Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., I. J., R. M., R. R., B. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m., mirus jos motinai, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po motinos mirties gyveno namų valdoje, priklausiusioje motinai, rūpinosi namu kaip savo turtu, jį remontavo, prižiūrėjo.

Byloje esantys dokumentai, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos motinos mirties palikėjai priklausiusioje namų valdoje gyveno pareiškėja Z. Š., kuri minėtoje namų valdoje gyvena ir šiuo metu. Pažymos iš Žemaičių Kalvarijos seniūnijos patvirtina, kad pareiškėja Z. Š. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja po A. R. mirties turtą perėmė ir valdo, nuolat gyvena prižiūrimoje namų valdoje. Duomenys iš Plungės elektros tinklų skyriaus įrodo, kad Z. Š. yra sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo į paveldėtą namų valdą.

Kad pareiškėja Z. Š. pradėjo valdyti po palikėjos mirties likusį turtą, patvirtina pateikta informacija apie tai, kad pareiškėja rūpinosi asmeninio ūkio žemės sklypo po pastatais išpirkimu.

Pareiškėjos atliekami veiksmai, kuriais ji rūpinasi buvusia motinos namų valda bei žemės sklypu, įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnį.

Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymu pagrindu nustatytinas faktas, kad po A. R. mirties palikimą priėmė pareiškėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.