- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- eI-2206-362/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- D. A.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
nedalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui ir atsakovui D. A.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į teismą ir priteisti iš atsakovo D. A. valstybės naudai 20,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 1,94 Eur valstybės išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Prašyme nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – Tarnyba) 2015-12-15 sprendimu Nr. SP-4341-(7.3607) atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-10688-875/2015 dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, globos vaikui nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. V. V. garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 str. 1 d., kuriame nustatyta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio įstatymo 14 str. 5 d. nurodyta, jog atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 str. 1 d.) R. Į. 19 str. 2 d. asmuo, kuriam buvo suteikta 50 procentų valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba turi pareigą gavęs tarnybos pranešimą, sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje buvo teikta teisinė pagalba. Atsakovas 2015-12-11 pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad atsakovo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Giedrė Striaukienė. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovui atsiranda pareiga apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Advokatė Giedrė Striaukienė pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 2015-12-15 sprendimą Nr. SP-4341-(7.3607) teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui, 2015-12-29 įrodymų rinkimui sugaišo 1 val. 30 min., 2016-01-13 įrodymų rinkimui, pasirengimui bylos nagrinėjimui, atstovavimui teismo posėdyje – 53 min., 2016-02-08 pranešimo rengimui – 22 min., 2016-02-10 pasirengimui bylos nagrinėjimui, atstovavimui teismo posėdyje – 45 min. Viso advokatė, antrinės teisinės pagalbos teikimui, sugaišo 3 val. 30 min. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 "Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo"6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur. Todėl buvo apskaičiuota, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui, sudaro 40,53 Eur (2 val. 30 min. x 11,58 Eur). Remiantis Įstatymo 19 str. 2 d. jis turi pareigą sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 40,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 20,27 Eur. Tarnyba 2016-11-04 raštu Nr. (2.26)NO-2-6457 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydį – 20,27 Eur. Tarnybos raštas 2016-11-04 raštas Nr. (2.26)NO-2-6457 grįžo neįteiktas, kadangi asmuo neatsiėmė pranešimo, todėl Tarnyba pakartotinai 2016-12-14 pranešimu Nr. (2.26)NO-2-8542 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovui 2016-11-04, 2016-12-14 pranešimai buvo siųsti registruotu paštu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Remiantis pateiktomis AB „Lietuvos paštas" PVM sąskaitomis faktūromis valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 1,94 Eur. Prašė prašymą tenkinti.
Savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, kad atsakovas sutinka apmokėti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.
Pareiškėja ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo pagrįstumo vertinimas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas D. A. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Šiaulių skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, globos vaikui nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį antrinės teisinės pagalbos suteikimas bei valstybės garantija apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nustatoma atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2015-12-15 sprendimu Nr. SP-4341-(7.3607) nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę Giedrę Striaukienę.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Įstatymo 24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius. Iš atsakovo Valstybės tarnybai 2015-12-10 pateikto prašymo Valstybės tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo matyti, kad pastraipoje, jeigu „valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ nurodė „sutinku“ bei patvirtino šią aplinkybę savo parašu (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-12-15 sprendimu Nr. SP-4341-(7.3607) būtų ginčijęs. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 40,53 Eur (2 val. 30 min. x11,58 Eur). Apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 20,27 Eur.
Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (toliau vadinama – koordinatoriai), mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės. Taisyklių 5 punkte reglamentuota, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal šiose Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti šiose Taisyklėse, ir už išvadų teikimą. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 M. G. atveju iš pareiškėjo pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatės Giedrės Striaukienės nurodytą sugaištą darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus, sudauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio.
Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2016-11-04 Nr. (2.26)NO-2-6457 ir 2016-12-14 Nr. (2.26)NO-2-8542 atsakovui išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b. l. 19-20).
Pagal nustatytas faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovei sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 20,27 Eur, yra teisėtas. Pareiškėjai iš atsakovo priteistina 20,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 1,94 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (CK 6.249 str. 4d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. A. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 20,27 Eur ir pašto išlaidų 1,94 Eur. Įpareigojant pervesti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.