Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. lapkričio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d. 260 str. 3 d., 25 str. 4 d., 253 str. 1 d., padarymu.

A. K. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d.

A. K. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 260 str. 3 d.

A. K. kaltinamas ir tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. K. neteisėtai, neturėtas leidimo, disponavo šaudmenimis, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 253 str. 1 d.

A. K. 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. lapkričio 19 d., 2011 m. vasario 22 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. vasario 13 d., 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog A. K. kaltinamas trijų, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, A. K. anksčiau teistas šešis kartus, kaltinamasis legaliai nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos. Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis A. K., siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamasis A. K. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis skunde nurodo, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, jis nėra jokio ginkluoto susivienijimo narys. A. K. nuomone, skundžiamoje nutartyje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimas konstatuotas pažeidžiant reikalavimą vertinti visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių asmens šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaltinamojo teigimu, nusikalstamos veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, negali būti reikšmingesni už kitus kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, anot suimtojo, gali tik padidinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumas negali būti įrodymu, kad egzistuoja pagrindas, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevertino jo šeiminę aplinką apibūdinančių aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad, nors jis ir nėra vedęs, tačiau turi šeimą, motiną, kuri sunkiai serga ir viena augina vaikus, būdamas laisvėje jis gyveno pas močiutę, kurią prižiūrėdavo, nors ir neoficialiai, bet iki suėmimo jis dirbdavo ir padėjo išlaikyti šeimą, byloje yra duomenys, kad paleistas iš suėmimo jis nori ir turi galimybę įsidarbinti, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir jokių jo ketinimų išvykti į užsienį ar kokių nors ryšių užsienyje, kuriais jis galėtų pasinaudoti ir pasislėpti. Suimtasis pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kada nors bandė bėgti ar slėptis, ar, kad planuoja tai padaryti, jeigu jam būtų pakeista kardomoji priemonė į švelnesnę.

Kaltinamojo A. K. teigimu, skundžiamoje nutartyje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimas motyvuotas tik pateiktais jam kaltinimais ir teismo teiginiu, jog jis anksčiau jau buvo teistas. Pirmosios instancijos teismas, anot kaltinamojo, motyvuodamas manymą, jog jis darys naujus nusikaltimus, rėmėsi tik pateiktais kaltinimais ir prielaidomis, bet nevertino šių faktų su kitomis Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. numatytomis aplinkybėmis, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. reikalavimus bei neteisėtai ir nepagrįstai pratęsė jam suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

Kaltinamojo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 125 str. 2 d. nustatytų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, kadangi nutartyje nėra aiškiai ir atskirai motyvuotas kiekvieno suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimas, o tik formaliai nurodomas tokių pagrindų buvimas, kas pažeidžia jo teisę į nešališką teismą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Kaltinamasis A. K., kaip ir ankstesniuose savo skunduose, taip ir šiame skunde neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtina nesantis jokio nusikalstamo susivienijimo narys, nurodo, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog byloje yra duomenų – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys bei kiti duomenys - leidžiančių A. K. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. K. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. K. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. K. praeityje teistas šešis kartus, šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, jog A. K. yra nevedęs, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Iki sulaikymo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu A. K. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo A. K. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi šeimą, sergančią motiną, jog norėtų ir galėtų dirbti, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgą laiko tarpą – dvejus metus ir dešimt mėnesių, visą šį laiką suvaržoma A. K. teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus šios baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį (byloje teisiami 33 asmenys, baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai procesinių dokumentų), be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.