- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-551-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24413-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2018 m. balandžio 28 d., apie 20.44 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus g., ties pastatu Nr. 150, vairuodama automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama A. Kojelavičiaus g. link Šiaurės g. pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į tuo metu buvusias važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir atsitrenkė į šalia kelio augantį medį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio BMW 530 keleiviai E. P. ir S. R. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. R. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. D. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykis buvo 2018 m. balandžio 28 d. Ji, E., S. ir dar keli asmenys buvo prie parduotuvės A. Kojelavičiaus g. E. buvo išgėręs ir pats negalėjo vairuoti, todėl papašė nuvežti jį namo jo paties automobiliu BMW. Ji sutiko, nes nebuvo vartojusi alkoholio. Minėtą automobilį vairavo pirmą kartą. Tuo metu jos vairavimo stažas buvo vieneri metai. Ji atsisėdo už vairo, S. šalia, o E. automobilio gale. Posūkyje, paleido vairą ir atsitrenkė į medį, nežinau, kodėl taip atsitiko. Važiavo greitis buvo apie 60–70 km/h. Nepamena, kodėl paleido vairą. Gal norėjo kažką apvažiuoti. Kai atsitrenkė į medį, ji prarado sąmonę, o atsipeikėjo ligoninėje. Nematė, kas atsitiko su keleiviais. Vėliau reanimacijoje močiutė papasakojo, kas atsitiko. Žino, kad vienam keleiviui lūžo ranka, o kitas keleivis gulėjo ligoninėje. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Padarė išvadą, kad nereikia sėsti prie kitų automobilių vairo. Po įvykio automobilio nevairuoja. Ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. E. P. sumokėjo 250 Eur už automobilio apgadinimą, o S. R. – 200 Eur moralinei žalai atlyginti. Santykiai su nukentėjusiaisiais yra geri, kalbėjo apie įvykį, nukentėjusieji neturi jai pretenzijų. Dirba Londone, nes nori užsidirbtų pinigų ir atlyginti civilinį ieškinį. Kai užsidirbs pakankamai pinigų, planuoja grįžti į Lietuvą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 15.00 val., Vilniuje, Naujoje Vilnioje, sutiko pažįstamas merginas V. D. ir S., kurios pavardės nežino. Prieš tai su draugais buvo išgėręs alkoholio, todėl negalėjo vairuoti jam priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas su merginomis jis dar išgėrė alkoholio. Vakare, jau sutemus, pasiūlė V. D. vairuoti jo automobilį. V. D. sutiko ir atsisėdo prie automobilio vairo. S. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojos, o jis – ant galinės sėdynės per vidurį, nebuvo prisisegęs saugos diržu. Jie važiavo link Genių g. pabaigos. Važiuojant žiūrėjo į kelią. Koks buvo automobilio greitis, nežino. Staiga pastebėjo, kad V. D. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę. Automobilis užvažiavo ant šlaito ir atsitrenkė į medį. Smūgio metu jis dešine ranka įsirėmė į priekinę sėdynę ir pajuto skausmą. Po smūgio pats išlipo iš automobilio, prie vairo sėdėjusi V. D. negalėjo išlipti, ją ištraukė GMP medikai. S. iš automobilio išlipo pati. Atvykę GMP medikai juos visus išvežė į ligoninę. Gatvės danga buvo sausas asfaltas, tiesus kelio ruožas, kelyje jokių kliūčių nebuvo, gatvė buvo apšviesta (b. l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. R. parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., atsisėdo ant automobilio BMW priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojos. Prie vairo atsisėdo V. D., o ant galinės sėdynės – E., kurio pavardės nežino. Iš A. Kojelavičiaus g. jie išvažiavo pas V. D. į namus. Matė, kad automobilį vairavusi V. D. važiavo labai greitai, bet kokiu greičiu, nežino. Važiuojant A. Kojelavičiaus g., ties pastatu Nr. 150, V. D. nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šlaito ir atsitrenkė į medį. Matė, kad iššovė automobilio oro pagalvė. Kas vyko vėliau, nežino, nes prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje. Dėl sveikatos sutrikdymo V. D. turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi, jų tarpusavio santykiai yra geri, sutinka susitaikyti (b. l. 36).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad VTMT teismo medicinos specialistė J. Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi E. P. RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad E. P. nustatytas sužalojimas – dešinės alkūnės išnirimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad VTMT teismo medicinos specialistė J. Majauskaitė-Čobot apžiūrėjusi S. R. VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad S. R. nustatytas sužalojimas – odos nubrozdinimas dešiniajame skruoste galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaklinės stuburo dalies sąnarių ir raiščių patempimo bei pilvo sienos sumušimo diagnozėms patvirtinti esamų klinikinių duomenų nepakanka, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 44).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d. 20.44 val. užregistruotas įvykis, kad automobilis rėžėsi į medį, gali būti prispaustų. Automobilyje yra moteris be sąmonės, vyrą ištraukė sužalotą (b. l. 4).
Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio vieta Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 150, automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 7, 8).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados ir minėta eismo įvykio vietoje surinkta informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. D. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių (keleivių) sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji V. D. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 str.), kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, nepateisina savo elgesio, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, liko neatlyginta tik Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos (1 176,73 Eur), susijusios su nukentėjusiųjų gydymu, ir byloje nėra susitarimo dėl šių išlaidų atlyginimo. Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios ketinimais atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas. Kaltinamosios ketinimų realumą patvirtina jos nurodyta aplinkybė, kad ji specialiai išvyko į Jungtinę Karalystę užsidirbti pinigų tam, kad galėtų atlyginti civilinį ieškinį. Šis faktas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad dėl eismo įvykio kilusi turtinė žala bus visiškai atlyginta. Pažymėtina, kad prokuroras teisiamajame posėdyje taip pat patikėjo kaltinamosios realia galimybe atlyginti nukentėjusiųjų gydymo išlaidas. Taigi, nepaisant to, kad šiuo atveju kaltinamoji atlygino ne visą dėl jos sukelto eismo įvykio padarytą žalą, t. y. atlygino pačių nukentėjusiųjų patirtą žalą, ir formaliai nėra susitariusi dėl Vilniaus teritorinės liginių kasos patirtų išlaidų atlyginimo, teismo vertinimu, egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga. Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo pasirašyto susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja S. R., atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jai (kaltinamajai) atleido, sutiko su kaltinamosios jai atlygintos žalos dydžiu, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajai neturi ir ateityje neturės (b. l. 61). Iš nuketėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos protokolo turinio matyti, kad E. P. pats ranka papildė apklausos protokolą, nurodydamas, kad pretenzijų dėl sugadinto automobilio ir sužalotos sveikatos kaltinamajai neturi ir su ja susitaiko (b. l. 24). Teisiamajame posėdyje E. P. taip pat išreiškė norą susitaikyti su kaltinamąja. Taigi, iš nukentėjusiųjų elgesio matyti, kad jie susitaikė su kaltinamąja. Nors kaltinamosios ir nukentėjusiųjų susitaikymo teisiamajame posėdyje formaliai neįvyko, minėtos aplinkybės dėl nukentėjusiųjų pretenzijų kaltinamajai nebuvimo ir sutikimo su ja susitaikyti patvirtina, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji šioje byloje gynėsi pati, t. y. nesinaudodama advokato paslaugomis. Akivaizdu, kad priešingu atveju advokatas būtų pataręs kaltinamajai, visų pirma, kreiptis į Vilniaus teritorinę ligonių kasą sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, antra, tinkamai įforminti susitaikymą su nukentėjusiaisiais, nes būtent tokios gynybos taktikos imamasi savo aplinkybėmis panašiose baudžiamosiose bylose. V. D. neteista (b. l. 19), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 20–21). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. D. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų (BPK 38 str. 1 d. 4 p.).
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. D. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiesiems susitaikius.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Nors V. D. nagrinėjamu atveju buvo blaivi ir anksčiau nepažeidinėjo KET, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį buvo labai neatidi: esant geroms oro sąlygoms, važiuodama nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalia kelio augantį medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir sutrikdyta keleivių sveikata, įvykio metu tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta dar skaudesnių pasekmių. Nukentėjusiosios S. R. teigimu, vairuodama automobilį V. D. važiavo labai greitai. Be to, V. D. vairavo automobilį, turėdama mažą vairavimo stažą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su įvykio sukėlimu, kadangi galima pagrįstai manyti, kad V. D., neturėdama didelės vairavimo patirties, neturėjo pakankamų praktinių įgūdžių vairuoti, todėl turėjo vairuoti labai atsargiai. Nepaisant to, nukentėjusiojo prašymu sutiko vairuoti ir darė tai neatsakingai. Ši aplinkybė rodo kaltinamosios pavojingumą ir pačios jos abejingumą eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui.
Dar viena BK 67 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. iki šiol nėra atlyginusi Vilniaus teritorinės ligonių kasai šios patirtų išlaidų, kaltinamajai skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 176,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 51–54). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji E. P. ir S. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 176,73 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų E. P. ir S. R. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (V. D.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašų matyti, kad nukentėjusiųjų gydymo išlaidos yra 1 176,73 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamosios V. D. (b. l. 53, 54).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais S. R. ir E. P. (E. P.), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, 68 ir 69 straipsniais, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise, t. y. vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai šios patirtas 1 176,76 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų ir 76 ct) išlaidas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. D. 1 176,73 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 73 ct) turtinei žalai atlyginti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“; šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.