iki mirties ji gyveno minėtame bute, mokėjo visus mokesčius, sudarė įvairias sutartis dėl paslaugų teikimo butui (dujų, elektros energijos tiekimo, televizijos), dalyvavo namo renovacijos programoje, mokėjo sodo mokestį už nurodytą žemės sklypą sodų bendrijoje. Tokiu būdu ji savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti tėvo palikimą, t. y. rūpinosi palikimu kaip savo turtu – valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt. Juridinį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į mamos palikimą, nes neturi dokumentų, patvirtinančių šį faktą, ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų motina D. P. po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, mirties liudijimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. P., (duomenys neskelbtini) mirė jų motina D. P. Iš VĮ Registrų centro informacijos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad D. P. vardu yra registruoti ir butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,068 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); J. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš notarės liudijimų ir Testamentų registro išrašų matyti, kad po J. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentas neregistruotas, palikimas nepriimtas; po D. P. mirties palikimą priėmė pareiškėjai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad D. P. buvo sudariusi gamtinių dujų, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, televizijos paslaugų teikimo sutartį, ji mokėjo mokesčius už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas. Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jų motina D. P. po tėvo mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdė šį turtą ir juo naudojosi, mokėjo mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjų motina.

Kadangi pareiškėjų motina laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėjai kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad D. P. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.