Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. P. dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas Centro pareiškimas „Dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo“, kuriame pareiškėjas nurodė, jog atsakovas sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl Centras atsisako reikalavimo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, administracinę bylą prašo nutraukti. Pareiškime Centras taip pat pažymėjo, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytos bylos nutraukimo pasekmės.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal Centro prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, o ABTĮ 104 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; teismas išaiškina pareiškėjui skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis.

Vertindamas aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 52 str.) yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-148/2011, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Centras pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl prašymo atsisakymo visa apimtimi, prašė administracinę bylą nutraukti bei aiškiai nurodė, jog jam yra žinomos ABTĮ nurodytos bylos nutraukimo pasekmės. Vadinasi, teikdamas pareiškimą pareiškėjas įvertino visas jam svarbias aplinkybes, susijusias su ginču, ir apsisprendė prašymo atsisakyti. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, jam, kaip ūkio subjektui, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, pareiškėjui teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, prieš priimdamas sprendimą atsisakyti savo reikalavimų (prašymo) ir teikti teismui pareiškimą bylą nutraukti, objektyviai turėjo visas galimybes įvertinti atsakovo (ne)sumokėtos skolos dalį bei priimti atitinkamą sprendimą. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų apie tai, kokios teisiškai svarbios aplinkybės jam sukliudė tai padaryti ir (ar) suklaidino pareiškėją priimant sprendimą atsisakyti savo reikalavimų bei paduoti teismui prašymą nutraukti bylą. Atskirajame skunde Centro nurodytos priežastys, dėl kurių neva nepagrįstai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl prašymo atsisakymo visa apimtimi, yra susiję su pareiškėjo atidumo ir rūpestingumo stoka, o ne su veiksniais, galėjusiais sutrukdyti objektyviai įvertinti ginčui reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsisakė prašymo nurodydamas, jog skola yra sumokėta, atskirai nedetalizuodamas, konkrečiai kokio dydžio įsiskolinimą padengė atsakovas. Aplinkybių, kurios būtų leidę pirmosios instancijos teismui abejoti Centro pateiktu atsisakymu nuo prašymo ar spręsti, kad jis gali prieštarauti įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 55 str. 2 d.), pareiškėjas nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl pirmosios instancijos pagrįstai ir teisėtai priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo ir bylą nutraukė.

Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos, sprendžiant dėl Centro galimybių įvertinti teisiškai svarbias aplinkybes teikiant pareiškimą dėl prašymo atsisakymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2019 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-8-520/2019. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių teisėjų kolegija neturėtų vadovautis minėtoje byloje suformuotu precedentu.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, vadovaudamiesi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies bei 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, pagrįstai bei teisėtai 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pagal Centro pateiktą atsisakymą nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą. Aplinkybė, kad jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo pareiškėjo valia pasikeitė, nėra pagrindas kitaip vertinti ginčo situaciją, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.