Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „B. b.“ krautuvo vairuotoju, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausme, paleidžiant lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 3 metams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, nubaustas galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę subendrinus su 2011 m rugpjūčio 8 d. nutartimi skirtos bausmės neatlikta dalimi, skirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė;

7) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, 2020 m. sausio 23 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

8) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, 2021 m. gegužės 7 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

9) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, 2022 m. birželio 10 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2024-05-10 apie 15.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia delnu sudavė savo motinai S. M. vieną smūgį į dešinį skruostą, vieną smūgį delnu į kairį skruostą bei du smūgius delnu į pakaušio sritį ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

G. M. apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad gyvena su savo mama S. M. mamai priklausančiame name. 2024-05-10, galėjo būti po pietų apie 15 val., tikslesnio laiko nepamena, jis iš miesto grįžo į namus kartu su pažįstama S., jos pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. Iki tol buvo alaus bare ir ten vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Kai grįžo į namus nuo išgerto alaus jau jautėsi vidutiniškai apsvaigęs. Į namus grįždamas parsinešė dar du butelius brendžio ir kartu su S. kambaryje jį gėrė. Kai grįžo mama buvo namuose, ji alkoholio nevartoja ir pamačiusi, kad jis geria su S., jam pradėjo priekaištauti. Jis suprato, kad mama buvo nepatenkinta, jog jis parsivedė S. ir tarp jų dėl to įvyko žodinis konfliktas. Mama su jais viename kambaryje nebuvo, ji tik kartais užeidavo į kambarį, kur jie gėrė, o šiaip ji buvo kitame kambaryje. Vienu metu pamatė, kad atėjo jo sesuo A. M.. Ji atėjo viena, dėl ko ji atėjo pas mamą nežino, tačiau ji jam nieko nesakė, o kitame kambaryje kalbėjosi su mama. Kai vienu metu jis atėjo į kambarį, kur buvo mama ir sesuo, tiksliai nepasakys, nes dėl buvusio girtumo ne viską gerai pamena, gal ir galėjo įvykusio žodinio konflikto metu su mama, būdamas ant jos supykęs, jai suduoti kumščiu ar delnu mamai į galvos sritį. Jei taip mama nurodė, tai gal ir sudavė jai keturis smūgius į galvą, tuo metu tame pačiame kambaryje buvo ir sesuo, kuri tai galėjo matyti. S. buvo kitame kambaryje, kur jie gėrė ir ji nebuvo atėjusi į kambarį, kur buvo mama. Jis po to vėl nuėjo į kitą kambarį, kur buvo S., ir toliau jie gėrė brendį. Jam sesuo nesakė, kad kvies policiją ir jis negirdėjo, kad ji būtų skambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą. Netrukus geriant pamatė į namus atvykusius policijos pareigūnus, tuo metu dar buvo ir S. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašys savo mamos. Jis yra informuotas, kad kol vyks tyrimas jis negalės bendrauti su mama ir kartus su ja gyventi, tai jis tą laiką gyvens pas savo draugą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji S. M. apklausos metu parodė, kad 2024-05-10 apie 09.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos neblaivus sūnus G. M., kuris kartu parsivedė ir draugę, kurios anketinių duomenų nežino, nes ją matė pirmą kartą. Sūnus kartu su drauge jos namuose vartojo alkoholį, rūkė. Kadangi ji pati alkoholio nevartoja, todėl nepatinka kai namuose jis yra vartojamas. Dėl šios priežasties ji pradėjo savo sūnui priekaištauti. Ji visą dieną nuo sūnaus grįžimo su juo konfliktavo dėl namuose vartojamo alkoholio, tačiau jis į ją nekreipė dėmesio ir toliau namuose vartojo alkoholį ir rūkė. Vėliau, apie 14.00 val., paskambino savo dukrai A. M. ir paprašė, kad ji pas ją atvažiuotų, nes G. yra stipriai išgėręs ir namuose kelia konfliktus. Dukra pas ją atvažiavo maždaug per 30 min. Apie 15.20 val. sūnus G. M. atėjo į jos miegamojo kambarį ir pasakė: „aš tave sukaposiu“ ir ją puolė mušti, tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Jai sėdint ant lovos, sūnus keturis kartus trenkė į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tada į kambarį atbėgo dukra A. M. ir ją apgynė. Vėliau dukra išėjo į lauką ir paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu pranešė apie įvykį. Netrukus pas ją atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską paaiškino. Bendraujant su policijos pareigūnais pas ją atvyko ir GMP medikai, kurie ją apžiūrėjo, jokių sužalojimų jai nenustatė, davė vaistų, kad nusiramintų ir paliko namuose. Pas medicinos ekspertus vykti atsisakė. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali.

Nukentėjusioji S. M. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl įvykusio įvykio ji sužalota nebuvo, jai medikų pagalbos neprireikė, nesigydė, todėl ir pas teismo medicinos specialistą ji iš karto įvykio metu pareigūnams pasakė, kad nevyks. Kaip yra nurodžiusi savo pirminėje apklausoje, įvykusio žodinio konflikto metu su sūnumi G. M., jai jis sėdinčiai kambaryje ant lovos delnu, bet ne kumščiu, sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, vieną smūgį į kairį skruostą ir du smūgius delnu į pakaušio sritį, iš viso keturis smūgius, dėl kurių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų sistemoje įvertina trimis balais. Daugiau jai sūnus smūgių nesudavė. Šį įvykį turėjo matyti dukra A. M., kuriai ji tą įvykio dieną paskambino ir paprašė, kad ateitų pas ją į namus, nes norėjo, kad ji išvarytų jai nepažįstamą moterį, kurią sūnus tą įvykio dieną buvo parsivedęs į jos namus ir abu kitame kambaryje girtavo. Ta moteris tuo metu buvo kitame kambaryje, kai jai sūnus sudavė smūgius ir to ji nematė. Ji sūnui jokių pretenzijų šiuo metu nebeturi, jis grįžęs iš areštinės atsiprašė, susitaikė, jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš. Įvykio dieną iš pradžių su sūnumi ji pykosi žodžiu, nes jai nepatiko, kad jis į namus parsivedė jai nepažįstamą moterį, su ja gėrė alkoholį ir dar lovoje gulėdami abu rūkė.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. M. ant jos veido žandų matosi paraudimai, tačiau sužalojimų nėra.

Liudytoja A. M. parodė, kad pas mamą S. M. apie mėnesį gyveno jos brolis G. M.. Mama jį priėmė gyventi, nes jį išvarė sugyventinė. 2024-05-10, galėjo būti apie 15 val., kai jai į mobilų telefoną paskambino mama ir pranešė, kad grįžo į namus brolis, kuris parsivedė moterį ir kartu su ja geria alkoholinius gėrimus, rūko kambaryje. Mama paprašė, kad ji atvyktų išvaryti moterį bei sudrausmintų brolį, nes į mamos pastabas brolis nereaguoja. Netrukus ji atvyko viena pas savo mamą, gretimame kambaryje miegojo brolis su jai nepažįstama moterimi. Ji pažadino brolį ir pakvietė jį ateiti į kitą kambarį pasikalbėti, nepažįstamai moteriai ji nieko nesakė. Brolis netrukus atėjo į gretimą kambarį, kuriame buvo ji ir mama, kuri sėdėjo ant lovos ir brolį pradėjo drausminti dėl to, kas vyksta, kad geria namuose ir vedasi moteris pas mamą į namus. Mama irgi kažką jam sakė, kai vienu metu pasisukusi pamatė, kad brolis, stovėdamas prieš mamą, mosikuoja rankomis ir jai, kaip suprato, keletą smūgių sudavė delnu ar kumščiu į veidą ar galvą. Kur tiksliai sudavė bei kiek smūgių ji nepaskys, nes ji buvo nuo mamos ir brolio nusisukusi, jie jai buvo už nugaros. Mama neverkė, tik girdėjo pliaukštelėjimą ir suprato, kad sudavė mamai brolis į veidą. Tada palikusi juos abu kambaryje, ji išėjo į kiemą ir ten būdama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad brolis smurtauja prieš mamą. Kadangi buvo stipriai susijaudinusi dėl brolio poelgio mamos atžvilgiu, ji nepamena, ką tiksliai sakė operatorei ir ką nurodė, kokius veiksmus brolis atliko mamos atžvilgiu. Ji nematė, kad brolis būtų tampęs mamai už plaukų. Tą laiką kai ji su mama ir broliu buvo kambaryje, nepažįstama moteris atėjusi prie jų nebuvo, ji gulėjo lovoje, gretimame kambaryje.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atidarius garso failą matyti įrašo data ir laikas – 2024-05-10, 15:24:09. Atsiliepus Bendrojo pagalbos centro operatorei moteriškas balsas praneša, kad nori išsikviesti policiją, nes brolis smurtauja prieš mamą ir nurodo įvykio adresą – (duomenys neskelbtini). Į operatorės klausimą, kuo pasireiškė smurtas, atsako, kad davė į veidą, tampė už plaukų. Į operatorės klausimą, ar matė, atsako, kad taip. Operatorė klausia, ar reikalinga greitoji mamai, pranešėja atsako, kad galbūt. Pranešėja prisistato esanti A. M.. Į operatorės klausimą, kur šiuo metu yra brolis, pranešėja atsako, kad kambaryje. Garso įrašo trukmė 00:01:09.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninio vaizdo įrašo kopija, kuri įvardinta kaip PSS-20240510-154232. Matoma, kad įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašo trukmė 25:00 min., matomas vaizdas yra su garso takeliu, vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai atvyksta į gyvenamo namo kiemą, per neužrakintas duris patenka į buto vidų, kur juos pasitinka vyras. Pareigūnai pasiteirauja kas nutiko, dėl ko buvo kviesta policija. Vyras atsako, jog jis nieko nekvietė, tada iš kambario išeina vyresnio amžiaus moteris ir pareigūnams pradeda pasakoti, jog policija buvo kviečiama dėl to, kad moterį skriaudžia jos sūnus. Pareigūnai vyriškio paprašo išeiti iš kambario, o patys pradeda bendrauti su nukentėjusiąja moterimi. Moteris paaiškino, jog jai būnant namuose atėjo jos sūnus su drauge, pastaroji paprašė sūnaus, kad šis išeitų iš jos namų, dėl ko sūnus jai sudavė ranka į veidą, galvą, konfliktas vyko kambaryje, moteris yra blaivi, konflikto metu patyrė fazinį skausmą. Moteris pareigūnams parodo veido sritį, į kurią jai buvo suduota. Pareigūnas nueina į kitą kambarį, kuriame sėdi vyriškis ir pastarojo pasiteirauja, dėl ko kilo konfliktas. Vyriškis paaiškina, jog jokio konflikto nebuvo, jis prieš savo mamą nesmurtavo. Pareigūnas iš tarnybinio automobilio pasiima alkoholio kiekio matuoklį ir juo patikrina vyriškio girtumą, kuris yra 3,31 promilės. Vyras pareigūnams prisistato kaip G. M.. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba girtumas yra patikrinamas ir nukentėjusiajai moteriai, kuris 00,00 promilės. Moteris pareigūnams prisistato kaip S. M.. Atvykęs GMP ekipažas apžiūri nukentėjusiąją moterį. Medikams moteris papasakoja, jog neblaivus sūnus jai ranka į galvos sritį sudavė 4 kartus, viskas įvyko prieš pusvalandį, po smūgių jos nepykino, nevėmė, dėl netinkamo sūnaus elgesio rašys policijai pareiškimą. Pareigūnas nusifotografuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), namas gyvenamas, vieno aukšto. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą G. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui, t. y. mamai S. M., fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina paties G. M. parodymai, nukentėjusiosios S. M., liudytojos A. M. parodymai, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys duomenys.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę, t. y. anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus 60 parų arešto.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024-05-10 15.48 val. iki 2024-05-12 10.30 val., t. y. dvi paros, jas prilyginant 2 arešto paroms.

Įvertinus G. M. asmenybę bei tai, kad jis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo elgesį yra pagrindas skirti G. M. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo arešto bausmės atlikimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinių ieškinių nepareikšta, duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. 40 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-05-10 15.48 val. iki 2024-05-12 10.30 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai G. M. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo arešto bausmės atlikimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.