- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- eAS-196-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01263-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno Žaliakalnio policijos komisariatas, Lietuvos Aukčiausiasis administracinis teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. vasario 13 d. gautas pareiškėjos V. F. skundas, kuriame ji prašė: ,,1) Tampa akivaizdu, kad teisėjas A. S. praturtėjo ne iš atlyginimo, tad prašau aiškinti iš ko?; 2) Tyrėja J. D. aplamai nieko nedeklaruoja, tarsi už dyką Kauno Žaliakalnio policijoje dirba, tad prašau aiškintis kodėl?; 3) E. P. irgi pasiskolinęs 99 000 teturi 23 730 turto, tad prašau nustatyti kur jo paskola pradingo?; 4) Nustatyti ar – tai jau yra nedemokratinis ir neteisinis režimas, kai policija tik savo interesus paiso Lietuvoje?“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 88 straipsniu, sprendė, kad pareiškėja skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog ginčas dėl teisėjo ir tyrėjų finansinės padėties vertinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
III.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. vasario 14 d. gautas pareiškėjos V. F. atskirasis skundas, iš kurio turinio galima spręsti, kad pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jos skundą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė kokio teismo kompetencijai jos skundas dėl neadekvačių deklaracijų administravimo turi būti teikiamas. Pareiškėja taip pat prašo skundą nagrinėti iš esmės, nes skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, yra suinteresuota kaip buvusi policininkė ir prokurorė.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjos V. F. atskirasis skundas, kuriuo prašoma patenkinti skundą bei įpareigoti atsakovus pagrįsti savo pajamų ir turto deklaracijas, kaip tai numato Gyventojų turto deklaravimo įstatymas. Pareiškėja pabrėžia, kad skundas nėra susijęs su teisėjo A. S., tyrėjos J. D. ir Žaliakalnio policijos komisariato viršininko E. P. procesiniais ir tyrimo sprendimais. Pareiškėja mano turinti teisę sužinoti, kodėl atsakovų deklaracijos tokios skirtingos ir nelogiškos, nors visi trys dirbo policijoje, bet jų pajamos skiriasi nuo 0 iki 199 000 Eur. Pareiškėja nurodo, kad yra akivaizdu, jog valstybės įgaliotai institucijai kažkuris iš jų pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, tad dėl viešojo intereso – tai turi būti nustatyta. Pareiškėja kreipiasi į administracinį teismą, siekdama ne baudžiamojo proceso tvarka, o administracine tvarka atitaisyti padarytą klaidą dėl viešojo intereso. Pareiškėja pažymi, kad turi teisėtus lūkesčius matyti realias policininkų pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad pareiškėjos skundas, atsižvelgiant į reiškiamus reikalavimus ir siekiamas pasekmes, nėra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde, kurį tikslino, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad gina viešą interesą ir turi teisėtą lūkestį matyti realias teisėjo Arūno Sutkevičiaus, tyrėjos J. D. ir Žaliakalnio policijos komisariato viršininko E. P. pajamas, reikalauja, kad pastarieji pagrįstų savo pajamas ir turto deklaracijas, kaip tai numato Gyventojų turto deklaravimo įstatymas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje skundą atsisakiusi priimti teisėja yra šališka.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirųjų skundų argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose, iš jų – ir valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.) Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje 1-4 punktuose nustatytais atvejais, iš jų – pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 55 str.). Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (ABTĮ 88 str.).
Taigi, atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, konstatuotina, kad, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis, savarankišku administracinės bylos dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus pobūdžio pasekmes, taip pat tokių institucijų vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o skundas gali būti tenkinamas konstatavus viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktame skunde jokių viešojo administravimo institucijų priimtų aktų, sukeliančių materialaus pobūdžio pasekmes, taip pat tokių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus neskundžia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jos skundą, kuriuo iš esmės siekiama konstatuoti nurodytus faktus, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).
Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Pareiškėjos teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo yra grindžiami duomenimis apie pareiškėjai nepalankų procesinį sprendimą. Tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.
Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.