- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e1-1166-928/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtos neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi veika iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį, panaikinta už BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2016 m. gruodžio 16 d., teistumas išnykęs),
kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – brolį D. S., tai yra ranka suėmęs kaklą smaugė, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus panaudojo smurtą savo artimo šeimos nario – motinos V. S. atžvilgiu, tai yra dešinės rankos alkūne sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, taip smurtaudamas padarė D. S. odos kraujosruvą kakle – nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o V. S. padarė muštinę žaizdą dešinio viršausio srityje – nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu atliktų jo apklausų metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., su savo drauge A. P. jai priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo motiną V. S. Jis buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs. Mama gyvena trečiame daugiabučio bendrabučio aukšte. Jie su drauge A. užlipo į trečią aukštą. A. pasiliko koridoriaus gale, o jis nuėjo prie mamos buto durų. Pabarbeno, durų niekas neatidarė. Motina V. S. durų neatidarė, liepė jam dingti. Jis atsirėmė į duris ir bandė bendrauti su motina, tačiau ji pasakė, kad durų neatidarys. Apimtas pykčio jis V. S. pradėjo vadinti įvairiais žodžiais, tokiai kaip „ku...a“, „prostitute“ ir kumščiu daužė duris. Supratęs, kad V. S. jam neatidarys durų, norėjo išeiti ir išvažiuoti. Pamatė koridoriumi ateinantį savo brolį D. S. D. priėjo prie jo ir griebė jam už gerklės. Jis suėmė D. už kaklo iš priekio pusės. Jam D. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį. Jis rankomis suėmęs laikė D. kaklą. D. jam suėmė už galvos, paspaudė po pažastimi, ir vieną kartą iš kelio sudavė smūgį į veido sritį. Jis D. rankos kumščiu, nepamena kurios, sudavė vieną smūgį į krūtinę. Iš buto išėjo V. S., bandė juos išskirti. Matė, kad ji rankose turėjo medinę lazdą. Apimtas pykčio jis motinai V. S. sudavė ne mažiau keturių smūgių dešinės rankos alkūne į galvos sritį ir vieną smūgį į krūtinės. Tiksliai į kurią vietą, kurios rankos kumščiu, nepamena, nes viskas vyko labai greitai, buvo susinervinęs, susijaudinęs. Pamena, kad V. S. medine lazda jam sudavė smūgį į galvą. D. kumščiu irgi sudavė vieną smūgį į galvą. Jis nori mamos V. S. ir brolio D. S. atsiprašyti. Pažada ateityje niekada taip nebesielgti (1 t., b. l. 176-177, 184)
Motyvuojamoji dalis
Be V. S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.
Nukentėjusysis D. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 18.17 val., jam paskambino mama V. S. ir pasakė, kad pas ją į namus atvažiavo V. S., jis veržiasi į namus, grasina sumušti, užmušti, ji bijo įsileisti. Jis savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo, išvažiavo pas mamą. Atvažiavęs pas mamą, pamatė prie mamos durų, trečiame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, brolį V., kuris daužė mamos buto duris, šaukė „įleisk, pakalbėt noriu“, jis buvo agresyviai nusiteikęs, akivaizdžiai neblaivus, jis iš pradžių jo nepažino, nes ten buvo prietema. Koridoriuje buvo V. draugė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. V. atpažinęs jį, sako „O D.“ ir staiga griebė ranka jam už kaklo iš priekio pusės, kuria ranka nepamena, nes buvo prietema, ir jam buvo labai netikėta. Suėmęs už kaklo, jį stipriai spaudė, jis juto fizinį skausmą, jam trūko oro. Po to ant kaklo atsirado kraujosruva. Gindamasis ir norėdamas, kad V. paleistų jo kaklą, jis jam sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį. Iš buto išėjo mama V. S. Po suduoto smūgio V. jo kaklą paleido. Dešine ranka suėmė V. už galvos ir prispaudęs laikė po pažastimi, kad jis nebenaudotų smurto jo atžvilgiu. V. išsilaisvinęs vėl ranka, nepamena kuria, suėmė jam už kaklo iš priekio pusės ir jį smaugė. Jis juto fizinį skausmą. Išsilaisvinęs ir gindamasis nuo V. smurto jis jam vieną kartą spyrė į nosį iš kelio, o jis jam tuo pat metu trenkė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į krūtinės sritį. Jis juto fizinį skausmą. Tuo metu mama V. S. bandė V. atitraukti nuo jo. Matė kaip V. stumdė mamą V. S., kumščiu jai sudavė keletą kartų į galvos sritį, kiek tiksliai nežino, kurios rankos kumščiu nežino. Mama V. S. gindamasi nuo V. rankoje turėta medine lazdele sudavė smūgį į galvos sritį. V. toliau nenurimo, stumdė mamą. Bijodamas, kad jis jos labiau nesumuštų ir norėdamas apginti mamą dešinės rankos kumščiu trenkė V. vieną kartą į galvos sritį, ranka suėmęs V. galvą pasispaudė po pažastimi. Prie jų pribėgo V. draugė, juos išskyrė, V. nusivedė žemyn link automobilio. V. išeidamas šaukė, kad užmuš jį ir mamą, sakė, kad prisidirbo jam trenkdamas. Jam tie jo grasinimai pasirodė nerealūs, nes V. jokiu daiktu, jokiu įrankiu negrasino, jis šaukė apimtas pykčio. Pro bendro naudojimo koridoriaus langą matė kaip V. bagažinėje kažko ieškojo, po to pasileido bėgti link mamos buto. Jie su mama užsirakino bute ir jis iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė pareigūnus. Kartu atvyko ir medikai, jie išsivežė mamą V. S. į ligoninę. Atvykus pareigūnams, V. jau nebebuvo, jis su drauge buvo išvažiavęs. Kitą dieną po įvykio į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. S. draugė ir prašė, kad jis su mama V. atleistu, jog V. labai gailisi, kad pasikarščiavo. Pats V. jo neatsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 20-21).
Nukentėjusioji V. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., V. S. atvyko pas ją į namus (duomenys neskelbtini), su jai nepažįstama mergina, automobiliu. Jis buvo atvažiavęs ir išvakarėse su kažkokiu draugu, t. y. 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 19.30 val. Ji tuo metu buvo pas kaimynę. V. jai pradėjo priekaištauti dėl viso gyvenimo, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, smurto nenaudojo. Kai V. atvyko 2021 m. rugsėjo 5 d., ji labai išsigando, V. liepė jį įsileisti į butą, pradėjo kumščiais trankyti duris, tačiau ji neatidarė, grasino užmušti, sumušti, tačiau jai tie jo grasinimai pasirodė nerealūs, nes jis jokio įrankio rankose neturėjo. Iš karto paskambino savo sūnui D. S. Netrukus atvyko sūnus D. S. Tai galėjo būti apie 18.20 val. Būdama bute išgirdo bendro naudojimo koridoriuje triukšmą, riksmus. Ji iš kambario pasiėmė medinį pagalį ir atidariusi buto duris išbėgo į koridorių. Pamatė V. su D. tarpusavyje susikibusius. Toliau koridoriuje buvo mergina, kuri atvyko su V., ji ją matė pirmą kartą, jos asmens duomenų nežino. Matė kaip V. rankomis suėmė D. kaklą ir smaugė jį. Matė kaip D. buvo suėmęs V. už galvos ir pasikišęs ją po pažastimi. V. išsilaisvinęs vėl D. ranka suėmė už kaklo iš priekio pusės ir jį smaugė. Matė kaip D. V. spyrė, tačiau kur pataikė, nematė dėl patirto streso. D. su V. vėl susikibo tarpusavyje rankomis. Ji bandė juos išskirti, tačiau V. buvo labai įtūžęs, jis šaukė, elgėsi agresyviai. Bendro naudojimo koridoriuje jis pradėjo rankomis ją stumdyti ir dešinės rankos alkūne sudavė jai smūgius į dešinės pusės galvos sritį. Sudavė ne mažiau 4 smūgių, viskas įvyko labai greitai, ji buvo labai išsigandusi, jai alkūne prakirto galvos odą virš dešinės ausies, pradėjo bėgti smarkiai kraujas. Ji juto didelį fizinį skausmą. Rankos kumščiu, nepamena kurios, sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, ji juto didelį fizinį skausmą. Žymių jai neliko, tačiau krūtinę skaudėjo apie savaitę laiko. Gindamasi nuo V., rankoje turėta medine lazda sudavė jam smūgį į galvos sritį. V. toliau nenurimo, ją stumdė, tačiau jos neužgavo, ji nejuto fizinio skausmo. Priėjęs D. juos skyrė, jie tarpusavyje su V. pradėjo stumdytis. Matė kaip pribėgo V. draugė, V. atitraukė nuo D., išsivedė į kiemą. V. išeidamas šaukė, kad užmuš ją ir D. Jai tie jo grasinimai pasirodė nerealūs, nes V. jokiu daiktu, jokiu įrankiu negrasino. Pro bendro naudojimo koridoriaus langą matė kaip V. bagažinėje kažko ieškojo, po to pasileido bėgti link atgal į butą. Ji su D. užsirakino bute, D. iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvykę policija ir medikai ją apžiūrėjo ir medikai išsivežė į ligoninę, kur jai buvo nustatyta muštinė žaizda virš dešinės ausies, jai ją susiuvo. Atvykus pareigūnams, V. jau nebebuvo, jis su drauge buvo išvažiavęs. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, ji nuvyko. V. jos neatsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 48-49).
Liudytoja A. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. yra jos draugas, jie draugauja apie 2,5 metų laiko. 2021 m. rugsėjo 5 d., vakare, apie 18 val., su V. S. važiavo jai priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį vairavo ji, jie važiavo dviese. V. buvo blaivus. V. jos paprašė, kad jį nuvežtų iki mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, nes jis nori su ja pasišnekėti. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, prie daugiabučio bendrabučio tipo namo. Abu su V. užlipo į trečią namo aukštą. Ji pasiliko koridoriaus gale, o V. nuėjo prie mamos V. S. durų, kelis kartus pabeldė. Prašė motinos, kad jį įsileistų, nes jis norėjo su ja pasišnekėti. V. S. šaukė, kad jo į namus neįsileis, kad nenori su juo bendrauti. Girdėjo kaip V. mamą vadino tokiais žodžiais kaip „suka“, kitų žodžių nepamena, nes buvo didelis triukšmas, V. su V. garsiai šaukė, sunku buvo ką nors suprasti. V. toliau rankos delnu ir kumščiu trankė duris. Ji prašė V., kad jis nusiramintų, prašė, kad važiuotų į namus, tačiau V. jos neklausė, toliau rankomis daužė duris. Pamatė koridoriaus gale ateinantį V. brolį D. S. D. be žodžių priėjo prie V., rankomis suėmė ties krūtinės sritimi už drabužių, nepamena, ką buvo apsirengęs V. Matė kaip V. D. S. suėmė ranka, nepamena kuria, už kaklo ir pastūmė jį koridoriuje prie sienos. V. su D. tarpusavyje buvo susikibę rankomis. Ji pribėgo prie jų, norėjo juos išskirti, jai jų išskirti nepavyko. Ar sudavė kokius smūgius V. D., ji nematė, taip pat nematė ar D. sudavė kokius nors smūgius V. Viskas vyko labai greitai, ji buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje. Matė kaip iš buto išėjo V. S. su mediniu pagaliu. Ji priėjo prie susikibusių rankomis V. ir D. ir mediniu pagaliu V. trenkė per galvą, šonus apie 5-6 kartus, ir tuo pačiu pagaliu pradėjo V. badyti šonus. Tiksliai pasakyti kiek buvo smūgių negali, nes buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje, viskas vyko labai greitai. Ji pradėjo traukti V. nuo V. ir D. V. su pagaliu užsimojo jai ir trenkė per kairę mentį. Ji pretenzijų dėl to V. S. neturi, pareiškimu į policiją nesikreips. V. su D. atsiskyrė. V. su V. S. liko jai už nugaros, o ji tuo metu prašė D., kad baigtų konfliktuoti su V. Tačiau D. jos nepaklausė, vėl priėjo prie V. ir vėl jie abu tarpusavyje susikibo, pradėjo vienas kitą stumdyti. Nematė ar jie tarpusavyje vienas kitam sudavė smūgius, ar V. D. smaugė, nes buvo labai išsigandusi, kaip minėjo šoko būsenoje. Nematė, kad V. S. būtų naudojęs fizinį smurtą V. S. atžvilgiu. Galbūt ji tuo metu buvo nusisukusi, ir nepastebėjo. Kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo (1 t., b. l. 75-76).
Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos V. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, V. S., sudavė kumščiu tris kartus savo motinai V. S. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei smaugė savo brolį D. S. ir sudavė tris kartus jam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis namas. Namas mūrinis, trijų aukštų. Namo šiaurinėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į namo vidų. Užlipus į namo trečią aukštą šiaurinėje sienoje yra langas. Ant lango palangės, bei prie lango matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Laiptinėje apšvietimo nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Niekas nepaimta (1 t., b. l. 7-9, 10-13).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. nustatyta odos kraujosruva kakle, padaryta kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėmis, t. y. smaugiant. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. D. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 36).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. nustatyta muštinė žaizda dešinio viršausio srityje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. V. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64).
Panevėžio apskr. VPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriaus. patrulio L. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad D. S. paaiškino, kad jo brolis V. S. jį smaugė rankomis paėmęs už kaklo, trenkė ne mažiau 3 kartus iš kumščio į krūtinę. Tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, koridoriuje. Smurtą patyrusio asmens kūne matomi sužalojimai: patinimas, kraujosruva kakle (1 t., b. l. 79-80).
Panevėžio apskr. VPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriaus. patrulio J. V. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą V. nurodė, kad buvo atvažiavęs jos sūnus V. pabendrauti su broliu D. V. užsipuolė D., jam 3 kartus trenkė į kaklą ir galvą. V. pamačiusi muštynes puolė ginti D. Tada V. puolė ant V. ir jai 3 kartus kumščiu trenkė į galvą. Moteris turėjo žaizdą ties dešine ausimi, kraujavo. V. iki jiems atvykstant pasišalino automobiliu VW PASSAT B6 ((duomenys neskelbtini) Pasak D., V. buvo neblaivus (1 t., b. l. 81-82).
Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip moteris, prisistačiusi V. S., kviečia policijos pareigūnus nes atvažiavęs sūnus neblaivus daužo duris (1 t., b. l. 90-92).
Iš 2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš patrulių „BODY CAM“ (kamerų, nešiojamų prie pareigūno uniformos) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose matyti nukentėjusieji V. S. ir D. S.. D. S. papasakoja, kad brolis V. S. jį smaugė, o motinai trenkė į krūtinę ir į galvą. Atvažiavę medikai apžiūri V. S., pasako, kad reikės susiūti žaizdą (1 t., b. l. 96-99).
Išdėstytų ir teismo aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: kaltinamojo V. S. prisipažinimas bei duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų D. S. ir V. S. duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų daiktų apžiūrų protokolai ir specialistų išvados pilnai įrodo, kad V. S., jam pareikštame kaltinime nurodytu metu ir vietoje, smurtavo prieš savo artimus šeimos narius – brolį D. S. ir motiną V. S., o būtent: ranka suėmęs smaugė D. S. kaklą ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į krūtinės sritį, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus dešinės rankos alkūne sudavė ne mažiau keturių smūgių V. S. į galvos sritį ir rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į krūtinės sritį, taip smurtaudamas padarė D. S. odos kraujosruvą kakle, t. y. nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o V. S. padarė muštinę žaizdą dešinio viršausio srityje, t. y. nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais V. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kadangi V. S. kaltė nekelia jokių abejonių, ji įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl asmeniui pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
V. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 17-20).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, taip pat į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. V. S. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Jis ankščiau yra teistas, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas jau išnykusį teistumą už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 136-142, 145-150, 151, 152-160), vienerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka vieną kartą, jam paskirtos administracinės nuobaudos – 350 Eur dydžio baudos nėra sumokėjęs (b. l. 135), dirba MB „ (duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu (1 t., b. l. 133, 134; 2 t., b. l. 4-12), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto registruose neregistruotas (1 t., b. l. 163, 166). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, savo dydžiu švelnesnę už tokios bausmės rūšies vidurkį, bei teismui skiriant įpareigojimą. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. S. savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narius, t. y. brolį ir motiną, todėl kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 187-188), kuri paliktina galioti nepakeista iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos 191,43 Eur dydžio turtinės žalos už V. S. ir D. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 109-111, 113-114), tačiau rašte dėl žalos atlyginimo nurodė, jog V. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą atlygino (1 t., b. l. 125).
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei BK 72² straipsniu, kartu su bausme V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.