- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-12267-941/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01881-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., J. B., R. P., S. P., G. P., R. D., VĮ Turto bankui
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., J. B., R. P., S. P., G. P., R. D., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. P. 2019-10-23 pateiktu ir 2019-10-31 priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio J. V. P., gimusio 1937-02-13, a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-06-16 priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą esančius (duomenys neskelbtini), 85863/162111 dalis žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas pareiškėjos vardu. Visas santuokoje įgytas turtas buvo naudojamas bendrai su sutuoktiniu. Šios aplinkybės pareiškėjai suponavo nuomonę, kad visas turtas po sutuoktinio mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta savininke. Pareiškėja nesuvokė, kad šį turtą po sutuoktinio mirties privalo paveldėti kreipdamasi į notaro biurą. Nors pareiškėja ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Perimtą turtą valdė kaip savo, rūpinosi juo ir laikė save turto savininke – mokėjo ir moka turto išlaikymo mokesčius, rūpinasi turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. P., J. B., R. P., S. P., G. P., R. D. atsiliepimais su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Nors pareiškime nenurodyta, iš pareiškimo turinio ir keliamo reikalavimo, aišku, kad juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Pareiškėja O. P. ir J. V. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė šeši vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus V. P., (duomenys neskelbtini) sūnus R. P., (duomenys neskelbtini) dukra J. B., (duomenys neskelbtini) sūnus S. P., (duomenys neskelbtini) dukra R. D., (duomenys neskelbtini) sūnus G. P.. O. P. ir J. V. P. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 85863/162111 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas pareiškėjos O. P. vardu. J. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. Po J. V. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja O. P. po sutuoktinio mirties toliau gyvena santuokoje įgytame turte, turtu naudojasi bei moka turto išlaikymo mokesčius.
Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai ir suinteresuoti asmenys - pirmos eilės įpėdiniai (pareiškėjos vaikai), teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja O. P. po savo vyro J. V. P. mirties naudojasi ir rūpinasi likusiu turtu. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. P. po savo vyro J. V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po vyro J. V. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.