- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- I1-2282-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01332-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (1-2, 9, 11 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 300 - 400 Eur turtinės žalos bei 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtai sunaikintų maisto produktų. Skunduose pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. buvo konvojumi pristatytas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį, su savimi atsivežė daug maisto produktų, jam buvo atlikta krata bei asmens daiktų apžiūra ir buvo pranešta, kad daiktai, su kuriais jis atvyko, tame tarpe ir maisto produktai, bus padėti į sandėlį. Po kelių dienų atėjęs pareigūnas pasakė, kad maistas (dribsniai, kava, arbata, koncervuotas maistas, saldainiai, sausainiai ir kt.) sugedo ir bus utilizuotas, ir be jo asmeninio sutikimo ar leidimo maistas buvo sunaikintas, jam nepranešus, nors rašė prašymus, kad tuos daiktus leistų jam pasiimti į kamerą. Jis nebuvo supažindintas, kodėl negalėjo tų daiktų pasiimti su savimi, pareigūnai galėjo su tais daiktais daryti ką nori. Teko skambinti artimiesiems, kad galėtų iš savo asmeninių lėšų nusipirkti maisto produktų. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė išgyvenimus, turėjo kreiptis į psichiatrus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad nuo 2024 m. sausio mėn. gydėsi Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje, 2024 m. gegužės 21 d. buvo perkeltas į Pravieniškes. Atvykęs konvojumi su savimi turėjo daug daiktų ir maisto produktų, nes daug atveždavo artimieji, be to, pirko pats parduotuvėje ir turguje. Jį atvežęs konvojus Pravieniškių pareigūnams pranešė, kad jis turi daug maisto. Pravieniškėse buvo priimtas, jam padarė kratą, patikrino rentgenu, maistą ir kitus daiktus paėmė, nurodė, kad dėl daiktų grąžinimo reikia rašyti prašymą. Jis tą prašymą parašė, tačiau atsakymo negavo. Jam liepė rašyti prašymą gydytojui, kad skirtų maistą, jis tokį prašymą parašė, tačiau daiktų jam negrąžino. Po savaitės paskambino artimiesiems, suderino, kad jie atvyks paimti jo daiktus. Artimieji atvyko 2024 m. birželio 27 d., tačiau daiktų jiems niekas neatidavė, ir jis tik tada suprato, kad maisto nebėra. Jam turėjo būti sudaryta galimybė atiduoti daiktus artimiesiems, tačiau to nebuvo padaryta. Maisto produktus jis įsigijo būdamas Klaipėdos ligoninėje, maistą pirko pats parduotuvėje ir turgelyje, maisto buvo atvežę ir artimieji, pirkimo čekių neišsaugojo. Turėjo naminės dešros, pažandžių, lašinių, maisto papildų ir vitaminų, kruasanų, medaus, meduolių, žuvies gaminių – lašišos ir skumbrės, obuolių, apelsinų, ananasų, sviesto, kavos, arbatos, saldainių, nes visa tai galėjo laikyti ligoninėje. Gavęs atsakovės atsiliepimą sužinojo, kad visi maisto produktai buvo sunaikinti po 3 dienų, nors gavę prašymą pareigūnai turėjo juos laikyti arba atiduoti artimiesiems. Patikslino prašomos priteisti turtinės žalos dydį – 300 Eur, be to, prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos, nes tai adekvati suma jo patirtiems išgyvenimams atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (52 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (23-28 b. l.), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK) bei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau - Taisyklės). BVK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras. Taisyklių VII skyriuje nurodyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė. Vadovaujantis Taisyklių 7.3 papunkčiu, suimtajam ar nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą atliekama jo asmens krata, patikrinami ir pasveriami jo turimi asmeniniai daiktai, pagal 9 punktą, suimtojo ar nuteistojo savanoriškai atiduoti asmeniniai daiktai (išskyrus maisto produktus ir pinigus) saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba suimtojo ar nuteistojo prašymu perduodami jo nurodytam asmeniui, pagal 11 punktą suimtųjų ar nuteistųjų savanoriškai atiduoti maisto produktai, per asmens kratą ar asmeninių daiktų patikrinimą paimti daiktai sunaikinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, šių daiktų sunaikinimą organizuoja ir vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Pareiškėjas 2024-05-21 laikinai atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą). 2024-05-21 Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite Nr. SV-23-16348 įrašyti duomenys apie pareiškėjo perduotus saugoti daiktus („liemenė, kelnės“, apie skunde minimus maisto produktus įrašo nėra) bei apie turimus (paimtus iš sandėlio) daiktus („apatiniai, kojinės, marškinėliai, kedai, tapkės, maikutės, rankšluostis“) ir šį faktą jis parašu patvirtino bei pretenzijų neturėjo: „Atvykus visus leidžiamus asmeninius daiktus paėmiau. Pretenzijų neturiu“. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, galimybė turėti maisto produktų (Taisyklių 42.1 papunktis) nenumatyta, gydytojų rekomendacijų dėl maisto produktų vartojimo būtinumo nebuvo, todėl patenkinti pareiškėjo pageidavimą turėti maisto produktus nebuvo pagrindo. Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl iš jo galimai atimtų ir sunaikintų maisto produktų, taip pat buvo gautas LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo l. e. Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas V. J. 2024-10-02 tarnybinis pranešimas Nr. SV-23-30326 „Dėl nuteistojo R. N. maisto produktų sunaikinimo“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas su savimi atsivežė savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir maisto produktai, 2024-05-21 buvo gautas nuteistojo R. N. prašymas išduoti atsivežtus daiktus, prašymas perduotas SVS jaunesniajam specialistui E. V., kad išduotų leidžiamus nuteistiesiems turėti daiktus ir ant prašymo pažymėjo, jog maisto produktus sunaikintų. Pareigūnas E. V. nuteistajam R. N. išdavė leidžiamus daiktus, o maisto produktus sunaikino, juos utilizavo į atliekų konteinerį. Minėtas nuteistojo R. N. prašymas saugomas prie daiktų sunaikinimo aktų, dėl techninės klaidos minėtas prašymas nėra įtrauktas į 2024 m. gegužės mėn. daiktų sunaikinimo aktą.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime visiems nuteistiesiems ir suimtiesiems yra užtikrinamas maitinimas 3 kartus per parą pilnaverčiu fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, todėl papildomų maisto produktų įsigijimas parduotuvėje yra susijęs su nebūtinų jo poreikių tenkinimu ir tik papildo jo maitinimosi racioną. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti 2024-05-21 Pravieniškių 2-jame kalėjime per asmens kratą iš pareiškėjo paimti ir sunaikinti maisto produktai, nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų bausmės atlikimo vietos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas R. N. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2024 m. gegužės 21 d. atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš jo buvo paimti ir neteisėtai sunaikinti kartu atsivežti maisto produktai.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas laikinai atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą). Kartu su savimi pareiškėjas atsivežė savo asmeninius daiktu, tarp kurių buvo ir maisto produktai. Tą pačią dieną pareiškėjas ligoninės direktoriui pateikė prašymą išduoti jam jo maistą bei rūbus, nurodė, jog atvyko iš Klaipėdos tuberkuliozinės ligoninės, todėl maistą turėjo išsivežti, yra gendančių produktų (34 b. l.). 2024 m. gegužės 21 d. buvo užpildytas Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame nurodyti duomenys apie R. N. perduotus saugoti daiktus (liemenę ir kelnes) bei duomenys apie jo turimus (paimtus iš sandėlio) daiktus (apatiniai, kojinės, marškinėliai, kedai, šlepetės (tapkės), maikutės, rankšluostis); pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad visus leidžiamus asmeninius daiktus paėmė, pretenzijų neturi (36 b. l.). 2024 m. birželio 4 d. surašytas Nuteistųjų, suimtųjų savanoriškai atiduotų maisto produktų, per asmens kratą ar asmeninių daiktų patikrinimą paimtų daiktų sunaikinimo aktas Nr. SV-23-18012 (37-39 b. l.), kuriame nurodyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo komisija, vadovaudamasi Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu ir 2023 m. balandžio 12 d. kalėjimo viršininko sprendimu Nr. VO-23-15 bei atsižvelgiant į išvardintus nuteistųjų (suimtųjų) asmens kratų, įstaigos teritorinių planinių ir neplaninių kratų ir daiktų paėmimo protokolus ir tarnybinius pranešimus, sudarė nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sunaikinamų savanoriškai atiduotų maisto produktų, per asmens kratą ar asmeninių daiktų patikrinimą paimtų daiktų sunaikinimo aktą, kurio pagrindu naikinami išvardinti daiktai. Pareiškėjas 2024 m. birželio 28 d. surašė ir Pravieniškių ligoninės direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė išaiškinti, kokiu būdu buvo sunaikinti maisto produktai, kodėl jis nebuvo informuotas, kad maisto produktai yra naikinami, kodėl nebuvo fiksuojama, kaip produktai buvo sunaikinti, nebuvo sudaryta galimybė grąžinti maisto produktus namo, pareiškėjas taip pat nurodė, kad telefone turi „Iki“ parduotuvės čekius ir gali pateikti, kokie produktai buvo pirkti bei įsigyti jam gydantis Klaipėdos ligoninėje, kad maisto produktai buvo atvežti kartu su juo gali patvirtinti ir jį pristatęs konvojus (45-47 b. l.). Į šį pareiškėjo skundą buvo atsakyta 2024 m. liepos 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko raštu Nr. SN-23-1356, kuriame pareiškėjas informuotas, kokie teisės aktai reglamentuoja bausmės atlikimo sąlygas bei tvarką, nuteistųjų teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, jų sąrašus, kiekį ir masę, asmens kratos ir daiktų patikrinimo tvarką, taip pat nurodyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo trukmė neviršija 60 dienų, galimybė turėti maisto produktų nenumatyta, taip pat nebuvo gydytojų rekomendacijų dėl maisto produktų vartojimo būtinumo, todėl nebuvo galimybės patenkinti pareiškėjo pageidavimą turėti maisto produktus nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, faktinių duomenų, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ir tuo pažeidę kratų atlikimo bei asmeninių daiktų apžiūros bei išdavimo iš sandėlio organizavimo procedūras, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu (40-42 b. l.).
Bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2024-07-13) VII skyrius reglamentuoja, kokius asmeninius daiktus gali įsigyti ir turėti suimtieji ir nuteistieji, nustato jų kiekį ir bendrą masę. Pagal Taisyklių 48 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1 - 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
Taisyklių 49 punktas numato, kad suimtųjų ir nuteistųjų įsigyjami maisto produktai, vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Šviežių vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti be pakuotės. Suimtųjų ir nuteistųjų įsigyti vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai privalo būti laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų turimi maisto produktai (išskyrus šviežius vaisius ir daržoves), vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą) atvyko laikinai (iki 60 dienų), todėl jo turimų asmeninių daiktų atžvilgiu turėjo būti taikomas Taisyklių 48 punktas, pagal kurį įsigyti ir turėti maisto produktų leidžiama tik gydytojui rekomendavus ir tik Taisyklių 42.1.1 - 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Nagrinėjamu atveju gydytojo rekomendacijos pareiškėjas neturėjo, todėl laikyti maisto produktų laisvės atėmimo vietos sveikatinimo padalinyje taip pat negalėjo.
Pagal Taisyklių 7.3. punktą, suimtajam ar nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą atliekama jo asmens krata, patikrinami ir pasveriami jo turimi asmeniniai daiktai. Prieš atliekant šiuos veiksmus suimtasis ar nuteistasis supažindinamas su asmeninių daiktų, kurių suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje, sąrašu ir reikalavimu dėl asmeninių daiktų bendro svorio, taip pat suimtajam ar nuteistajam pasiūloma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, atiduoti laisvės atėmimo vietų įstaigai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui (8 punktas). Suimtojo ar nuteistojo savanoriškai atiduoti asmeniniai daiktai (išskyrus maisto produktus ir pinigus) saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba suimtojo ar nuteistojo prašymu perduodami jo nurodytam asmeniui (9 punktas). Suimtųjų ar nuteistųjų savanoriškai atiduoti maisto produktai, per asmens kratą ar asmeninių daiktų patikrinimą paimti daiktai sunaikinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu; šių daiktų sunaikinimą organizuoja ir vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (11 punktas).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą pareiškėjas tą pačią dieną pateikė prašymą išduoti jam „maistą bei rūbus“ (34 b. l.). Į bylą pateiktas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nuteistojo prašymas buvo perduotas jaunesniajam specialistui E. V., kad išduotų leidžiamus turėti daiktus, o maisto produktus sunaikintų (33 b. l.). Ant pareiškėjo prašymo padaryta žyma: „Maisto produktai sunaikinti, 2024-05-23“. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjas, neturėdamas gydytojo rekomendacijos, Pravieniškių 2-ame kalėjime negalėjo turėti ir maisto produktų, todėl atsivežti maisto produktai jam nebuvo išduoti pagrįstai. Taisyklės numato, kad suimtojo ar nuteistojo atiduoti asmeniniai daiktai nuteistojo prašymu gali būti perduoti jo nurodytam asmeniui, išskyrus maisto produktus, be to, pareiškėjas 2024-05-21 prašyme tokio pageidavimo neišreiškė.
Taigi Taisyklių 11 punktas numato, kad nuteistųjų atiduoti maisto produktai sunaikinami, o sunaikinimą organizuoja ir vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Iš byloje esančio 2024 m. birželio 4 d. sunaikinimo akto matosi, kokius maisto produktus ir kitus daiktus, paimtus pagal akte nurodytus atliktų kratų ir daiktų paėmimo protokolus bei tarnybinius pranešimus laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sunaikino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo komisija, tačiau šiame akte nenurodytas joks dokumentas, pagrindžiantis pareiškėjo nurodytų maisto produktų paėmimą, išvardintų daiktų sąraše taip pat nėra tokių daiktų, kokius nurodo turėjęs pareiškėjas, o į bylą pateiktas Tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo R. N. maisto produktų sunaikinimo“ surašytas tik 2024 m. spalio 2 d. Be to, maisto produktų sunaikinimą organizuoja komisija, o tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. N. maisto produktus sunaikino pareigūnas E. V.. Darytina išvada, kad dėl pareiškėjo maisto produktų paėmimo nebuvo surašytas joks tarnybinis pranešimas, jo atsivežti maisto produktai nebuvo naikinami komisijos, 2024 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jie buvo išmesti į atliekų konteinerį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai, sunaikindami pareiškėjo maisto produktus, pažeidė teisės aktuose reglamentuotą daiktų paėmimo ir sunaikinimo procedūrą.
Pareiškėjas dėl iš jo paimtų ir sunaikintų maisto produktų prašo priteisti jam 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad produktus pirko pats parduotuvėje ir turguje, daug atveždavo artimieji, pirkimo čekių neišsaugojo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, siekdamas įrodyti žalą pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodytus faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Dėl pareiškėjo pateikiamų įrodymų sprendžia teismas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636-12).
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių maisto produktų įsigijimą ir jų vertę įrodančių duomenų, be to, pareiškėjas nebuvo nuoseklus, nurodydamas, kokius maisto produktus jis turėjo ir kokie iš jo buvo paimti. Pirminiame pareiškėjo skunde nurodyta, kad turėjo dribsnių, kavos, arbatos, koncervuoto maisto, saldainių, sausainių, patikslintame skunde – kad buvo rūkytų gaminių ir kruopų. 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pareiškėjas neišvardino, kokius maisto produktus jis prašo išduoti, tik nurodė, kad yra gendančių produktų, 2024 m. birželio 28 d. skunde ligoninės direktoriui taip pat konkrečiai nenurodė, apie kokius maisto produktus jis kalba, tik prašė paaiškinti, kokiu būdu buvo sunaikintas jo krepšio turinys. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atsivežė net du krepšius maisto, kuriuose buvo naminės dešros, pažandžių, lašinių, maisto papildų ir vitaminų, kruasanų, medaus, meduolių, žuvies gaminių – lašišos ir skumbrės, obuolių, apelsinų, ananasų, sviesto, kavos, arbatos, saldainių, kuriuos jis pirko parduotuvėje bei turgelyje. Kaip jau buvo minėta, dėl pareiškėjo maisto produktų paėmimo ir jų sunaikinimo nebuvo surašytas nei tarnybinis pranešimas, nei sunaikinimo aktas, iš kurių turinio matytųsi, kokie maisto produktai buvo paimti ir sunaikinti, nors ginčo dėl paties maisto produktų buvimo fakto nėra. Kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį su savimi atsivežė savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir maisto produktai, nurodyta ir 2024 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime bei matosi iš ant pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. prašymo padarytos žymos: maisto produktai sunaikinti“.
Turtinės žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. 2024 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi jam buvo išaiškinta, kad prašydamas priteisti turtinės žalos dydį, jis turi paaiškinti bei pateikti įrodymus, kaip tokio dydžio turtinė žala susidarė, tačiau pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 3 d. skundo trūkumų pataisyme tik nurodė, kad turtinę žalą sudaro maisto produktų sunaikinimo suma. Pareiškėjas taip pat prašė informaciją apie maistą išreikalauti iš Klaipėdos ligoninės, tačiau ginčo, kad pareiškėjas iš Klaipėdos ligoninės į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą su savimi atsivežė maisto produktus nėra, paties fakto apie maisto produktų turėjimą patvirtinimas neįrodytų turėtų maisto produktų vertės, o tuo pačiu ir turtinės žalos dydžio. Tokio pobūdžio bylose teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinės žalos dydžio neįrodė.
Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė išgyvenimus, turėjo kreiptis į psichiatrus.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas dėl iš jo paimtų ir sunaikintų maisto produktų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau į bylą pateikta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 2 d. pažyma Nr. RV-23-7974 patvirtina, kad pareiškėjas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti maisto produktų paėmimo faktas, nesikreipė. Nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai, sunaikindami pareiškėjo maisto produktus, pažeidė teisės aktuose reglamentuotą daiktų paėmimo ir sunaikinimo procedūrą, tačiau ne procedūros nesilaikymas sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, o pats faktas, kad maisto produktai buvo paimti ir jam negrąžinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. gegužės 21 d. atvyko į laisvės atėmimo vietos padalinį, vykdantį sveikatinimo veiklą, gydytojo rekomendacijos dėl maisto produktų neturėjo, todėl laikyti maisto produktų taip pat negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad tarp pareigūnų padaryto procedūrinio pažeidimo ir pareiškėjo patirtų nepatogumų nėra priežastinio ryšio. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas esant visoms trims sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui), nesant priežastinio ryšio, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos, žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.