- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-31
- Bylos Nr.
- N-261-1670-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnas S. S. 2007 m. kovo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad S. S. savo nuosavo namo, esančio Naujakurių g. 2A/ Statybininkų g. 2, Šilutėje, statybvietėje nuo 2007 m. sausio 5 d. įdarbino S. M. ir, nesudariusi su juo darbo sutarties, bet esant darbo sutarties požymiams, leido jam dirbti nelegaliai iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. dengti statomo gyvenamojo namo stogą. Tuo S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98 ir 99 straipsnius. S. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino S. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjos kaltė padarius teisės pažeidimą, kuriuo ji kaltinama, įrodyta pažeidėjos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pažeidėja prisipažino padariusi teisės pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra išsituokusi, viena augina du mažamečius vaikus, turi įsiskolinimą bankui dėl paimtos paskolos namo statybai, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, skyrė pažeidėjai mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai skyrė pažeidėjai baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali: byloje nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios tiek švelnintų pažeidėjos padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už nelegalų darbą yra skiriama nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų bauda. Konkretus baudos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje parenkamas pagal sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, bauda gali būti mažinama ar didinama nustatytos sankcijos ribose (ATPK 30² str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas S. S. taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo asmenybę. Šiuo atveju aplinkybės, kurias įvertinęs teismas pagal ATPK 30¹ straipsnį skyrė S. S. mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje - tai, kad pažeidėja prisipažino padariusi teisės pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra išsituokusi, viena augina du mažamečius vaikus, turi įsiskolinimą bankui dėl paimtos paskolos namo statybai – nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, itin švelninančiomis pažeidėjos padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės sugriežtinti atsakomybės priemonę – taikyti nuobaudą, kurios netaikė pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad tarp S. S. ir S. M. susiklostę santykiai buvo nelegalus darbas, padarė nesant byloje tam pagrįsti pakankamai įrodymų. Nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia DK 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Todėl būtina nustatyti, koks buvo atliekamo darbo pobūdis - ar tarp minėtų asmenų buvo susitarimas dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo ar buvo atliekama rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija, - taip pat, būtina nustatyti, ar asmuo dirbo ar turėjo dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir kitas aplinkybes. Nenustačius darbo sutarties požymių, tarp prieš tai minėtų asmenų susiklostę santykiai gali būti vertinami kaip civiliniai santykiai (civiliniai santykiai pagal rangos sutartį, pagal paslaugų teikimo sutartį ar kt.), nesudarantys nelegalaus darbo objektyviųjų požymių.
Siekiant nustatyti, ar tarp asmenų buvo darbo sutarties požymiai, visų pirma turi būti apklausiami administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir asmuo, kuris dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apie aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, kokie tarp šių asmenų susiklostė santykiai: apie tai, ar dirbančiam asmeniui buvo nustatyta darbo tvarka, drausmė – darbo laikas (darbo dienos, valandos, darbo pradžia, pabaiga), poilsio laikas (pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir kt.), koks buvo nustatytas apmokėjimo už darbą būdas (ar buvo sutartas valandinis, mėnesinis atlygis ar buvo sutarta mokėti už atlikto darbo kiekį), ar dirbęs asmuo buvo aprūpintas darbo įrankiais ir kitas aplinkybes. Byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismo nutarime taip pat nėra išdėstyti S. S. ir S. M. teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir parodymai, todėl negalima nustatyti, ar teismo posėdyje šie asmenys buvo apklausti, apie kokias aplinkybes jie buvo apklausti ir kokius parodymus bei paaiškinimus davė. Byloje yra tik neišsamus S. M. paaiškinimas, rašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui, ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami pripažinti S. S. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi ištaisyti prieš tai nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.