Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, ginant viešąjį interesą ir V. E. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sužalojo kitą žmogų: 2007 m. sausio 12 d., apie 17 val. 20 min., dirbdamas parduotuvės IKI, esančios Taikos pr. 109, Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju, jis, išėjęs iš parduotuvės ir priėjęs prie parduotuvės durų gulinčio neblaivaus V. L., kurį prieš tai buvo išvedęs iš parduotuvės, rankomis už pažastų pakėlė jį ir jėga nustūmė nuo parduotuves laiptų ant grindinio, dėl to jis griūdamas galva trenkėsi į grindinį ir taip V. L. buvo padaryti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos veide, galvoje, odos nubrozdinimai veido kairėje, poodinė kraujosruva kairėje rankoje, veido ir galvos sumušimas, kaukolės skliauto kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimas, komocinis sindromas – jie, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, atitinka sunkų kūno sužalojimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje 2008-10-20 priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. išteisino, nes nustatė, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

A. L. atsikirtime į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą nurodo, kad šis apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino teismo medicinos specialisto išvadas bei paaiškinimus teisme. Pirmoje, t. y. 2007-01-16, specialisto išvadoje Nr. G148/07(03) nurodoma, jog dauguma sužalojimų yra kairėje kūno pusėje ir galima teigti, kad žmogus patyrė sužalojimus nugriuvęs ant kairiojo šono prieš tai jį pastūmus ar jam sudavus. O antroji, 2007-10-15, specialisto išvada Nr. G2412/07(03) buvo atlikta pagal užduotį, kurioje nurodomos bylos aplinkybės: „V. L. nukrito nuo laiptų ant nugaros ir galva atsitrenkė į grindinį, nes girdėjosi duslus garsas“. Šioje išvadoje 5-uoju punktu konstatuojama, kad pagal nurodytas aplinkybes apžiūros metu nustatyti sužalojimai negalėjo susidaryti, kadangi sužalojimai išsidėstę kūno kairėje pusėje iš priekio, o V. L. nukrito ir gulėjo ant šaligatvio grindinio aukštielninkas. Tą aplinkybę, jog V. L. nuo parduotuvės laiptelių krito ant nugaros, t. y. aukštielninkas, patvirtino vienintelis tą faktą matęs liudytojas T. G.. Prokuratūra apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo išvadomis, jog sužalojimus V. L. patyrė krisdamas ant kairiosios kūno pusės ir kad griuvimas buvo sąlygotas kito asmens fizinio poveikio – stūmimo. Tokiu būdu yra siekiama iškreipti byloje nustatytas anksčiau paminėtas aplinkybes. Specialistas nustatė V. L. padarytus sužalojimus ant dešinio užausio, dešinės speninės ataugos ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje ir sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl trijų traumuojančių kontaktinių smūgių poveikio. Be to, specialistas apklausos metu nurodė, kad V. L. galvos dešinėje buvo susidarę kontūziniai židiniai smegenyse, kurie susidaro asmeniui sudavus pakankamai stiprius smūgius. Tuo tarpu, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga ir įrodymais, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis, A. L., būtų sudavęs atitinkamus smūgius ar kitaip fiziškai paveikęs nukentėjusįjį. Be to, byloje nustatyta, kad V. L. buvo girtas (3,27 promilės), kad jis atėjęs į parduotuvę griuvo niekieno neveikiamas, nesiorientavo aplinkoje, nesugebėjo savarankiškai judėti. Liudytoja J. J. parodė, kad V. L. sėdint parduotuvėje ant grindų, ji pastebėjo sumuštą jo akį, kurią įsidėmėjo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad V. L. į parduotuvę atėjo jau sumuštas ir su jam konstatuotais kūno sužalojimais. A. L. teismo prašo atmesti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2008-11-07 apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-20 išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi teismo medicinos specialisto R. Petrausko išvados, kurios skyrėsi tarpusavyje. Apygardos teisme specialistas paaiškino, jog jis negalėjo atsakyti į klausimą dėl V. L. griuvimo (ar griuvo pats, ar su pagreičiu), nes nebuvo išmatuotas laiptų plotis ir aukštis. Be to, antroje išvadoje (b. l. 24–26, t. 1), skirtingai nuo pirmosios ( b.l. 15-16, t. 1), specialistas nurodė, jog sužalojimai V. L. padaryti dėl ne mažiau kaip trijų traumuojančių kontaktinių smūgių. O pirmojoje išvadoje yra teigiama, kad žmogus patyrė sužalojimus nugriuvus ant kairiojo šono prieš tai jam pastūmus ar sudavus.

Siekdamas išsklaidyti abejones, apygardos teismas įpareigojo prokurorą atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir paskyrė komisijos medicininę ekspertizę. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog prie prekybos centro durų yra trys laiptų pakopos. Pakopų aukštis po 14 cm, plotis 35 cm, paskutinės pakopos aukštis 11 cm ( b. l. 161–165, t. 2). Komisijos medicininė ekspertizė nustatė, jog sunkų galvos sužalojimą su kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu (suspaudusiu galvos smegenis) ir smegenų sumušimu V. L. patyrė įvykio metu nuo vieno trauminio poveikio, atsitrenkęs pakaušiu į kietą pagrindą. Išvadoje pasakyta, jog nurodytą galvos sužalojimą V. L. patyrė nugriuvęs nuo laiptų aukštielninkas, kūnui įgavus pagreitį, tai rodo kaukolės skliauto užpakalinės dalies linijinio lūžio lokalizacija 5,5 cm virš pakauškaulio gumburo. Ekspertai atmetė variantą, jog tam tikrus sužalojimus V. L. patyrė tą pačią dieną, nurodydami, kad konstatuotos V. L. kairės akies vokų bei kairio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus kraujosruvos buvo patirtos anksčiau, o smulkūs veido odos nubrozdinimai yra nebūdingi sumušimui ir galėjo atsirasti V. L. įvykio dieną nugriuvus parduotuvėje. Konstatuota kraujosruva ant dešinio užausio ir dešinės speninės ataugos susijusi su patirtu kaukolės lūžiu bei neurochirurgine operacija – ši kraujosruva neatsirado nuo atskiro trauminio poveikio į galvą. Galvos smegenų žievės sumušimo židinių atsiradimas paaiškinamas smegenų atatrankos mechanizmu, V. L. atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą. Ekspertai nerado objektyvių duomenų, kad V. L. nugriuvo nuo laiptų dėl į veidą suduotų smūgių. Išvadoje taip pat pasakyta, jog V. L. nuo laiptų galėjo griūti tiek jį pastūmus, tiek griūdamas pats, be pašalinio poveikio, dėl sunkaus girtumo ar laiptų slidumo. Ekspertizės išvados kolegijai nekelia abejonių, nes ekspertizę atliko didžiulę patirtį ir aukščiausiąją kategoriją turintys ekspertai Diomenas Vitkus ir Rimantas Petras Pečkus, be to, jos išvados neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ekspertizės išvadose svarbiausia yra: a) V. L. nuo laiptų griuvo aukštielninkas (o ne ant kairiojo šono); b) sunkų kūno sužalojimą jis patyrė įvykio metu nuo vieno ( o ne trijų) trauminio poveikio; c) griūdamas parduotuvėje jis nepatyrė sunkaus kūno sužalojimo; d) nuo laiptų jis galėjo griūti tiek pats, tiek pastūmus( atmetama smūgių galimybė).

Teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus paaiškino, jog jei asmuo griūtų iš savo ūgio be pagreičio, tai pakauškaulio sužalojimas būna pakaušio lygyje arba žemiau, tuo tarpu nustatytas sužalojimas nustatytas 5,5 cm virš pakaušio, tad ši trauma būdinga griuvus aukštielninkam ir kūnui įgavus pagreitį. Ekspertas atmetė galimybę, jog V. L. lūžo pakaušis dėl griuvimo parduotuvėje. Apylinkės teismas, remdamasis ankstesne teismo medicinos specialisto išvada, nuosprendyje konstatavo, jog V. L. buvo suduoti keli smūgiai, o įrodymų, jog tuos smūgius sudavė A. L., byloje nėra. Tačiau priešingai nei galvojo apylinkės teismas, teismo komisijos medicininė ekspertizė nustatė, jog V. L. konstatuotos kairės akies vokų bei kairio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus kraujosruvos buvo patirtos anksčiau, o smulkūs veido odos nubrozdinimai yra nebūdingi sumušimui ir galėjo atsirasti V. L. įvykio dieną nugriuvus parduotuvėje. Tai reiškia, jog įvykio dieną V. L. sumuštas nebuvo, o tai, jog jis buvo nugriuvęs parduotuvėje, nesąlygojo sunkaus kūno sužalojimo. Vadinasi, galima teigti, kad V. L. buvo sužalotas dėl griuvimo nuo parduotuvės laiptų.

Apylinkės teismas nesiryžo remtis vienintelio liudytojo T. G. parodymais, nuosprendyje nurodydamas, jog esant nepašalintai prielaidų alternatyvai, priešingai – ją paaštrinus, remiantis liudytojo parodymais ir tokiu būdu juos pripažįstant ne tik vieninteliais, bet, kas svarbiausia, iš esmės bylos eigą lemiančiais įrodymais, asmenį apkaltinti padarius nusikaltimą nepakanka. Teismas taip pat pabrėžė, jog tarp liudytojo T. G. ir A. L. buvo kilęs konfliktas ir nepasitenkinimas kilo būtent iš liudytojo pusės, tad liudytojo parodymai yra nepatikimi.

Dar kartą apygardos teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. G. patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodydamas, jog jis matė, kaip apsaugos darbuotojas A. L. numetė vyrą nuo laiptų, o tas vyras atsitrenkė galvos pakaušiu į asfaltą. Į įvykio vietą susirinko daug žmonių, dar pro šalį ėjo moteris ir sakė, kad taip nepaliks, nuėjo kviesti parduotuvės vedėją. Kolegija mano, kad liudytojo parodymai yra patikimi. Kaip jau buvo minėta, komisijos ekspertizė nustatė, jog V. L. sunkų galvos sužalojimą patyrė nuo vieno trauminio poveikio, nukritęs nuo parduotuvės laiptų ir atsitrenkęs pakaušiu į kietą pagrindą. Liudytojas T. G. taip pat parodė, jog V. L. atsitrenkė galvos pakaušiu. Tai neprieštarauja jo parodymams apylinkės teisme, kuriame jis teigė, jog vyras nukrito ant nugaros (b.l.72, t.2). Ekspertai neatmetė varianto, jog nukentėjusysis nukristi galėjo ir pats, be pašalinio poveikio dėl girtumo. Tačiau liudytojas T. G. kategoriškai nurodė, jog apsaugos darbuotojas A. L. nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, o V. L. atsitrenkė galva į asfaltą virsdamas aukštielninkas. Itin svarbu yra ir tai, jog V. L. po to neatsikėlė, taigi vėliau jo niekas nesužalojo. Pabrėžtina, jog nenustatyta moteris, kaip nurodė T. G., po įvykio sakiusi, „kad taip nepaliksianti“, ir nuėjusi pas parduotuvės vedėją J. J.. Liudytoja J. J. patvirtino šią aplinkybę, nurodydama, kad moteris jai skundėsi, jog apsaugos darbuotojas nuo laiptų nustūmė žmogų (b. l. 97, t. 2). Be to, liudytojos A. K. ir Z. Š. paaiškino, jog susirinkę žmonės kalbėjo, kad žmogus buvo numestas nuo laiptų (b. l.71, 96, t. 2). O pirmos specialisto išvados aprašomojoje dalyje, be kita ko yra nurodoma, jog „aplinkinių teigimu apsaugininkas numetė žmogų nuo laiptų“. Tad išvardytos aplinkybės tik patvirtina liudytojo T. G. parodymų teisingumą. Jie yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys kitas byloje nustatytas ir paminėtas aplinkybes, o tai, kad liudytojas prieš tai konfliktavo su A. L. parduotuvėje, neduoda pagrindo abejoti jo parodymais. Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija daro priešingą nei apylinkės teismas išvadą ir mano, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad niekas kitas, o A. L. nustūmė V. L. nuo laiptų, dėl to nukentėjusiajam atsitrenkus į kietą pagrindą buvo sužalota galva ir jis patyrė sunkią galvos traumą. Tarp A. L. veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys ir jis turi atsakyti už sunkų V. L. sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras siūlo vertinti V. L. veiką kaip tyčinį sunkų kūno sužalojimą pagal BK 135 str. 1 d., tačiau su tokiu veikos kvalifikavimu kolegija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, V. L. buvo sužalotas A. L. nustūmus jį nuo laiptų, o ne smūgiuojant jam. Taip elgdamasis A. L. jokiu būdu neturėjo tikslo jį sunkiai sužaloti. Pabrėžtina tai, jog A. L. ir iki to visaip tramdė girtą V. L., net buvo išvedęs jį iš parduotuvės ir pasodinęs prie laiptų. Tačiau stumdamas žiemos metu sunkiai apgirtusį V. L. (jo kraujuje rasta 3,27 promilės alkoholio, b. l. 49, t. 1), A. L. turėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali nuvirsti ant grindinio ir sunkiai susižaloti. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Taigi A. L. turi būti nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 12 d., apie 17 val. 20 min., dirbdamas parduotuvės IKI, esančios Taikos pr. 109, Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju, jis, išėjęs iš parduotuvės ir priėjęs prie parduotuvės durų gulinčio neblaivaus V. L., kurį prieš tai buvo išvedęs iš parduotuvės, rankomis už pažastų pakėlė jį ir veikdamas neatsargiai jėga nustūmė nuo parduotuvės laiptų ant grindinio, nuo to jis griūdamas galva trenkėsi į grindinį ir dėl to V. L. buvo padarytas kaukolės skliauto kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimas, komocinis sindromas – kurie, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, atitinka sunkų kūno sužalojimą. A. L. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 137 str. 1 d., sudėtis.

Nukentėjusiojo dukra V. P. (E.) pareiškė 2500 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro laidojimo išlaidos (b. l. 64-65, t. 2). V. L. mirė, maždaug po pusmečio- 2007- 07-07. Specialisto išvada ( b.l.25-26, t.1) tiksli mirties priežastis nebuvo nustatyta, kadangi nebuvo atlikta V. L. kūno sekcija. CK 6.291 str. numato, kad laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu. A. L. nėra kaltinamas dėl neteisėto gyvybės atėmimo V. L., todėl nei jam, nei civiliniam atsakovui netenka pareiga atlyginti žalą, kuri yra susijusi su laidojimo išlaidomis.

Kaip jau buvo minėta, veikos padarymo metu A. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko apsaugos darbuotojo funkcijas. Byloje yra nustatyta, kad po įvykio V. L. buvo gydomas ir slaugomas. Taigi už žalą, atsiradusią dėl A. L. nusikalstamų veiksmų, turi atlyginti materialiai už kaltinamojo padarytus veiksmus atsakingas asmuo, civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( BPK 111 str. 1 d.). Prokuroras apeliaciniu skundu prašo priteisti 4811 Lt V. L. gydymo išlaidų, ta pati suma nurodyta ir kaltinamajame akte. Tačiau tai laikytina rašymo klaida, kadangi dokumentuose ir ieškinio pareiškime ( b.l.68-69, t.1) yra nurodyta didesnė suma - 9731,69 Lt. Taigi iš civilinio atsakovo priteistinos nukentėjusiojo gydymo (b. l. 65, t.1) ir slaugymo (b. l. 55–60, t. 1) išlaidos, atitinkamai 9731,69 Lt ir 1432,20 Lt (CK 6.263 str.).

A. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, gerai charakterizuojamas (b. l. 184–186, t.1), todėl skiria jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Kolegija vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti A. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 1432,20Lt, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 9731,69 Lt.

V. P. (E.) civilinį ieškinį atmesti.