Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., K. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje sprendžiama dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik deklaratyviai nurodė, kad nutartis yra nepagrįsta.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos E. S. motina T. B. G. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 2-ojo notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko: 0,4500 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), – savo vaikaitei S. S.; 0,4300 ha ploto žemės sklypą ir 0,7200 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), – pareiškėjai E. S.; visą likusį savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, – savo sūnui K. B.. Testatorė (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties testamentiniams įpėdiniams – suinteresuotiems asmenims S. S. ir K. B. – buvo išduoti Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai į jiems pagal testamentą priklausantį turtą. Pareiškėjai Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas neišduotas, nes ji į notarą per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir palikimo pagal testamentą nepriėmė. Testamente nurodytas pareiškėjai paliktas turtas – 0,4300 ha ploto ir 0,7200 ha ploto žemės sklypai – 2015 m. gruodžio 23 d. Panaudos sutartimi iki 2021 m. gruodžio 31 d. perduoti panaudai J. N..

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti

12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

13. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

14. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įrodyti, kad po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesius) ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į motinos paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimą pripažinti, kad ji po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, grindė teikdama, kad ji leido J. N. naudotis 0,7200 ha ploto bei 0,4300 ha, ploto žemės sklypais, kuriuos faktiškai paveldėjo po mamos mirties, o jis pareiškėjai atsilygindavo apdirbdamas jos žemę, duodavo šiaudų, šieno. Apeliantės teigimu, faktas, kad savo aktyviais veiksmais – leidimo G. N. naudotis ir toliau dirbti paveldėtus mamos sklypus išdavimas (nors ir žodžiu), įrodo, kad pareiškėja priėmė palikimą po mamos mirties. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų J. N. ir G. N. parodymai taip pat patvirtina šį faktą.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas G. N. pirmą kartą parodė, kad su paveldėtoja nebendravo, dėl visko tarėsi tik su T. B.G.. Po T. B. G. mirties buvo atvažiavęs jos sūnus K. B., kuris pasakė, kad žemės dirbti nebeleis, todėl jis ir nebedirba. Su E. S. yra kaimynai, su ja bendrauja dažnai, tačiau dėl žemės jokių klausimų nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojo G. N. parodymai byloje yra prieštaringi. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmame teismo posėdyje G. N. parodė, kad jokio bendravimo su pareiškėja dėl žemės sklypų naudojimo po palikėjos mirties nebuvo, su pareiškėja jokių žemės reikalų netvarkė, jokių reikalų nesprendė. Kitame teismo posėdyje liudytojas jau nurodė, kad dėl žemės sklypų bendravo su pareiškėja, tačiau koks bendravimo turinys - nenurodė.

17. Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra tas asmuo, kuris įvardintas Panaudos sutartyje, 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytoje su T. B. G., tačiau visus sandorius sudarinėjo jo tėvukas. Jis pats net neįsivaizduoja, kur tie sklypai yra. Nurodė, kad nei su T. B. G., nei su E. S. nėra pažįstamas, nėra su jomis bendravęs, jų nepažįsta.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti liudytojų parodymai nepatvirtina fakto apie apeliantės aktyvius veiksmus, valdant mirusios motinos žemės sklypus.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji jokių veiksmų naudojant ir (ar) valdant motinos palikimą neatliko. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo S. S. byloje nurodė, jog apeliantę ragino, kad ji vyktų pas notarę tvarkytis dokumentų dėl paikimo priėmimo, tačiau apeliantė net raginama dukters tvarkytis mirusiosios palikimo dokumentus ir nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, jokių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės argumentai, jog po savo mamos T. B. G. mirties dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono notarų biurą apeliantė nesikreipė, nes neišmanydama įstatymų galvojo, jeigu yra testamentas, tai po testatoriaus mirties turtas jai pereina savaime, vertintini visiškai nepagrįstais.

20. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji pati niekada mamos žemės sklypų nedirbo ir dirbti nesiruošia, jai palikimas reikalingas perduoti jį vaikams. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos pozicija palikimo atžvilgiu parodo jos pasyvumą ir abejingumą dėl palikimo.

21. Įvertinęs bylos aplinkybes, įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų apie jos aktyvius veiksmus, valdant mirusios motinos žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėja E. S. priėmė palikimą po savo motinos T. B. G. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

24. Suinteresuotas asmuo K. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Pateikė į bylą įrodymus, jog už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 400,00 Eur.

25. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos E. S. suinteresuotam asmeniui K. B. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.