Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui O. J. O. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. C. O. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. pas ieškovę buvo apdraudęs lengvojo automobilio VOLVO XC90, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

6. Iš ieškovės 2020 m. gegužės 25 d. teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo išreikalautos Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 8 d. vairavo transporto priemonę VOLVO XC 90, Švedijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Nuo atsakovo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) nukritus priekiniam kairės pusės ratui, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai FORD Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Rav4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė Draudimo sutarties pagrindu 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 865,92 Eur išmoką (paskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti) už automobiliui FORD Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus sugadinimus bei 50 Eur už šio automobilio transportavimą pagal R. L. IĮ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1831,88 Eur už automobilio Toyota Rav4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) remonto darbus pagal UAB „Autotoja“ PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 150 Eur už šio automobilio savininko turėtas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas pagal UAB „Autotoja“ PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos, ieškovės sąskaitos išrašas apie E. T., R. K., UAB „Autotoja“ sumokėtas sumas.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2897,80 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas sugadino kitiems asmenims nuosavybės teise priklausiusį turtą (automobilius). Ieškovė apdraudė ginčo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas buvo transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, todėl ieškovė turėjo teisę pasirinkti jį atsakovu byloje. Ieškovė, kompensavusi dėl turto sugadinimo padarytą žalą, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (šiuo atveju – į atsakovą). Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nuo atsakovo vairuojamos transporto priemonės bevažiuojant nukrito ratas ir eismo įvykio metu buvo apgadintos kitos dvi transporto priemonės, nekilo. Taip pat atsakovas neginčijo ir padarytos žalos dydžio. Ginčas kilo dėl to, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

12. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

13. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad transporto priemonė VOLVO XC 90, Švedijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, o vien ta aplinkybė, kad nuo automobilio jam važiuojant keliu nukrito ratas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Atsakovas teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai visiškai nepatvirtina jos reikalavimų, atsakovas į kelią išvažiavo su tvarkingai priveržtais ratais, neatmestina prielaida, kad ratas galėjo atitrūkti ir atsakovo vairuotai transporto priemonei stovint mieste ir varžtus atsukus tretiesiems asmenims, ar dėl važiuojant kelyje atsisukusių varžtų, tačiau ne dėl jo kaltės, be to, atsakovas negali kiekvienu momentu tikrinti ratų stovį važiuojant transporto priemonei.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovas (draudikas) turi įrodyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo pagrindą nagrinėjamoje byloje, taigi ieškovė turi į bylą pateikti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovo vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas ir dėl to įvyko eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo išvadą apie netvarkingą ginčo transporto priemonės VOLVO XC 90 techninę būklę padarė vadovaudamasi Administracinio nusižengimo bylos duomenimis. 2019 m. gegužės 8 d. policijos pareigūnės M. P. Tarnybinis pranešimas dėl techninio eismo įvykio yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) esantys rašytiniai įrodymai- tarnybinis pranešimas, nukentėjusiųjų E. T. ir R. K. paaiškinimai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir sutampa su atsakovo paaiškinimais. Atsakovas paaiškino teismo posėdyje, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta, išgirdo keistą garsą, todėl pasistengė važiuoti dešiniau, į pirmąją eismo juostą; paaiškėjo, kad nuo jo vairuojamo automobilio nukrito kairės pusės priekinis ratas ir apgadino dar du kitus automobilius. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, atsisukus rato varžtams ratas atsijungė nuo automobilio ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusius du automobilius; eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės; atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 224 punktą, atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį atsakovui paskirta 10 Eurų dydžio bauda. Šie įrodymai bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, kad bevažiuojant nukrito atsakovo valdomos transporto priemonės ratas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo valdomos transporto priemonės ratas nebuvo tinkamai užsuktas didesne varžtų dalimi arba visi varžtai buvo nepakankamai užveržti, tai yra, transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ratai galėjo atsisukti eksploatavimo eigoje, tik kėlė įvairias niekuo nepagrįstas prielaidas.

15. Teismas pažymi, kad bet kuri transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad ratų ir varžtų priežiūra yra išimtinai transporto priemonės vairuotojo atsakomybės dalis. Atsilaisvinusius varžtus galima pamatyti transporto priemonę vizualiai apžiūrint, važiuojant gali girdėtis pašaliniai garsai. Atsakovo paaiškinimai, kad jis tik turėjo transporto priemonę nuvežti iš vienos vietos į kitą, automobiliu važiavo tik keletą minučių, nepašalina jo pareigos prieš pradedant valdyti transporto priemonę įsitikinti jos saugumu ir tvarkingumu. Šiuo atveju policijos pareigūnų užfiksuoti ir nukentėjusių eismo įvykyje asmenų pareiškimai patvirtina akivaizdžią eismo įvykio priežastį - nukritusį ratą, todėl atsakovo paaiškinimai, kad jam pradedant važiuoti visi ratą laikantys varžtai buvo tvirtai priveržti, o nuvažiavus visiškai nedidelį atstumą (5-10 km.) visiškai atsilaisvino ir nukrito, yra neįtikinantys, neatitinkantys logikos.

16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą padaręs asmuo privalo ją visiškai atlyginti. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad susijusią su eismo įvykiu žalą E. T. ir R. K. atlygino ieškovė (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais - techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimu. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovė išmokėjo draudimo išmokas dėl įvykio nukentėjusiems asmenims, todėl įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtas sumas iš atsakovo.

18. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog įrodyti blogą transporto priemonės techninę būklę yra išimtinai ieškovės pareiga, yra nepagrįsta. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas; šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 15 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2897,80 Eur žalai atlyginti (CPK 178, 185 straipsniai).

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 65 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, iš viso – 135,08 Eur (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteisiama 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš O. J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2897,80 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 80 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135,08 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš O. J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.