Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-09-22 · Civilinė byla Nr. e2-1186-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
e2-1186-962/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00914-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1186-962/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00914-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.6.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. K. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodo, jog D. K. testamento nepaliko. D. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. K.. Santuokos metu 1994 m. kovo 23 d. žemės (miško) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas 0,0605 ha žemė sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas A. K. vardu. Pareiškėjos mamos D. K. ir tėvo A. K. santuoka buvo nutraukta Plungės rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Remiantis santuokos nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsniu, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 23 straipsnyje numatyta, jog padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Pareiškėjos motinai D. K. priklausė ½ dalis minėto žemės sklypo. Po motinos mirties pareiškėja priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti: minėtame žemės sklype augino įvairias daržoves, prižiūrėjo vaismedžius ir vaiskrūmius. Šias aplinkybes patvirtins liudytojas R. T.. Pareiškėjai prižiūrėti minėtą žemės sklypą padėjo tėvas A. K.. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja po motinos D. K. mirties. Kitos galimybės paveldėti jos iki mirties turėtą turto dalį, kaip teisminiu keliu neturi, todėl ir kreipiasi į teismą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtina S. K. pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog mirusiosios D. K. vardu Nekilnojamojo turto registre būtų registruota žemės sklypų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjos S. K. motina D. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Byloje pateiktas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 53). D. K. mirė išsituokusi, vaikai: S. K., gimusi (duomenys neskelbtini). (b.l. 52). Po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto A. K. vardu, kuris D. K. ir A. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l. 10-18). R. T. rašytiniu pareiškimu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai D. K., S. K. prižiūrėjo ir prižiūri minėtą žemės sklypą, augina daržoves, vaiskrūmius, vaismedžius (b.l. 36).

Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja S. K. po savo motinos mirties prižiūrėjo ir prižiūri ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto A. K. vardu, kuris D. K. ir A. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip įgyvendindama savo teisę į palikimą ir tokiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad S. K. po D. K. mirties ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad ji priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos S. K. priteistinos 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai S. K. paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė