Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. D., gimęs 1971 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas: 1. Kretingos rajono apylinkės teismo 1993 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 90 str. 3 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 46 str. paskirta lygtinė bausmė su 3 m. bandomuoju laikotarpiu. 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant turtą. 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 206 str., 234¹ str. 1 d., 235 str., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK ir nustatyta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 5. Kretingos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant turtą. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. šią bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta šešeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant turtą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK ir, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirta bausme, nustatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nutartimi iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai prieš terminą, neatlikęs 11 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 26 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietas atlikti neatliktą 11 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. D. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Ispanijoje, Guardamar del Segura mieste, butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų ranka lietė nukentėjusiosios E. K., gimusios 2004-01-28, lytinius organus ir taip atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis G. D. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino. Jis parodė, kad seniai pažįsta Tomo ir V. K. šeimą ir neilgą laiko tarpą gyveno jų šeimoje Ispanijoje. Su nukentėjusiąja E. K. yra buvęs kaltinime nurodytose vietose, tačiau jokių seksualinio pobūdžio veiksmų su ja neatliko. Teigia, kad V. K. jį apkalba. Šią istoriją V. K. sugalvojo keršydama jam už tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį jis sužinojo apie pastarosios neištikimybę vyrui ir apie tai pranešė T. K.. Liudytoja Z. N., kurios bute jis gyveno, jam pasakojo, kad vieną naktį pastarosios bute miegojusi E. K. pradėjo verkti ir pasakė, jog susapnavo, kad ,,Gytis lenda prie jos“. Kaltinamasis teigia, kad nei K. bute, nei Z. N. bute jokių seksualinio pobūdžio veiksmų su E. K. neatliko.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad kaltinamąjį G. D. pažįsta seniai. 2008 m. pradžioje jis kelis mėnesius gyveno jų šeimoje Ispanijoje Guardamar mieste. Vėliau persikėlė gyventi į tame pačiame mieste esantį Z. N. butą. Su G. D. santykiai buvo draugiški. G. D. kartais prižiūrėdavo jų dukrą E. K. (su E. vienas yra pasilikęs 3–4 kartus). Kol G. D. gyveno jų bute, ji nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. D. E. iki 2009 m. liepos mėnesio jai nesakė, kad G. D. jai daro ką nors negero. N. E. žaisdavo su G. D., tačiau nelabai jį mėgo, sakydavo kad G. ją erzina. 2009 m. gegužės–birželio mėnesį ji du kartus buvo palikusi Emiliją miegoti pas Z. N.. Dieną palikdavo dažniau.

2009 m. liepos mėnesį į Ispaniją atvyko jos tėvai. Praėjus kelioms dienoms nuo tėvų atvykimo ją į kambarį, kuriame sėdėjo E., pakvietė mama R. K. ir pasakė, kad E. jai pasakojo, jog G. lindo prie ,,putytės“. Ji tuo nepatikėjo ir pasakė E., kad negražu meluoti, kad už tai nubaus dievulis. Dukra pradėjo verkti ir pasakė, kad daugiau nemeluos. Po dviejų savaičių tėvai su E. išvyko į Lietuvą. Praėjus kelioms dienoms po išvykimo paskambino mama (R. K.) ir jai pasakė, kad E. pasakoja, jog G. D. lietė jos lytinius organus, į vaginą kišo pirštą. Supratusi, kad vaikas negali išsigalvoti tokių dalykų, ji grįžo į Lietuvą. Ji bendravo su G. D. žmona, kuri siūlė susirasti privatų psichologą ir viską išsiaiškinti. J. D. teigė, kad G. D. tam skirs pinigų. Ji su tuo nesutiko ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Grįžusi į Ispaniją ji sutiko G. D. ir su juo susimušė. Ispanijos policijai ji parašė pareiškimą, kad G. D. ieškomas Lietuvoje, todėl jis buvo sulaikytas. Apie tai, kad buvo neištikima, savo vyrui prisipažino pati ir dėl to apkalbėti G. D. ji neturi pagrindo. Ispanijoje Z. N. jai pasakojo, kad vieną naktį pastarosios bute miegojusi E. pradėjo verkti ir pasakė, jog susapnavo, kad G. lenda prie jos ir kad ji spyrusi Gyčiui. G. D. tą naktį nakvojo Z. N. bute.

Nukentėjusioji E. K. apklausiama Klaipėdos miesto apylinkės teisme parodė, kad I. G. lietė ranka jos lytinius organus bei kišo į juos pirštą (t. 1, b. l. 30–32).

Liudytoja R. K. parodė, kad jos dukros šeima gyvena Ispanijoje. Ji gerai pažįsta ir G. D., su kuriuo santykiai iki nagrinėjamų įvykių buvo draugiški. 2008 m. vasarą jai anūkė E. pasakė, kad nebenori važiuoti į Ispaniją, nes ten bus G., kuris prie jos lenda. E. sakė, kad jai nepatinka, kaip G. su ja žaidžia. Jai (liudytojai) pasirodė įtartina, kodėl įtempti anūkės lytinių organų raumenys. Abejones dėl G. D. elgesio su anūke E. ji išsakė V. K.. V. K. ją pavadino nesveika ir paklausė, kaip ji gali taip galvoti apie G. D., kuris apie ją (R. K.) yra labai geros nuomonės.

2009 m. liepos pradžioje ji nuvyko į Ispaniją pas dukrą. Ispanijoje anūkė E. jai papasakojo, kad G. kiša ranką prie jos lytinių organų. Apie tai ji pasakė dukrai ir žentui, kurie mergaitę aprėkė ir pasakė, kad ji meluoja. Liepos viduryje ji grįžo į Lietuvą ir parsivežė Emiliją. Vieną dieną anūkė E. jai vėl pradėjo pasakoti, kad G. I. prie jos lindo, t. y. lietė ,,putytę“, kišo savo pirštus jai į ,,putytę“. Aiškino, kad tai jis darė ne vieną kartą, o Zitos namuose į ,,putytę“ švietė prožektoriumi. Išgirdus tokį anūkės pasakojimą ir prisiminus, kad ji tai sakė jau 2008 m. vasarą bei 2009 m. liepos mėnesį būnant Ispanijoje, ją ištiko šokas. Po to ji paskambino į Ispaniją dukrai ir visa tai papasakojo. D. V. grįžo iš Ispanijos aiškintis aplinkybių. Ji (V. K.) bendravo su G. D. žmona, kuri siūlė anūkę nuvesti pas privatų psichologą, teigdama, kad visas išlaidas apmokės G. D.. V. K. su tokiu pasiūlymu sutiko, tačiau tam pasipriešino ji (R. K.) ir V. K. su pareiškimu dėl galimo dukros seksualinio išnaudojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Liudytoja N. L. parodė, kad E. K. jai pasakojo, jog G. jai į ,,putytę“ kišo pirštus.

Liudytoja J. D. parodė, kad G. D. yra jos sutuoktinis. K. šeimą taip pat pažįsta. Santykiai su jais buvo normalūs iki tol, kol V. K. neapkaltino jos vyro dukros E. seksualiniu išnaudojimu. 2009 m. rugpjūčio 19 d. jai paskambino V. K. ir pasakė, kad G. D. seksualiai išnaudojo jos dukrą. Ji tuo nepatikėjo ir šiuo klausimu skambino į Ispaniją G. D., kuris viską neigė bei pasiūlė E. K. nuvesti pas psichologus, kad būtų atlikta reikiama ekspertizė. Jis pasakė, kad sumokės visas reikalingas išlaidas. Pasiūlymą ji perdavė V. K., kuri sutiko, tačiau tam prieštaravo R. K. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ispanijoje ji buvo susitikusi su Z. N., kuri jai papasakojo, kad vieną naktį E. K., miegojusi Z. N. bute, pradėjo verkti. Z. N. mergaitės paklausė, kas jai nutiko, ir mergaitė papasakojo, kad naktį prie jos lindo G. ir švietė prožektoriumi ir kad tai yra sapnas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 67) konstatuota, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. ,,apžiūrėjus E. K. sužalojimų nerasta. Lytiniuose organuose, išangės srityje pakitimų nėra.“ Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas parodė, kad išvadoje padaryta rašymo klaida ir išvadoje turi būti nurodyta, kad ,,Lytiniuose organuose, išangės srityje pažeidimų nėra.“

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 89–93) matyti, kad E. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, veiksmai) ir duoti apie tai parodymus, tačiau ilgainiui jos parodymai gali stokoti tikslumo dėl nepakankamai susiformavusios ilgalaikės atminties. E. K. gali būti padidintai įtaigi dėl individualių psichologinių ypatumų, tačiau tai netrukdo duoti parodymų apie byloje nagrinėjamą įvykį. Toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje dėl jos amžiaus ypatumų (pasakodama apie įvykį painiojasi, teigia nebeprisimenanti detalių) E. K. nerekomenduojama. E. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. E. K. yra psichiškai sveika. Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį E. K. parodymams. Pažymėtina, jog E. K. reikšmingi suaugusieji neabejotinai daro jai (tiesioginį ir netiesioginį) poveikį, ir tai yra būdinga jos amžiaus tarpsniui.

Nors G. D. kaltu, padaręs nusikaltimą, neprisipažįsta, teismas konstatuoja, kad išdėstytais įrodymais jo kaltė visiškai įrodyta. Neigdamas savo kaltę G. D. nurodo, kad istoriją dėl jo seksualinio pobūdžio veiksmų su E. K. sugalvojo V. K. keršydama jam už tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį jis sužinojo apie pastarosios neištikimybę vyrui ir apie tai pranešė T. K.. Tačiau iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad jau 2008 m. vasarą E. K. jai pasakojo apie nederamą G. D. elgesį su ja ir kad apie tai ji pasakė dukrai V., kuri dėl tokių įtarimų ją pavadino nesveika. 2009 m. liepos mėnesį išgirdusi E. K. pasakojimą apie tai, kad G. D. liečia jos lytinius organus, E. K. apie tai pasakė V. K. ir T. K., kurie dukrą sugėdijo ir pavadino melage. R. K. 2009 m. rugpjūčio mėnesį, išgirdusi E. K. pasakojimą apie netinkamą G. D. elgesį su ja, apie tai pranešė Ispanijoje buvusiai V. K.. Iš liudytojos J. D. parodymų matyti, kad dar prieš V. K. kreipiantis į teisėsaugos institucijas ji su V. K. buvo sutarusios nuvesti E. K. pas nepriklausomą psichologą, bet tam prieštaravo R. K.. Taigi akivaizdu, kad ne V. K. buvo iniciatorė aiškinantis G. D. veiksmus su E. K., o jos močiutė R. K.. Tiek kaltinamasis G. D., tiek ir R. K. teisme parodė, kad iki minimų įvykių jų tarpusavio santykiai buvo draugiški. R. K. parodė, kad įkalinimo įstaigoje buvusiam G. D. ji ne kartą vežė siuntinius. To nepaneigė ir G. D.. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi jokio pagrindo netikėti R. K. ir V. K. parodymais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu G. D. ir jo gynėjas kėlė abejones dėl E. K. apklausos Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėtumo bei parodymų patikimumo. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl E. K. apklausos teisėtumo. Iš protokolo (t. 1, b. l. 30–32) matyti, kad E. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiame vaiko apklausos kabinete 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo apklausta per psichologę V. S.. Toks mažamečio nukentėjusiojo apklausos būdas neprieštarauja BPK 186 str. nuostatoms. Teismui nekyla jokių abejonių dėl psichologės, turinčios darbo su seksualinės prievartos aukomis patirties, pagalbos teismui tokio procesinio veiksmo atlikime teisėtumo. Šioje apklausoje nedalyvavo kaltinamasis G. D., nes tuo metu jis slapstėsi Ispanijoje nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, tačiau tai nedaro minėto procesinio veiksmo niekiniu.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad E. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta ekspertė psichologė A. Š.. Teismo posėdžio metu buvo apklaustos psichologės V. S., A. Š., J. K. (kaltinamojo G. D. gynėjo nurodyta psichologė), kurios patvirtino, kad E. K. parodymai dėl prieš ją vartotos seksualinės prievartos nėra detalūs ir nuoseklūs, tačiau visos psichologės pripažino, kad su E. K. buvo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai ir įteigti jai nebūtų dalykų faktiškai neįmanoma. Taip pat minėtos specialistės patvirtino, kad pakartotinė E. K. apklausa ją trumuos, o dėl jos nepakankamai susiformavusios ilgalaikės atminties ir nuo įvykio praėjusio laiko tarpo gauti iš jos apklausos papildomos patikimos informacijos neįmanoma. Be to, psichologė J. K. parodė, kad vaikas gali sapnuoti įvykius, jei jie anksčiu su juo buvo ir užsifiksavo.

Nusikaltimas, už kurio padarymą teisiamas G. D., padarytas Ispanijos Karalystėje. Šiuo atveju, sprendžiant G. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikomos Lietuvos Respublikos BK 5 str., 8 str., BPK 4 str., nuostatos. Byloje pateiktais Ispanijos Karalystės pareigūnų duomenimis (t. 1, b. l. 119–127) nustatyta, kad minėtoje valstybėje baudžiama tiek už tvirkinamuosius veiksmus, tiek ir už prievartinius lytinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams.

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Tuo tarpu tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinus organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečiui matant ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi.

Anksčiau aptartais įrodymais įrodyta, kad G. D. ranka lietė E. K. lytinius organus. Objektyvių duomenų, kad jis būtų kišęs pirštus E. K. į vaginą, nėra, nes teismo medicinos ekspertai nerado sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios būtų buvęs fizinis sąlytis, kurį pagal savo pobūdį ir neigiamus padarinius būtų galima prilyginti lytiniams santykiams neginčytinais ir objektyviais duomenimis, neįrodyta, todėl esant tokioms aplinkybėms G. D. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Prokuroras prašo G. D. ekstradicijos iš Ispanijos Karalystės išlaidas – 8208,51 Lt – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš teisiamojo. Šis prokuroro prašymas atmetamas. G. D. pagal Europos arešto orderį, išduotą vykdant Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas 2009-11-12. Tos pačios dienos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro A. S. nutarimu jam buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta nagrinėjamoje byloje, nurodant, kad G. D. grąžintas į pataisos namus remiantis jau minėta Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi. Sprendimą išduoti G. D. Lietuvos Respublikai dėl šioje byloje pareikštų įtarimų Ispanijos Karalystės teismas priėmė 2009 m. gruodžio 17 d. (t. 2, b. l. 42–46). Taigi teigti, kad G. D. ekstradicijos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis (jei toks sprendimas išvis galimas), šioje byloje nėra pagrindo.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tyčinį nusikaltimo pobūdį, tai, kad tiesiogine tyčia padarytas nusikaltimas, dėl kurio tiek nukentėjusioji mažametė E. K., tiek ir jos motina bei kiti artimieji patyrė didžiulę psichologinę traumą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: anksčiau ne kartą teistas, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, buvo pasislėpęs nuo paskirtos bausmės vykdymo. Tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti nusikaltimus, vengiantį atlikti bausmę. Pats faktas, kad suaugęs, neturintis rimtų psichikos sutrikimų vyras atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus prieš mažametę mergaitę, rodo didelį G. D. kaip asmens pavojingumą visuomenei ir leidžia teismui daryti išvadą, kad visuomenės interesai bus apginti tik izoliavus G. D. nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus G. D. bausmę, artimą maksimaliai sankcijoje numatytai bausmei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti vieneriems metams dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. (įskaitytinai) išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Prokuroro prašymą dėl 8208,51 Lt pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš G. D. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.