- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- M1-2219-1035/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60960-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Civilinis ieškovas
- J. A.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.8.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.8.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. K., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo su šizofrenijos simptomais, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, žalingo vartojimo negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų:
- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių, kurias gabeno ir laikė kartu su savimi iki kol 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A – Sietyno g. sankirtoje, paviršinės apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančius 4 vnt. polietileninių maišelių, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 7,353 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,4 %, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;
- 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A, ties namo korpusu „C“, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ranka nulaužęs automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. S., priekinio stiklo dešinės pusės valytuvą ir nulaužtu valytuvu sulankstė bei apibraižė šalia stovėjusio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. A., priekinį variklio gaubtą, tuo nukentėjusiajam J. A. padarydamas 500 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas savo baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus ir nuėjęs prie įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A – Sietyno g. sankirtoje, sustojusiam automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam R. Ž., koja vieną kartą spyrė į automobilio priekines keleivio pusės dureles, tuo nukentėjusiajam R. Ž. padarydamas 108,87 Eur turtinę žalą – tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
V. K. apklausiamas teisme paaiškino, kad prokuroro paskelbtą nutarimą suprato, sutinka paaiškinti aplinkybes. Tų veiksmų padarymo metu jo psichinė būklė nebuvo normali. Sutinka su ekspertais, kad negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir suvaldyti savo veiksmų. Su eksperto išvada nesutinka tik toje dalyje, kurioje konstatuota, kad psichikos sutrikimai kilo vartojant kanapes. Mano, kad tas sutrikimas buvo sukeltas nemigos ir streso dėl nesėkmingų darbo paieškų. Kodėl jis darė vienus ar kitus veiksmus, nelabai gali paaiškinti, kadangi nelabai atsimena. Atsimena nuotrupas, kad iki to įvykio kelias savaites jam kaupėsi tokia nuomonė, jog aplink jį yra konspiracija tarp darbdavių, su kuriais jis kalbėjosi dėl darbo, vėliau tai išaugo iki to, kad jam atrodė, jog jį seka praeiviai, dalyvauja kažkokiame sąmoksle. Kai laužė mašinas, kažkokiu būdu bandė atkreipti praeivių dėmesį ir suprasti, koks sąmokslas vyksta. Tą dieną nedaug pamena. Vaikščiojo, važiavo troleibusais, įtardamas, kad jį seka žmonės. Iš tos situacijos, kai jau darė žalą, atsimena kaip su kažkokiu praeiviu barėsi ir kaip valytuvą laikė rankose. Atsimena, kad kalbėjosi su policininkais, barėsi su praeiviais. Nepamena, kad spyrė, bet taip galėjo būti. Atsimena, jog buvo pristojęs prie tų automobilių, juos judino, norėjo, kad suveiktų signalizacija, todėl tikriausiai ir spyrė. Nepamena, ar vartojo narkotines medžiagas tą dieną. Anksčiau teko vartoti narkotines medžiagas, retkarčiais, dažniausiai savaitgaliais. Turėjo su savimi narkotikų savo vartojimui. Įsigydavo narkotikų ir juos suvartodavo. Sutuoktinei nesakė, kad vartoja. Galbūt ji žinojo, galbūt įtardavo. Gal yra mačiusi, kuomet būdavo su draugais. Buvo priepuolis prieš dvi savaites iki įvykio, kai jis ėjo pasivaikščioti su motina, jie susipyko, išsiskyrė, toliau pamena, kad vaikščiojo ir pradėjo kalbinti praeivius. Prisimena, kad kažkokius praeivius kalbino, vėliau sėdėjo, rūkė cigaretę ir atvažiavo psichiatrinė tarnyba. Gal kažkas iškvietė, nes matė, kad jis neadekvačiai elgėsi. Tuomet psichiatrai, pakalbėję su juo, pamatė, kad jo gydyti nereikia, todėl paleido jį ir išvažiavo. Mano, kad tai liga dėl ilga laiką besitęsiančio streso dėl nesėkmingų darbo paieškų. Buvo netekęs darbo prieš pusę metų. Šeimos finansinė padėtis buvo sunki, reikėjo darbą greitai susirasti. Ieškojo vis intensyviau, stresas vis kaupėsi. Paskutinėmis savaitėmis iki to įvykio susirašinėjo gal su penkiomis įmonėmis, buvo keliuose pokalbiuose ir jį kankino nemiga dėl nerimo ir streso. Naktimis vaikščiodavo po namus murmėdamas atsakymus į buvusius ar būsimus klausimus dėl darbo. Mano, kad tikriausia tai sukėlė jo būseną. Turi šeimą: sutuoktinę ir du vaikus. Vaikams yra 8 ir 10 metų amžiaus. Vartojo tik kanapes, rūkė jas. Rūkė ir cigaretes. Nemano, kad tai dėl to, kad vartojo narkotikus. Vartodavo keletą metų ir nieko panašaus nebūdavo. Nežino, ar narkotikai skatina depresiją. Nelabai žino dėl gydymo. Klausia, ar reikės lankytis pas psichiatrą, ar galės dirbti. Tuomet sutinka, kad būtų taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Žalą atlygino, tik nepamena kam. Nerodė iniciatyvos atlyginti žalą kitam nukentėjusiajam. Žino, kad žalos dydis yra 500 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus, jie nereceptiniai. Nesilanko pas psichologą arba psichiatrą. Kai jį išleido iš ligoninės, dar pusantro mėnesio gėrė vaistus. Išrašant iš ligoninės jam pasakė, kad dėl tų vaistų reikia kreiptis į psichiatrą, bet kaip tik susirado darbą ir pastebėjo, kad dėl tų vaistų yra nedarbingas, todėl jų nevartoja. Vartoja tik nereceptinius. Susiradus darbą, jo savijauta pagerėjo ir vis gerėja. Nemano, kad kartosis panašūs įvykiai. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Nevartoja nuo tos dienos, kai pakliuvo į ligoninę. Gailisi dėl tų veikų.
Liudytoja S. C.-K. apklausiama teisme sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad žino dėl kokio įvykio yra ši byla. Datos tikslios neatsimena. Buvo ruduo, 2015 m. Žino, kad V. sulaikė policijos pareigūnai. Jai paskambino ir informavo, kad keistai elgėsi, apgadino automobilį ir kad buvo rasta narkotinių medžiagų. Jai taip komisariate sakė, nes V. nekėlė telefono, kai ji skambino. Paskui telefonas buvo išjungtas. Ji pagalvojo, kad gal koks nelaimingas atsitikimas įvyko, skambino 112, tačiau jie negalėjo pateikti tokios informacijos, sakė skambinti policijos komisariatams, ligoninėms. Palaukė, kol vaikai užmigs ir tuomet skambino. Jai yra akivaizdu, kodėl taip įvyko. Nuo gegužės mėnesio V. nedirbo, intensyviai ieškojo darbo. Labai reikėjo darbo, nes jos alga maža, šeimą sudaro 4 asmenys, turi paskolą, reikia kažkaip gyventi. Kiekvieną kartą siunčiant CV buvo viltis, kad pakvies į darbo pokalbį. Toje srityje, kuri domino V., nėra daug specialistų, bet paieškos užsitęsė visą vasarą, buvo nežinia kiek pokalbių, komunikavimo laiškais, skambučiais. Jis labai pergyveno, matė, kad ir ji pergyvena, sakė, kad tikrai susiras darbą. Buvo 5 atvejai, kai jam atrodė, kas pasiseks, bet atsakymas buvo neigiamas. Jis ją ramindavo, o ji jį ramindavo. Nežinojo, kad vyras vartojo narkotines medžiagas, net įtarimų nebuvo. Jai buvo šokas, kai jai tai pasakė policijos komisariate. Dabar apie tai su vyru vengia kalbėti. Yra įtampa dėl šio proceso. Ji nėra tikra, ką vyras prisimena. Prieš tą įvykį jo būklė, tas stresas turėjo sukelti jai nerimą. Buvo, kad jis naktimis nemiegodavo, kalbėdavo apie darbo pokalbius per miegą. Jie apie tai daug kalbėdavo. Dabar jo būsena daug geresnė nei prieš metus. Jam nebebūna pasikalbėjimų su savimi. Matosi, kuomet žmogus nervingas, jis neranda sau vietos. Mano, kad tai pasikeitė dėl to, kad jis susirado darbą, viskas nusistovėjo. Kai vyras gydėsi, tai vartojo vaistus, tą mėnesį ji realiai gyveno su žmogumi, kad buvo ne savas. Jis buvo kaip robotas, be nuomonės. Tą dieną vyrą matė ryte, prieš išeinant į darbą. Kartais rasdavo vyrą net neužmigusį, kai atsikeldavo. Vyras rūko, alkoholį vartoja saikingai. Gal tada vyrui ir reikėjo bendrauti su psichologu, dabar gal nereikia. Jei tai pareiga, ji padėtų vyrui gydytis ambulatoriškai.
Nukentėjusysis J. A. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d., grįžęs po darbo ir pavakarieniavęs, susitarė susitikti su draugu. Nesileidęs į apačią, jo gyvenamojo daugiabučio namo kieme išgirdo triukšmą, šurmulį. Girdėjo, kad vaidijasi du žmonės, vienas iš jų buvo kaltinamasis. Kadangi jų kieme tokie vaidijimaisi nėra retas reiškinys, žmonės yra išsipirkę vietas ir jas užstato kiti automobiliai, nekreipė į tai didelio dėmesio. Sėdo į savo automobilį „Opel Vectra“ ir norėjo jau vykti, bet tada prie jo pribėgo moteris ir pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes čia buvo įvykis. Tas vyriškis, moteris parodė į kaltinamąjį, vaikščiojo už automobilio po pievą murmėdamas kažką. Moteris parodė į valytuvą ir pasakė, kad kaltinamasis tą valytuvą metė, kad valytuvu buvo apgadintas jo automobilis. Buvo tamsu, todėl tik išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad yra apgadintas automobilio kairės pusės priekinis sparnas ir kapotas, o prie šalia stovėjusio automobilio trūksta valytuvo, jis buvo nulaužtas. Jo automobilis buvo sulankstytas ir subraižytas, padaryti kirstiniai smūgiai. Automobilio netaisė, nes pardavė. Remonto kainą buvo nustatęs serviso darbuotojas, apžiūrėjęs automobilį, jokių dokumentų darbuotojas nepateikė, tik žodžiu pasakė. Dėl šio įvykio automobilio vertė pakito. Už automobilį gavo 750 Eur sumą, o pagal skelbimus realiai galėjo gauti apie 1 100 Eur, jeigu automobilis nebūtų buvęs apgadintas. Palaiko pareikštą 500 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis murmėjo, matėsi, kad jis neadekvatus. Bandė prie kaltinamojo prieiti, sulaikyti, nes vienas vyriškis sakė, kad jau iškviesta policija, tačiau kaltinamasis vaikščiojo po pievą ir jie bijojo, kad jis pabėgs. Matė šalia stovinčio automobilio „Volswagen Passat“ nulaužtą valytuvą. Matė, kai asmuo spyrė. Kitas nukentėjusysis kaip tik važiavo namo, jo žmona vairavo automobilį. Įsukimo į vidinį kiemą metu kaltinamasis spyrė į automobilį „Toyota Yaris“.
Nukentėjusysis J. A. 2016 m. sausio 4 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 50).
Nukentėjusysis R. Ž. el. paštu informavo teismą, kad teismo posėdyje negali dalyvauti dėl didelio užimtumo darbe, todėl prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad kaltininkas jam žalą atlygino.
Nukentėjusysis R. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. savo automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Įsukus į kiemą Vilniuje, Kavoliuko g. 2A, prie automobilio priėjo tamsiais rūbais, stambaus kūno sudėjimo vyras, kuris kažką šaukė ir koja spyrė į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną, kurį sulenkė ir subraižė dažus. Šį vyrą po 1-2 min. sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 28). Nukentėjusysis apklaustas papildomai parodė, kad įvykio metu kartu su juo važiavo žmona J. V. ir mažametis B. Ž.. Žmona sėdėjo priekyje automobilio, keleivio pusėje. Sūnus – automobilio gale, kėdutėje. Spyrusio į automobilį asmens nepažįsta, matė pirmą kartą. Dėl ko asmuo spyrė į sustojusį jo automobilį, nežino (b. l. 31).
Šalies argumentai
2015 m. gruodžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis pateikė žalos sąmatą ir pareiškė civilinį ieškinį dėl 108,87 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-37), tačiau 2016 m. sausio 11 d. pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio, nes V. K. atlygino žalą, pretenzijų jam neturi (b. l. 40).
Liudytoja J. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje kartu su vyru R. Ž. ir mažamečiu sūnumi B. važiavo namo su vyro vairuojamu automobiliu „Toyota Yaris“. Ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, sūnus – automobilio gale. Buvo apie 20.00 val., tiksliai nežino. Norint sukti į namo kiemą A. P. Kavoliuko g. 2A, vyras sustojo praleisti iš kiemo išsisukinėjantį automobilį. Tuo metu iš dešinės automobilio pusės pamatė stovintį stambaus kūno sudėjimo vyriškį. Matė jį pirmą kartą. Vyriškis kažką rėkė, bet ji nekreipė dėmesio. Viskas įvyko staiga. Jiems stabtelėjus, tas vyriškis šaukdamas, kad nužudys vaiduoklius ir panašiai (tikslių žodžių negali atkartoti) ir keikdamasis mažiausiai 4 kartus spyrė koja į jų automobilio dešinės pusės sparną. Tuo metu pamatė priekyje stovintį kaimyną D. Š., kuris jiems ranka rodė važiuoti ir kalbėjo su kažkuo telefonu. Prie to vyriškio priėjo du policijos pareigūnai. Ji išlipo iš automobilio ir su sūnumi nuėjo namo, o vyras liko aiškintis (b. l. 53).
Liudytojas D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. 19.20 val. išėjo iš savo namų ir pastebėjo stambaus kūno sudėjimo vyriškį, kuris šaukė įvairius necenzūrinius žodžius. Nuo vyriškio alkoholio kvapo nejautė, tačiau atrodė apsvaigęs. Kadangi vyriškis elgėsi neadekvačiai, jis paskambino numeriu 112 ir pokalbio su operatore metu vyriškis nulaužė kažkokio automobilio priekinio stiklo valytuvą ir juo pradėjo daužyti kito šalia stovėjusio automobilio kapotą. Tuomet vyriškis numetė valytuvą ir nuėjo į priešais automobilių aikštelę esančią pievą. Ten rėkavo kažkokius keiksmažodžius, paskui šoko „bitute pilkoji“ šokį, tada bėgiojo po pievą ir pan. Suprato, kad vyriškiui su psichika kažkas negerai. Pamatė, kad ties posūkiu Sietyno g. link Kavoliuko g. 2A įsukinėjo jo kaimynas R. Ž. automobiliu „Toyota Yaris“. Kaimynui sustojus posūkyje, tas vyriškis koja spyrė į keleivio pusės priekines duris ir šaukė necenzūrinius žodžius. Tuo metu pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai (b. l. 83).
Liudytojas T. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d., tarp 19.00 ir 20.00 val., grįžo iš darbo. Eidamas link namų Kavoliuko g. 2A automobilių aikštelėje pamatė stambaus kūno sudėjimo nepažįstamą vyriškį, sėdintį ant kažkokio automobilio variklio dangčio, kuris keikėsi ir rėkė „dink iš mano galvos“. Jis paskambino numeriu 112 ir nuėjo namo. Iš savo buto pro langą pamatė, kas minėtas vyriškis daužo kažkokiu pagaliu automobilio kapotą, po to nuėjo į šalia esančią pievą, bėgiojo po ją. Privažiavo policijos automobilis (b. l. 85).
Liudytoja I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.25 val., būdama namuose išgirdo įtartiną triukšmą lauke. Išėjusi į balkoną pamatė, kad kieme automobilių stovėjimo aikštelėje vyriškis su kažkokiu pagaliu sudavė į automobilio langą. Kol skambino numeriu 112, tas vyriškis buvo jau šalia aikštelės esančioje pievoje ir kažką rėkauja, abiejų rankų delnais daužo sau į galvą. Matė atvažiuojantį policijos ekipažą (b. l. 87).
Liudytoja L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.50 val., ėjo namo. Pastebėjo vyriškį automobilių stovėjimo aikštelėje Kavoliuko g. 2A, kuris pasilenkęs prie automobilio priekinio stiklo kažką darė. Po to pamatė, kad vyriškis rankose laiko automobilio stiklo valytuvą, kuriuo pradėjo daužti kažkokį automobilį. Vyriškis kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Tada vyriškis vaikščiojo po pievą. Ji pamatė, kad atėjo vieno iš apdaužyto automobilio savininkas, kuris sėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti, tačiau ji priėjo ir pasakė jam, kad apžiūrėtų automobilį. Netrukus pamatė, kad privažiavo policijos automobilis.
Liudytojas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.25 val., dirbdamas kartu su patruliu R. K. gavo iš VPK OVS pranešimas, kad Vilniuje, Kavoliuko g. 2A, vyriškis stambaus sudėjimo nulaužė automobilio valytuvą ir juo daužo kitus automobilius. Nuvykęs į įvykio vietą, pamatė vyriškį, kuris atitiko nurodytus požymius ir kuris vaikščiojo palei kieme stovinčius automobilius. Prie jų priėjo vyriškis, prisistatęs D. Š. vardu, kuris pasakė, kad būtent tas kieme vaikščiojantis vyras daužė automobilius. Priėjus prie minėto vyriškio, šis elgėsi neadekvačiai, t. y. šaukė, kad jis yra „google“ ir pan. Akivaizdžiai matėsi, kad vyriškis yra apsvaigęs, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, elgesys neprognozuojamas, t. y. vieną akimirką ramiai stovi, kitą – pradeda šaukti. Savo asmenybės nurodyti negalėjo. Vyriškiui buvo uždėti antrankiai. Į klausimus, ar turi neleistinų daiktų, atsakyti negalėjo. Tuomet buvo atlikta paviršutinė apžiūra ir striukės dešinės pusės kišenėje aptikti 4 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga. Kitas ekipažas šį vyriškį pristatė į 5 policijos komisariatą (b. l. 105).
Liudytojas R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas D. V. (b. l. 107).
2015 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalos spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 4 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, 2015 m. lapkričio 3 d. rastų V. K. paviršutinės apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 7,353 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,4 % (b. l. 99-100).
2015 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, Kavoliuko g. 2A (b. l. 20). Aikštelė nufotografuota (b. l. 21-22).
2015 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio dešinio sparno matosi purvina nuo avalinės žymė ir įlenkimas, subraižyti dažai (b. l. 23-24). Automobilis nufotografuotas (b. l. 25-26).
2015 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis yra įlenkti bei subraižyti dažai (b. l. 41-42). Automobilis nufotografuotas (b. l. 43-44).
2015 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje priešais namą Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A. Automobilis yra su vienu, t. y. vairuotojo pusės, valytuvu. Keleivio pusės valytuvo nėra, likusi tik maždaug 1 cm dalis su matoma nulaužimo žyma (b. l. 64). Automobilis nufotografuotas (b. l. 65-67). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas N. S. parodė, kad pastaruoju metu automobiliu nesinaudoja, nes pasibaigė automobilio techninė apžiūra ir draudimas, automobilis stovi kieme. Eidamas pro savo automobilį pastebėjo, kad nėra dešinės pusės valytuvo, jis galimai buvo nulaužtas. Dėl nulaužto valytuvo jis niekam pretenzijų neturi, nes žala jam nepadaryta, automobilį pataisys pats, turi senų valytuvų, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 77).
2016 m. birželio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad: 1) V. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama: ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, žalingas vartojimas; 2) pagal savo psichikos būklę V. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4) su V. K. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali duoti parodymus, būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo parodymus apie baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą rekomenduojama vertinti kritiškai, kadangi veika padaryta psichikos sutrikimo įtakoje; 5) V. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo psichiatras ekspertas M. J. teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad šie sutrikimai, t. y. tiek ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas, tiek žalingas kanapių vartojimas, jie nėra tiesiogiai susiję. Ūminio polimorfinio sutrikimo kilmė nėra aiški, iš ko jis kilo, tai nėra kanapių vartojimo pasekoje. Tai du atskiri sutrikimai. Jie konstatuoti remiantis turėta objektyvia medžiaga – visa medicinine dokumentacija, kurioje buvo aprašyti tiek vieno, tiek kito sutrikimo požymiai. Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas turi dvi išeitis. Kartais jis gydymo eigoje tiesiog praeina ir daugiau nesikartoja, o kartais tai būna lėtinio progresuojančio psichinio sutrikimo – šizofrenijos pradžia. Dėl to yra tikimybė, kad dar kartą gali pasikartoti šis sutrikimas. Yra tokia galimybė, todėl būtina siekti, kad asmens būklė būtų stebima ambulatoriškai, ar nesivysto psichozinė simptomatika. Gydymą prižiūrintis psichiatras spręstų, reikia asmenį gydyti ar ne. Jeigu gydytojas nematytų jokio gydymo tikslingumo, eksperto nuomone, būtų galima apsieiti ir be medikamentinio gydymo. Bet ta priežiūra, tas stebėjimas, ar sutrikimas nesivysto, nesikartoja, yra reikalinga tam, kad būtų išvengta to pasikartojimo. Įstatymo uždraustos veikos padarymui įtakos turėjo būtent psichinės būklės sutrikimas, žmogus buvo psichozėje, sutrikęs ryšys su realybe, pasireiškė kliedesiai, visa tai ir padarė įtaką tam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų V. K., jo sutuoktinės S. C.-K. ir nukentėjusiojo J. A. teisme duotus parodymus, kurie sutampa su šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat tarpusavyje sutampančius ikiteisminio tyrimo metu duotus kito nukentėjusiojo R. Ž. ir minėtų liudytojų parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, apžiūros protokolus ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad V. K.:
- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių, kurias gabeno ir laikė kartu su savimi iki kol 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A – Sietyno g. sankirtoje, paviršinės apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančius 4 vnt. polietileninių maišelių, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 7,353 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,4 %, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;
- 2015 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A, ties namo korpusu „C“, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ranka nulaužęs automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. S., priekinio stiklo dešinės pusės valytuvą ir nulaužtu valytuvu sulankstė bei apibraižė šalia stovėjusio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. A., priekinį variklio gaubtą, tuo nukentėjusiajam J. A. padarydamas 500 Eur turtinę žalą, po to, tęsdamas savo baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus ir nuėjęs prie įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 2A – Sietyno g. sankirtoje, sustojusiam automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam R. Ž., koja vieną kartą spyrė į automobilio priekines keleivio pusės dureles, tuo nukentėjusiajam R. Ž. padarydamas 108,87 Eur turtinę žalą, t. y. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad V. K., darydamas nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sirgo ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu su šizofrenijos simptomais, psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, žalingu vartojimu, dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).
BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti V. K., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir išvadą, kad šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat į eksperto teisme duotus paaiškinimus, kad būtina stebėti, ar nurodyti sutrikimai nesivysto, nesikartoja, konstatuoja, jog V. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).
Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje pasisakyta, kad, kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012). Nagrinėjamu atveju V. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, nelaikytina nusikaltimu, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130), įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2015 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. A3-11568 perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 101), taip pat tyrimo objektų pakuotės, supakuotos į voką, 2016 m. vasario 5 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK000776 perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (b. l. 103), įsiteisėjus nutarčiai, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti, kad V. K. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
Taikyti V. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
R. Ž. ir J. A. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalis), supakuotas į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2015 m. lapkričio 11 d. aktu Nr. A3-11568 perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, taip pat tyrimo objektų pakuotes, supakuotas į voką, 2016 m. vasario 5 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK000776 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (b. l. 103), įsiteisėjus nutarčiai, sunaikinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą