Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ atstovams V. M., advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovams T. M., A. M., B. Š., K. S., V. S. dėl skolos priteisimo, institucija, teikianti išvada Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad apskaičiuojant atsakovams mokestį už tenkančią suvartotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpų šildymui taikomas šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 ir iki 2015-03-31 buvo taikomas nustatytas koeficientas 0,20, o nuo 2015-04-01 – 0,10, kai pastate nėra bendro naudojimo patalpų arba bendro naudojimo patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų. Atsakovai turi pasistatę atskirą katilinę ir įsirengę savo vietinę šildymo sistemą, tačiau netgi buto šilumos įrenginių atjungimo techninių sąlygų 2 punkte minima, kad yra privaloma priskirti šilumos kiekį, tenkantį bendro naudojimo patalpoms ir atsakovai turėjo žinoti, kad kažkiek reikės mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovai vis tiek liko viso namo bendrasavininkiai ir visi inžineriniai įrenginiai, namo konstrukcijos liko bendra ir atsakovai privalo už tai mokėti. Nors atsakovai mini, kad su ieškove sudarė 2009 metasi sutartį dėl šildymo sistemos priežiūros ir bendro naudojimo patalpų mokesčio neskaičiavimo, tačiau toks susitarimas turėjo būti sudaromas su visais namo gyventojais, kadangi kiti namo gyventojai turėtų prisiimti pareigą mokėti tą sumą, kuri tenka atsakovams. Be to, dar 2012 m. valstybinė energetikos ministerija atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovė nepagrįstai neima mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Institucija, teikianti išvada Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (tomas 2, b.l. 148).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai T. M., A. M., B. Š., K. S., V. S. yra butų Nr. 3, 6, 9, 12, esančių adresu (duomenys neskelbtini) namo, Skuodo m. savininkai. Ieškovė 2013-01-18 raštu dėl mokėjimo už sunaudotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpų šildymui atsakovus informavo, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. jų butams bus skaičiuojamas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai turimo buto plotu (tomas 1, b.l. 30-31, 77-78, 112-113, 155-156). Pagal ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2015-12-31 kiekvienas atsakovas atskirai, o atsakovai K. S., V. S. – solidariai, yra skolingi 229,21 Eur už patiektą šilumos energiją gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuodo m., bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai atsakovų buto plotams (tomas 1, b.l. 29, 73, 111, 151).

2006-08-31 (duomenys neskelbtini), Skuodo m. Nr. 3, 6, 9, 12 butams buvo išduotos patalpų šildymo atjungimo techninės sąlygos (tomas 2, b.l. 72). 2007-08-03 atsakovams buvo išduotas Katilinės priestato (unikalus Nr. 4400-0816-8246) prie gyvenamojo namo bei butų Nr. 3, 6, 9, 12 centralizuoto šildymo sistemos įrenginių atjungimo Skuodo mieste (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. 43 (tomas 2, b.l. 11-12). Taigi tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) namo Skuodo m. 3, 6, 9, 12 butai buvo atjungti nuo pastato centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos ir prijungti prie autonominės kieto kuro katilinės. Kaip teigia atsakovai, šiluma jų butams bei bendro naudojimo patalpoms šildyti tiekiama vietine šildymo sistema. Nustatyta, kad namo gyventojų bendru sutarimu laiptinė nešildoma, karštas vanduo ruošiamas individualių elektrinių šildytuvų pagalba. Byloje ginčo dėl pastato atjungimo nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos nėra.

Ieškovės atstovai nurodė, kad iki 2013 m. vasario 1 d. atsijungusiems butams (duomenys neskelbtini), Skuodo m. (duomenys neskelbtini) nebuvo skaičiuojama už šilumos energiją sunaudotą bendro naudojimo patalpoms šildyti, tačiau dar 2012 m. Valstybinė energetikos inspekcija patikrinimų metu nustatė, kad ieškovė nepagrįstai šio mokesčio neskaičiuoja. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012-11-27 nurodymo Nr. KL-188 UAB „Skuodo šiluma“ direktoriui V. P. matyti, kad buvo atliktas UAB „Skuodo šilumos“ priežiūroje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio patikrinimas. Šio nurodymo šeštame punkte pažymėta, kad daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 24 mokėjimo už šilumą pranešime neskaičiuojamas „Šilumos kiekis, priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti“. Atjungtiems trečiam ir ketvirtam būti nepateikiama informacija „Butui priskirta šiluma bendro naudojimo patalpų šildymui“ (tomas 2, b.l. 77-78). Nors atsakovai teigia, kad šiame nurodyme jų namas, adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo patikrintas, tačiau iš byloje esančio ieškovės 2013-03-27 rašto Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Nr. R1-61 matyti, kad ieškovė kreipėsi su paklausimu dėl mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ar jų įmonė teisingai ima mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą iš šio namo gyventojų (tomas 2, b.l. 76). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-04-05 atsakyme Nr. R2-1089 į šį ieškovės raštą pažymėjo, kad nors įgyvendinus UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengtame projekte numatytus sprendimus, susidarė netipinė, galiojančiais teisės aktais nereglamentuota situacija, tačiau jų manymu, visi bendrasavininkiai privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal komisijos rekomenduojamą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 arba pagal kitą su komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą (tomas 2, b.l. 73-75).

2015-07-27 atsakovai kreipėsi su prašymu dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (tomas 2, b.l. 49-50). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015-08-27 raštu Nr. R2-(ŠP)-2738 atsakovams nurodė, kad pareiškėjai privalo apmokėti šilumos energijos dalį bendrosioms reikmėms ir aplinkybė, kad pareiškėjų butai šildomi vietinės šildymo sistemos pagalba, neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos apmokėti šilumos kiekio dalį bendrosioms reikmėms. Pažymėjo, kad jei daugiabučio namo butų/patalpų savininkai siekia tikslaus, jų namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų realią situaciją atitinkančio įvertinimo, jie turėtų atlikti energijos vartojimo auditą, taip įvertinant realias namo technines charakteristikas ir parametrus, nuo kurių priklauso šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms. Jeigu atlikus energijos vartojimo auditą paaiškėtų, kad šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo koeficientas turėtų būti mažesnis arba didesnis, nei Metodo Nr. 5 3.1.2 punkte rekomenduojamas koeficientas, gyventojai turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą taikyti faktinę situaciją atitinkantį koeficientą (tomas 2, b.l. 51-54).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N. , bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos; daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą Šilumos ūkio įstatymą atsakovams, kaip (duomenys neskelbtini) namo Skuodo m. 3, 6, 9 ir 12 butų savininkams, tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Nors atsakovai teigia, kad po bendros šildymo sistemos padalijimo, atsakovams teko šildymo tiekimo vamzdyno dalis, esant rūsyje po jų butų plotu, ir 4 stovai nuo rūsio vamzdyno iki ketvirto aukšto, o likusiems (duomenys neskelbtini) namo Skuodo m. butams atiteko šildymo tiekimo vamzdynas rūsyje, esantis po jų butų plotu ir 6 stovai nuo rūsio vamzdyno iki ketvirto aukšto radiatoriaus, tačiau institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos savo išvadoje pažymėjo, kad šildymo sistema nėra vien tik vamzdynai; ją sudaro šilumos punktas, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, radiatoriai, rankšluosčių džiovintuvai; vamzdynai yra išdėstyti namo rūsyje, namo konstrukcijose. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patvirtino, kad jų butų sandėliukai nėra išsidėstę vien tik po jų butų plotu, VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad namo sandėliukai nėra įteisinti kaip atskiri, namo savininkams priklausantys konkretūs objektai, namo savininkai rūsio sandėliukų nėra atsidalinę į atskirus kadastrinius vienetus ir jų įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistravę kaip konkrečias dalinės nuosavybės dalis Nekilnojamojo turto registre, todėl ši nuosavybės teisių įteisinimo pareiga negali būti perkelta iš namo savininkų šilumos energiją teikiančiai įmonei ar kitiems, nuo centrinės šilumos valdytojo neatsijungusiems namo gyventojams.

Atsakovai teigia, kad jų vietinės šildymo sistemos vamzdynai taip pat spinduliuoja šilumą į namo konstrukcijas, bendro naudojimo patalpas, todėl jie patirs nuostolį, nes moka už savo patalpų bei bendrų patalpų šildymą, o taip turi sumokėti ieškovei už bendrų patalpų šildymą. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad norint nustatyti šildymo sistemos spinduliuojamą šilumą į namo konstrukcijas, bendro naudojimo patalpas būtina atlikti pastato energetinį auditą (tomas 2, b.l. 117). Kaip minėta aukščiau, atlikti energijos vartojimo auditą atsakovams siūlė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo 2015-08-27 rašte Nr. R2-(ŠP)-2738 (tomas 2, b.l. 51-54). Teismo posėdžio metu atsakovams taip pat buvo siūloma apsvarstyti šią galimybę, tačiau atsakovai nusprendė šio audito neatlikti. Taip pat, nustatyta, kad atsakovų butų vietinės šildymo sistemos pagaminamas šilumos kiekis matavimo prietaisų nematuojamas.

Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyse nenumatyta kitaip. Taigi įstatymas teisę valdyti ir naudoti bendrosios dalinės nuosavybės objektus priskyrė išimtinai namo savininkams. Todėl nuspręsti, kokiu būdu bus paskirstoma šilumos energija ir mokėjimai už ją, teisę turi namo savininkai, bet ne šilumos tiekėjas. Nagrinėjamu atveju, atsakovai dėl bendro naudojimo patalpų šildymui šilumos kiekio paskirstymo metodo butų savininkams turi kreiptis ne į šilumos tiekėją, tačiau į gyvenamojo namo savininkus, tuo pačiu atsakovams tenka įrodyti, kad jų autonominiu būdu šildomas butas atiduoda daugiau energijos bendrųjų patalpų šildymui, negu kad jiems tektų apmokėti už energiją proporcingai tenkančiai jų turimo nuosavybės teise buto daliai. Butų savininkams įstatymas neriboja teisės priimti sprendimą, kuriuo dėl tam tikrų priežasčių vieno buto savininkai yra atleidžiami nuo mokesčio už namo bendrųjų patalpų šildymą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog asmuo jam priklausančias patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, šios pareigos nepaneigia tol, kol su kitais bendraturčiais nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Šiuo atveju atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų egzistuojant kitokį jų susitarimą su kitais bendraturčiais, todėl taikytina pirmiau nurodyta bendroji taisyklė ir atsakovų argumentai, kad jie yra sudarę sutartį su ieškove dėl šildymo sistemos priežiūros ir bendro naudojimo patalpų mokesčio neskaičiavimo ir kad atsakovai apskritai neturi pareigos mokėti už gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų šildymą, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad sutartis su ieškove dėl šildymo sistemos priežiūros ir bendro naudojimo patalpų mokesčio neskaičiavimo sudaryta tik su atsakovais, o ne su visais gyvenamojo namo butų savininkais.

Dėl tų pačių aukščiau nurodytų argumentų atmestini ir atsakovų nurodyti teiginiai, kad tuomet kai atsakovams nebuvo skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą, šalių sutikimu buvo pasirinktas 0 koeficientas, kai šilumos kiekis, skirtas namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, neskaičiuojamas, tačiau pažymėtina, kad susitarimas buvo sudarytas vėl gi ne su visais gyvenamojo namo butų savininkais. Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jie nebuvo informuoti ieškovės apie šildymo sistemos metodo pasirinkimą, tačiau pažymėtina, kad ieškovė 2013-01-18 raštu dėl mokėjimo už sunaudotą šilumos energiją bendro naudojimo patalpų šildymui atsakovus informavo, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. jų butams bus skaičiuojamas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai turimo buto plotu. Rašte nurodė, kad gyventojams, nepasirinkus šilumos paskirstymo metodo, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 39.2.4 punktu taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5 (tomas 1, b.l. 30-31, 77-78, 112-113, 155-156). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės paskaičiuotas mokestis yra tik už bendro naudojimo patalpų šildymą, o ne už vamzdynų, ar šildymo ir karšto vandens priežiūrą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2002-10-01 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste bendrasavininkai sudarė bendrojo naudojimo objektų naudojimo jungtinės (asociacijos) veiklos sutartį (tomas 2, b.l. 84-86), kuri buvo sudaryta butų bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių tikslu bendrąja daline nuosavybę valdyti bendrojo naudojimo objektus ir nors atsakovai teigia, kad šią sutartį pasirašė ne visi namo gyventojai, ji praktiškai nėra įgyvendinama, tačiau jos neginčija, ji yra galiojanti, todėl atsakovai turi pareigą ir pagal šią jungtinės veiklos sutartį su kitais namo butų savininkais sudaryti susitarimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo.

Teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovai, kaip ir kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir yra atsakingi už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butus atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovai, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų, kad gyvenamojo namo butų savininkai butų priėmę sprendimą, kuriuo atsakovus atleido nuo mokesčio už namo bendrųjų patalpų šildymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovų priteistina ieškovės prašoma skola 229,21 Eur už gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2015-12-31.

CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Iš byloje pateikto advokato A.Staškūno pareiškimo, sąskaitų-faktūrų matyti, kad atstovavimo išlaidas sudaro po 300 Eur už procesinių dokumentų ruošimą, o taip pat po 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose kiekvienam atsakovui (tomas 2, b.l. 89, 90, 92, 94, 96), taigi viso 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį (šalių ginčas kilo dėl skolos priteisimo), bylos sudėtingumą (byloje nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų, ieškinio suma nedidelė), advokato darbo ir laiko sąnaudas (jos nebuvo didelės, nes teismo įsakymas yra standartinės formos dokumentas, o byloje pateiktuose keturiuose ieškiniuose yra išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės, nurodant tik skirtingus atsakovų anketinius duomenis), atstovavimą laiką teismo posėdžiuose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Ieškovė taip pat sumokėjo po 20 Eur žyminio mokesčio už keturis pareiškimus dėl teismo įsakymo ir keturis ieškinius, kuris priteistinas iš atsakovų (CPK 88 str., 93 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,21 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 21 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 135 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skuodo šiluma“.

Priteisti atsakovo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,21 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 21 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skuodo šiluma“.

Priteisti atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,21 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 21 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skuodo šiluma“.

Priteisti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229,21 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 21 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Skuodo šiluma“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.