Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams Jolantai Mažulytei, Ievai Kananovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje S. P., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. buvo pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir jo globėju paskirtas jo tėvas A. P. (b. l. 12-13). Nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. S. P. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo S. P. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš ekspertų išvados matyti, kad S. P. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam konstatuotas sunkus protinis atsilikimas, todėl jis dėl savo psichikos sveikatos būsenos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog S. P. psichinė būklė pasikeitė, pagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir vadovaujasi minėta ekspertize (CPK 469 straipsnio 1 dalis). Tai, kad S. P. psichinė sveikata nėra pagerėjusi teismo posėdžio metu paliudijo ir jo globėjas tėvas A. P.. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 17 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad S. P. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas; S. P. nuo vaikystės vėlavo protinio vystymosi raida, jis nesimokė mokykloje, nemoka skaityti nei rašyti; buityje nesavarankiškas, nesugeba savimi pasirūpinti; asmens psichikos būsena: sąmoningas, įsitempęs, nedrąsus, vengia žiūrėti į akis, dezorientuotas laike ir vietoje; nežino savo amžiaus, susijaudinęs nepasako net savo vardo ir pavardės; žino tėvo ir brolio vardus, bet jų giminystės ryšių negali nurodyti; mąstymas konkretaus pobūdžio, emocijos primityvios; asmenybė infantili (b. l. 20).

Į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 5 d. socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad S. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros sritis, kuriose jis geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba. Išvadoje nurodyta, kad S. P. negali savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis ir atlikti smulkių buitinių sandorių, nesupranta, kas yra lizingas, paskola, nemoka skaityti ir rašyti, todėl negali pasirašyti jokių sutarčių; nesugeba savarankiškai naudotis kilnojamu, nekilnojamu turtu, nesugebėtų atlikti jokių veiksmų paveldėjimo teisinių santykių srityje, ūkinėje veikloje. Jis nesugebėtų įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų šeimos santykių srityje, būti globėju ar pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, taip pat nesugebėtų įgyvendinti savo teisių darbo santykių, balsavimo teisės srityse. Savitvarkos įgūdžių srityje jis atlieka tik nesudėtingus darbus, gali apsirengti, nusiprausti, pavalgyti, bet reikalinga nuolatinė pagalba ir kontrolė. Sveikatos priežiūros srityje S. P. taip pat geba pasirūpinti savimi iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba. Jam reikalinga pagalba, palydint į gydymo įstaigą, konsultuojantis su gydytojais, bei kontrolė geriant vaistus (b. l. 4-8).

Įvertinus Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadą bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje dalyvavusių bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad S. P. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, civilinių teisinių santykių srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos.

Vis dėlto, įvertinus minėtą socialinės darbuotojos išvadą, suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimus, suinteresuoto asmens S. P. atstovo advokato nuomonę, siekiant neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, teismas sprendžia, kad S. P. geba veikti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi gali apsirengti, nusiprausti, pavalgyti, bet reikalinga kontrolė; sveikatos priežiūros srityje, tačiau jam reikalinga pagalba, palydint į gydymo įstaigą, konsultuojantis su gydytojais, bei kontrolė geriant vaistus. Todėl minėtose srityse jis pripažįstamas ribotai veiksniu.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Pagal formuojamą teismų praktiką tos teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos.

Iš byloje nustatytų duomenų apie S. P. amžių, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, manytina, jog jam dėl jo sveikatos būklės nėra aktualu dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, įsidarbinti, būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, balsuoti. Atsižvelgiant į tai, peržiūrint Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą, kuriuo S. P. pripažintas neveiksniu, minėtos sritys yra pašalinamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), keistinas ir suinteresuotas asmuo S. P. pripažintinas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje – šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, ir kt.); ir ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), šalinant jam asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punktas).

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos jam nustatymo ir globėjo asmeniui paskyrimo. Kaip jau buvo minėta, Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu S. P. buvo nustatyta globa ir jo globėju paskirtas jo tėvas A. P.. Šis sprendimas galioja, o globėjas, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, toliau veikia tik nurodytose srityse, kuriose, peržiūrėjus sprendimą, asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185, 468, 469 straipsniai; CK 2.10, 3.240 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

neveiksniu:turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje – šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, ir kt.);ribotai veiksniu:asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.