Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., A. B., V. Ž., „Swedbank“ AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byla nagrinėjama pagal pareiškėjo 2015-03-19 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. ((duomenys neskelbtini) ir Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas prašo skundą tenkinti ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. ((duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto 2015-02-23 Nr. ((duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą 2015-02-23 Nr. ((duomenys neskelbtini) kuriuo areštuojamas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei L. B. įmonėje UAB „((duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. ((duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-33-904/2014, dėl 10 734,47 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš A. B. išieškotojo V. Ž., naudai. Antstolis A. S. 2014-06-20 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkui A. B. neapmokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos (tai yra būtinos vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui). Antstolis 2014-07-29 patvarkymais areštavo 10 734,48 Eur skolos ir 342,45 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 11 076,92 Eur sumą, esančią skolininko sąskaitose keturiuose bankuose (v.b.l. 33-36). 2014-07-29 antstolis turto arešto aktu areštavo skolininkui A. B. mažos galios revolverį Alfa 620, Pistoletą Glock 19 (v.b.l.38-39). 2014-12-15 antstolio kontoroje gautas V. Ž. prašymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. 2014-12-18 antstolis sudarė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės L. B. darbo užmokestį. 2015-01-14 antstolio kontoroje buvo gautas A. B. prašymas panaikinti turto arešto aktą nuo 2014-12-18, kadangi buvo sudaryta povedybinė sutartis. 2015-01-19 patvarkymu panaikino 2014-12-18 turto arešto aktą Nr. ((duomenys neskelbtini). 2015-02-23 antstolis turto arešto aktu Nr. ((duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą- darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei L. B. (v.b.l. 122-123).

Taip pat A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. ((duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-849-524/2011 dėl 28 964,99 Eur skolos išieškojimo iš A. B. išieškotojo „Swedbank“ AB, naudai. Antstolis A. S. 2011-04-08 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkui A. B. neapmokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos (tai yra būtinos vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui). 2011-06-20 antstolis A. S. surašė patvarkymus dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo skolininko A. B. banko sąskaitas bei darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2011-08-11 patvarkymu „Dėl turtinių teisių arešto Nr. ((duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkui A. B., priklausančią turtinę teisę į bankrutuojančią įmonę BUAB „((duomenys neskelbtini)“. 2011-09-19 patvarkymu Nr. ((duomenys neskelbtini) įpareigojo BUAB „((duomenys neskelbtini)“ administratorių UAB „((duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį A. G. per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją apie BUAB „((duomenys neskelbtini)“ turtą. 2011-10-04 antstolio kontoroje buvo gautas BUAB „((duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „((duomenys neskelbtini)“ raštas. 2011-10-10 antstolis patvarkymu dėl areštuotų turto kainos nustatymo pakeitė 2011-08-11 patvarkymą „Dėl turtinių teisių arešto“ bei įkainavo 2011-08-11 patvarkymu „Dėl turinių teisių arešto“.

Pareiškėja nurodo, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-28 sprendime ir vykdomajame rašte skolininku yra nurodytas A. B., todėl išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Patvarkymas priimtas tik 2015-02-23, t.y. po to, kai sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kurioje nuo sutarties sudarymo pakeitė įstatyminį sutuoktinių turto teisinį rėžimą į pagal sutartį nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Šiuo atveju A. B. prisiimta prievolė, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, yra asmeninė A. B. prievolė.

CPK 667 str. 1 d. numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Turtas civilinės teisės prasme yra ne tik daiktai, bet ir piniginės lėšos. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Sistemiškai įvertinęs nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, teismas sprendžia, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis turi teisę areštuoti sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 736 str. 2 d.). LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju santuoka tarp skolininko B. A. ir skolininko sutuoktinės B. L., sudaryta ((duomenys neskelbtini). Teismų sprendimai, kuriais iš skolininko priteisi piniginės lėšos buvo priimti iki povedybinės sutarties sudarymo. Povedybinė sutartis tarp skolininko B. A. ir skolininko sutuoktinės B. L., sudaryta ((duomenys neskelbtini), o įregistruota ((duomenys neskelbtini), t.y. po teismo sprendimų, kuriais iš skolininko B. A., buvo priteistos skolos. Antstoliui išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti iš skolininko A. B. neradus realizuojamo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pradėti išieškojimo veiksmai iš santuokinio turto, t.y. 2015-02-23 patvarkymu antstolis pareikalavo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios bylos Nr. ((duomenys neskelbtini) medžiaga).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Jeigu kitas sutuoktinis davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdo išieškojimą, tai, nepakakus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006), tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Iš šalių sudarytos povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.1. punktas), turtas įgytas po santuokos sudarymo t.y. 1. visi sutuoktinių daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės intelektinės veiklos rezultatai, informacija, kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas įgytas po povedybinės sutarties sudarymo; 2. Indėliai kredito įstaigose, lėšos bankų sąskaitose, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, įgyjami po povedybinės sutarties sudarymo; 3. Po povedybinės sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių įsteigta įmonė ar vieno iš sutuoktinių pradėtas verslas, taip pat kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, skirtas gyvuoti tokiai įmonei (verslui, ūkiui), yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.2. punktas), santuokos metu dovanojimo sandorio ar paveldėjimo pagrindu sutuoktinių įgytas turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė (sutarties 3.3. punktas); santuokos nutraukimo (separacijos) atveju kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybe esantis turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė (3.4. punktas); Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo datas (4. punktas); sutuoktiniai susitaria, kad povedybinėje sutartyje išdėstytos nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio rėžimo bus taikomas visiems sutuoktinių daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, intelektinės veiklos rezultatams, informacijai, kilnojamajam bei nekilnojamajam turtui, išskyrus povedybinėje sutartyje numatytas išimtis; 2 ) kiekvienas sutuoktinis pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu; 3) įstatymo nustatytas teisinis režimas turtui, įgytam santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo, Povedybine sutartimi nekeičiamas; 4) šalys susitaria, kad povedybinės sutarties sudarymo kiekviena iš šalių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas šalies, pasiskolinusios pinigų, paėmusios paskolą ar gavusios banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimų kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir (ar) išieškomas tik iš šalies, pasiskolinusios pinigų, paėmusios paskolą ar gavusios banko kreditą, asmenine nuosavybe turimų lėšų ir (ar) turto. Ši nuostata netaikoma, jeigu taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai įsakmiai nustato kitaip (sutarties 6 punktas.) Sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 str.), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos santuoką sudarantiems asmenims įtraukti kiekvieno jų kreditorius į vedybų sutarties sudarymo procesą.

Vedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos sudarymo, t. y. po ((duomenys neskelbtini).

Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių santuokoje įgytas turtas iki ((duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, ir iš jo gali būti išieškoma skolinininko skola, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki ((duomenys neskelbtini), dalį. Kadangi antstolis 2015-02-23 turto areštu aktų areštavo pareiškėjos darbo užmokesčio dalį, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundo dalį ir panaikinti turto arešto aktą 2015-02-23 Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriuo areštuojamas skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei L. B. įmonėje UAB „((duomenys neskelbtini)“. Antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto 2015-02-23 Nr. ((duomenys neskelbtini) yra teisėtas – jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš sutuoktinių turto, įgyto iki ((duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo – šioje dalyje skundas atmestinas (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos L. B. skundą iš dalies.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. ((duomenys neskelbtini) Antstolių A. S. ir S. S. kontoros antstolio A. S. antstolio padėjėjos M. P. turto arešto aktą 2015-02-23 Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininko A. B. sutuoktinei L. B. mokamas darbo užmokestis įmonėje UAB „((duomenys neskelbtini)“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. ((duomenys neskelbtini) ir Nr. ((duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.