Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, užsiimantis individualia veikla, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 19 d. 10.00 val. atliekant statybos darbų patikrinimą pagal gautą skundą nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vieno buto gyvenamo namo statyba vykdoma turint Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019-04-30 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-24-190430-00240, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto „Gyvenamojo namo (vieno buto) (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ sprendinius. Statinio projekte nurodyta pirmo aukšto grindų sąlyginė altitudė 0,00, ji atitinka absoliutinę 67,50 m altitudę (nuo vidutinio Baltijos jūros vandens paviršiaus lygio). Faktiškai statomo pastato sąlyginė altitudė lygi 68,77 m. Pastatęs pastatą aukščiau nei numatyta statinio projekte, statytojas pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį straipsnį savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statytojas, statydamas pastatą l,27 m aukščiau nei nurodyta projekte, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 dalies 5 punkte nustatyta, kad „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka“. Statytojas neturėdamas naujo statybą leidžiančio dokumento, statinį statydamas pažeisdamas projekto esminius sprendinius, nepakeitęs statybos projekto ir negavęs naujo, vykdė savavališką statybą. Šiais savo veiksmais T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 16 dalies 1 punktą, 22 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis įsigijo du žemės sklypus, ant kurių statė gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą. Kadangi jo žemės sklypai buvo žemiausioje vietoje ir buvo šlaitas, todėl jis žemės sklypus pasikėlė bei sulygino su keliu. Namo bei pagalbinio pastato projektai buvo parengti pagal pradinius žemės sklypų aukščius. Kai išsikėlė sklypus, T. P. teiravosi architekto ar viskas su statybą leidžiančiais dokumentais bus gerais ir architektui patikinus, jog viskas gerai, pradėjo pastatų statybas. Jis namus statė pirmą kartą, todėl pažeidimą padarė dėl žinių trūkumo. Kai buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas statybos pažeidimas, iš karto ėmėsi jį šalinti, ko rezultate buvo parengtas naujas statinio projektas bei išduotas naujas leidimas.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Antanas Pocevičius paaiškino, kad nagrinėjant skundą pagal gautą skundą, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad statytojas žemės sklypą, kuris yra šlaite, pasikoregavo ir pasikėlė, ir ant pakelto sklypo pastatė gyvenamąjį namą, kurio altitudė viršijo 1 metrą. Tuo buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Nustačius pažeidimus, statytojas iš karto su jais sutiko ir juos pašalino, parengdamas naują projektą bei gaudamas naują statybos leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 14-24); Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimas statyti naują statinį (b. l. 25-27); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 28-31);VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. P. ir A. P. (b. l. 32-33); statinio geodezinė nuotrauka (b. l. 34); T. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad statant pastatus pagal išduotą leidimą neatkreipė dėmesio į projekto dalį „sklypo sutvarkymas“ ir galimai nuklydo nuo vertikalaus sklypo plano projektinių sprendinių. Savo sklypą suformavo pagal (duomenys neskelbtini) lygį dėl suformuoto pylimo prie Bažnyčios gatvės. Jam nebuvo žinoma, kad tai yra neleistina (b. l. 35); administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 48-50).

Byloje surinkti T. P. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad T. P. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53-59).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra – leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai bei tiek institucijos atstovo, tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vieno buto gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma turint Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019-04-30 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-24-190430-00240, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto „Gyvenamojo namo (vieno buto) (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“ sprendinius, kadangi statytojas pastatą pastatė 1,27 m aukščiau nei nurodyta projekte. Tuo statytojas T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį, todėl jis baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

T. P. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant nuobaudą T. P., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie T. P. baustumus už analogiškus administracinius nusižengimus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei jo veiksmus, nustačius savavališkos statybos faktą bei operatyvų jos padarinių pašalinimą, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

T. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20116294362.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.