Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

V. S. atžvilgiu taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, jam paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde.

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas jam pačią griežčiausią bausmę - arešto bausmę, pažeidė bausmės skyrimo principus, nes arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą yra skiriama išimtinais atvejais, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pan. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas V. S. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.

9. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

10. Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, individualizuodamas V. S. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jos padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei paties kaltinamojo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, į ką nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taip pat atsižvelgė.

12. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad kaip linkusią nusikalsti asmenybę V. S. charakterizuoja tai, jog jis nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje jis teistas daug kartų (trisdešimt tris). Dominuoja analogiškų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas, eilę kartų už tai baustas ir administracine tvarka. Taigi, akivaizdu, jog V. S. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos įvairaus griežtumo bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu, vėliau jam teismo buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau tiek jų skyrimas, tiek atlikimas V. S. nepaveikė taip, kad jis kritiškai įvertintų savo elgesį ir daugiau nenusikalstų, priešingai, jis ir toliau sistemingai darė tyčines nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, ignoruojantį visuomenėje nustatytus draudimus asmenį. Kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. S. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – areštą.

13. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad yra dirbantis ir yra pajėgus sumokėti piniginę baudą, kurią prašo skirti, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neduoda pagrindo keisti nuteistajam paskirtą bausmę į švelnesnę. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, V. S. nuo 2024 m. liepos 10 d. dirbo ir gavo pajamas, tačiau tai nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Registro duomenimis, jis iki 2024 m. lapkričio 21 d, t. y., tik keletą mėnesių. Taigi, šios aplinkybės nepagrindžia apelianto nuolatinių pajamų gavimo teisėtais būdais, bet priešingai, kartu su jo kriminaline praeitimi, rodo, kad vagystės yra V. S. gyvenimo būdas ir lėšų šaltinis. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad yra iš dalies atlyginęs padarytą žalą ieškovams, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki nuosprendžio paskelbimo ar po jo V. S. būtų atlyginęs bent dalį nusikalstama veika padarytos žalos.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d., (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573)) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju V. S. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimą bei jos dydžio nustatymą išsamiai motyvavo, t. y. įvertino ne tik nuteistojo V. S. padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, tačiau ir jo asmenybės charakteristiką, daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus V. S. griežčiausią bausmės rūšį, skyrė jam bausmę neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko ją keisti ar mažinti trukmę, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį V. S. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.