Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K. (S. K.) a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 311 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu;

D. N. (D. N.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje ir 311 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. tyčia nužudė žmogų, o D. N. slėpė šį nusikaltimą, sekančiomis aplinkybėmis:

2019 m. vasario 26 d. apie 15 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu, durdamas virtuviniu peiliu 7 kartus į krūtinės ląstos priekinį paviršių bei 6 kartus į nugarinį paviršių, tyčia nužudė G. M. (G. M.), kuris mirė nuo durtinio - pjautinio krūtinės ląstos bei kaklo sužalojimo, pasireiškusio dauginėmis durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuose, kakle, dauginiais širdplėvės, širdies, plaučių, aortos pažeidimais, kas komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu.

Po to, kai S. K. 2019 m. vasario 26 d. apie 15 val. 30 min. tyčia nužudė G. M., D. N. 2019 m. vasario 26 d. 16 - 20 val. laikotarpyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto nepažadėjęs, slėpė labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, t.y. jis, tikslu paslėpti G. M. lavoną, siekdamas sulenkti lavoną, kad būtų patogiau išvežti, virtuviniu peiliu padarė pjautines žaizdas juosmenyje, daugiaskeveldrinį L5 slankstelio lūžį bei nugaros smegenų „arklio uodegos“ pažeidimą, kartu su S. K. vartė mirusiojo G. M. palaikus, juos suvyniojo į vonios užuolaidą, šiukšlių maišus, sulenkę surišo virve ir lipnia juosta, užkėlė ant vežimėlio ir išvežė į laiptinę.

S. K. ir D. N. taip pat buvo pareikšti kaltinimai tuo, kad jie 2019 m. vasario 26 d. 16 - 20 val. laikotarpyje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdami kartu, išniekino mirusiojo G. M. palaikus, t.y. D. N. siekdamas padalinti G. M. lavoną per pusę, virtuviniu peiliu padarė pjautines žaizdas juosmenyje, daugiaskeveldrinį L5 slankstelio lūžį bei nugaros smegenų arklio uodegos pažeidimą, kartu vartė mirusiojo G. M. palaikus, juos suvyniojo į vonios užuolaidą, šiukšlių maišus, sulenkę surišo virve ir lipnia juosta, užkėlė ant vežimėlio ir išvežė į laiptinę.

Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad prisipažįsta, jog peiliu dūrė G. M., kai šis kabinėjosi prie jo sutuoktinės ir puolė jį patį peiliu.

Nurodė, jog neturėjo jokio kėslo nužudyti G. M.. Tai atsitiko, kai G. M. pasisiūlė už atlygį padėti jam atgauti skolą. Apie pietus atėjusį G. M. jis pavaišino alkoholiniais gėrimais. Pradžioje gėrė trise - jis su žmona ir G. M.. Kai šis apgirto, pradėjo agresyviai elgtis, lysti prie žmonos, ją čiupinėti, sudaužė visus indus ir jį patį sužalojo. Bandant jį išmesti lauk, prasidėjo tarpusavio muštinės. G. M. čiupo ant stalo gulintį peilį, jis - taip pat, ir dūrė, pataikydamas į krūtinės ląstą. Pasakyti konkrečiai, kiek kartų dūrė, negali, nes kažkoks užtemimas buvo. Kraujas mušė į galvą ir pasimaišė sąmonė. Visa tai nuo emocijų pliūpsnio. Kai suprato, kas įvyko, nežinojo, ką daryti. Norėjo skambinti policijai, bet paskambino D. N., nes tik jį vieną pažįsta. Jam pasakė, kad nutiko nelaimė, kad muštinių metu įvyko G. M. mirtis, pasakė, kad jo bute negyvas G. M.. Uždengė G. M. plėvele ir truputį aptvarkė, nes buvo pridaužyta stiklų, nuo baro viskas numesta. Netvarka buvo tik virtuvėje. Kraują šluostė skuduru, kurį plovė vonioje. D. N. atvažiavo labai greitai. Pasakė neskambinti policijai, kad kūną paims. Jis pats buvo tokioje būsenoje, kad nieko nesuprato. Su lavonu jis nieko nedarė, nes kai D. N. pradėjo tai daryti, jam pasidarė bloga, supykino, ir jis iš virtuvės išėjo. Kas buvo daroma su lavono kūnu, jis nematė. Tada atėjo tas pseudo patefonų meistras ir atsivedė tuos narkomanus. Jis kalbėjosi tik su tuo meistru, kiti stovėjo už nugaros. Meistras paprašė pinigų už patefono galvutę, o kai jis išsitraukė piniginę, jie ją pagriebė ir pabėgo. Kaip atsirado D. N. su vežimėliu ir maišais, jis nežino. Neatsimena, kaip vežimėlį vežė į laiptinę, bet patvirtina, kad ant vežimėlio lavoną padėjo užkelti.

Teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Reikalavimą atlyginti žalą laiko nepagrįstu, nes G. M. motina buvo parašiusi, kad nereikš jokių ieškinių. Jis G. M. užmušė, nes tai buvo savigyna. Be to jam buvo depresija, žmona keletą kartų operuota, serga, nuolat guli ligoninėse, buvo įtampa. Prašo jo žmonos parodymais nesivadovauti, nes ji nesupranta, apie ką kalba. Po to įvykio kažkas žmonai atsitiko, jos psichinė būklė pablogėjo, ji negali logiškai surišti minčių, duodama parodymus, viską maišė.

S. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t. 14-24 b.l.), parodė, kur ir kaip virtuvėje sėdėjo G. M., kur buvo padėti peiliai, kaip dūrė G. M. į krūtinę ir kokioje padėtyje jis susmuko. Parodė, kaip D. N. dūrė peiliu į G. M. lavono nugarą.

Motyvuojamoji dalis

G. M. mirė nuo durtinio - pjautinio krūtinės ląstos bei kaklo sužalojimo, pasireiškusio dauginėmis durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis krūtinės ląstos priekiniame ir nugariniame paviršiuose, kakle, dauginiais širdiplėvės, širdies, plaučių, aortos pažeidimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu (duomenys neskelbtini), rodo, kad nuo G. M. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo (duomenys neskelbtini) valandos laiko (1 t. 97-103 b.l.).

S. K. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu nustatytas mišrus dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti G. M. ir S. K. DNR profiliai. Tikimybė, kad šiuos profilius sudaro G. M. ir S. K. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro S. K. ir kito atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai.

2019-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje (1 t. 138 - 156 b.l.) nurodyta, kad ant S. K. megztinio, D. N. nuoplovose nuo dešinės rankos, rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. M. DNR profilis. Ant D. N. džinsinių kelnių, D. N. nuoplovose nuo kairės rankos, rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti G. M. ir vyriškos lyties asmens, kurio DNR profilis nustatytas D. N. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu, DNR profiliai.

S. K. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus dviejų asmenų DNR profilis, kurį gali sudaryti G. M. ir vyriškos lyties asmens, kurio DNR profilis nustatytas ant S. K. megztinio, DNR profiliai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. N. kūne nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Nustatyti sužalojimai padaryti 2 - 4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išklotinėse esanti informacija sugretinta su informacija, esančia įtariamųjų D. N., S. K. ir Ž. K. telefonuose, bei žinomais abonentiniais Nr.

Atliekant abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo nustatyta, kad šis abonentas nepriklauso Ž. K., o taip pat nustatyta, kad jis tuo pačiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (kirilica) išsaugotas tiek D. N., tiek S. K. telefonuose, todėl tikėtina, kad tai yra D. N. motinos abonentinis Nr.

D. N., S. K. abonentai veikė bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) aprėptyje, o A. N. abonentas 2019-02-26 veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aprėptyje. D. N. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kad 2019-02-26 S. K. jam skambino 09:16 ir 15:39 val., o A. N. - 15:01 val. S. K. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kad jis 2019-02-26 D. N. skambino 09:16, 15:39 val., A. N. skambino 16:27 ir 16:41 val. A. N. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matyti, kad 2019-02-26 jis D. N. skambino 15:01 val., o S. K. jam rašė žinutes 16:41 ir 17:35 val.

Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, buvo užfiksuotas D. N. telefoninis pokalbis su I., kurio metu D. N. nurodė, kad nežino, kodėl buvo nužudytas G. M.; kad jam paskambino ir pasakė, tačiau jis iškart nepatikėjo, o kai atėjo, pastebėjo, kad paliko savo pėdsakus, ir suprato, kad galėjo pamatyti, kad jis atėjo. Taip pat užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su „(duomenys neskelbtini)“, kurių metu D. N. nurodo, kad įpuolė dėl alkoholizmo, kad ne jis „užvertė“ G., bet nurodė nieko neliesti, kad tikrino pulsą ir jo nebuvo; sprendžiant iš rankenos, smūgis suduotas dešine ranka į kryžmę, o ne į duobutę, tiesiai į centrą, tiesiai į širdį. Tada jis paėmė iš S. 20 Eur, išbėgo degtinės ir kažkodėl atsitempė vežimėlį. Reikėjo pasiimti pinigus ir dingti. Suprato, kad pripėdavo ir atgal kelio neturi, o jis (tikėtina S. K.) ėmėsi pakuoti lavoną. Jis (tikėtina S. K.) pasiūlė sutvarkyti, pasėdėti. Ž. jau sustingęs, nesusideda, todėl nusprendė pradurti nervą, o kai pradėjo pradūrinėti, peilis nušoko į šoną ir žarnos išvirto bei pradėjo dvokti. Džiaugėsi, kad atėjo narkomanai, nes neaišku, ką būtų padarę. Taip pat nurodo, kad buvo šoko būsenoj, greitai naudojo lipnią juostą ir kitką. Jis (S. K.) pasiūlė išvežti iš virtuvės lavoną, kad apetito negadintų, tačiau jis atsisakė, tuo labiau, kad kūnas netilpo ant vežimėlio. Kai atvažiavo policija, gerai, kad kūnas buvo suvyniotas, nes priešingu atveju būtų pagalvoję, kad norėjo kūną perpjauti, tačiau nespėjo. Taip pat paaiškino, kad tai ne jo darbas, jis būtų paėmęs kokį puodą, užvožęs ir šis būtų nugriuvęs. Jis gal ir siūlė supjaustyti, o gal ir ne, tačiau svarbiausiai tai, kad ne jis nužudė. Jei būtų nužudęs jis, tai būtų greitai sutvarkęs, supjaustęs vonioje, išplovęs acetonu, išnešęs į mišką ir sudeginęs. Kam jam reikėjo jį vežti ir pjaustyti, jei tai ne jo darbas. Taip pat paaiškino, kad kai grįžo su degtine, lavonas jau buvo ant vonios užuolaidos ir kūne jau nebebuvo peilio (2 t. 88-100 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl S. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį;

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog G. M. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo S. K. veiksmai, o kitos priežastys. Kad kaltinamasis padarė G. M. sužalojimus, lėmusius pastarojo mirtį, visiškai patvirtina liudytojos - S. K. sutuoktinės Ž. K., kuri įvykio metu buvo bute ir matė kaltinamąjį laikantį rankoje peilį bei juo duriantį nukentėjusiajam, klausė jo, ką šis daro, parodymai. Taip pat kaltinamojo D. N. paaiškinimai apie įvykį K. bute, apie kurį telefonu jam asmeniškai sakė S. K., kad nužudė žmogų.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau tvirtino, kad G. M. sužalojo staiga susijaudinęs, gindamas sutuoktinę ir save nuo šio neteisėtų veiksmų, nes pastarasis pradėjo daužyti baldus ir indus, jam pirmas pagrasino peiliu ir puolė muštis. Kaltinamasis aiškino, kad dėl neteisėtų G. M. veiksmų jo sveikatai ir gyvybei buvo kilęs realus pavojus.

Šiuo gi atveju, teismas sprendžia, jog kategoriškai nepaneigta kaltinamojo S. K. versija, jog tarp jo ir G. M. buvo kilęs konfliktas, nes jie abu buvo girti, toliau gėrė alkoholinius gėrimus, dalyvaujant ir kaltinamojo sutuoktinei, o po to buto šeimininkui imantis veiksmų G. M. išvaryti iš buto, šis aktyviai priešinosi. Tačiau ant G. M. kūno rastų sužeidimų skaičius ir lokalizacija - 13 dūrių peiliu į krūtinę ir nugarą, visiškai paneigia S. K. versiją, kad jis tik gynėsi nuo G. M. užpuolimo peiliu. Ant jo paties kūno jokių sužalojimų, padarytų peiliu ar kokiu nors kitu aštriu daiktu, jį apžiūrėjęs specialistas nekonstatavo, nurodęs, jog ant S. K. kūno rasti tik sumušimai ir odos nubrozdinimai, kurie tikėtina, galėjo būti padaryti ir konfliktuojant. Todėl teismas atmeta S. K. argumentus, jog jis naudojosi būtinąja gintimi, nes tai paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Juos netiesiogiai patvirtina ir S. K. veiksmai nekviečiant pagalbos nukentėjusiajam ar policijos, o skambinant pažįstamam D. N., jam aiškinant, kas įvyko, ir klausiant, ką jam daryti toliau, šalinant nusikaltimo pėdsakus.

Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog S. K. G. M. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y., panaudodamas intensyvų smurtą - durdamas peiliu į krūtinę ir nugarą ne mažiau 13 kartų jis, suvokė savo pavojingus veiksmus, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, tokių padarinių norėjo, tačiau jų nedetalizavo.

Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. G. M. mirties priežastimi buvo S. K. vartoto intensyvaus smurto pasekmėje padaryti durtiniai - pjautiniai sužalojimai peiliu, nuo kurių nukentėjusysis įvykio vietoje - S. ir Ž. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 26 d. apie 15 val. 30 min. mirė, t.y. S. K. kaltė, tyčia nužudžius G. M., visiškai įrodyta ir ši jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl D. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį;

Kaltinamasis D. N. savo kaltę dėl šio kaltinimo neigė, aiškindamas, kad jis tik padėjo suvynioti G. M. kūną ir užkėlė jį ant ratelių, kad išvežti į laiptinę ar kiemą, nes lavonas bute jam trukdė gerti nusipirktą butelį degtinės.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog S. K. namuose buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas – nužudytas G. M.. D. N., duodamas paaiškinimus, nurodė, jog atėjęs pas S, K., pamatė virtuvėje ant grindų sėdintį negyvą G. M. su įbestu į krūtinę peiliu, kas leidžia daryti išvadą, jog D. N. neabejotinai suprato, jog G. M. yra nužudytas. Apie šį įvykį jam telefonu buvo pranešęs ir pats S. K., o jis atėjęs į šio butą, tuo įsitikino. Taip pat nustatyta, jog D. N. iš anksto nepažadėjęs S. K., savo iniciatyva atliko veiksmus, kuriais buvo imtasi priemonių, bandant paslėpti nužudytojo kūną – jis nuėjo pas savo pažįstamą A. A., iš kurio pasiėmė ratelius, kuriais būtų galima kūną išvežti, skambino savo broliui, prašydamas atnešti virvės, pirko polietileninių maišų, lavonui suvynioti. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog D. N., atlikdamas šiuos veiksmus suvokė, jog taip slepiami nusikaltimo pėdsakai – nužudytojo kūnas. Nors jis paaiškina, jog S. K. vienas išvežė iš buto G. M. kūną, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojų - policijos pareigūnų D. Z. ir K. A. parodymai, kur jie nurodė, kad laiptinėje jie sutiko abu kaltinamuosius, o už jų pamatė ratelius. Kaltinamojo D. N. paaiškinimai, kad jis tik norėjo G. M. lavoną pašalinti iš buto, kur būtų toliau gėręs degtinę, vertintini kritiškai, nes S. K. parodė, kad kūną D. N. pjaunant ir sukant į polietileną, jis degtinę gėrė tiesiai iš butelio, ir jokios aplinkybės jam nebuvo svarbios.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog D. N. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 237 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir jo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinimų S. K. ir D. N. pagal BK 311 straipsnio 1 dalį;

Pagal BK 311 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino. Taigi ši nusikalstama veika gali būti padaroma atliekant bent vieną minėto straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Viena iš jų - išniekinant mirusiojo palaikus, t.y. jog D. N., siekdamas padalinti G. M. lavoną per pusę, virtuviniu peiliu padarė pjautines žaizdas juosmenyje, daugiaskeveldrinį L5 slankstelio lūžį bei nugaros smegenų arklio uodegos pažeidimą, kartu su S. K. vartė mirusiojo G. M. palaikus, juos suvyniojo į vonios užuolaidą, šiukšlių maišus, sulenkę surišo virve ir lipnia juosta, užkėlė ant vežimėlio ir išvežė į laiptinę, kaltinami abu kaltinamieji.

Mirusiojo palaikų išniekinimas – tai amoralus, žeminantis, ciniškas elgesys, pasireiškiantis kūno sunaikinimu (pvz., padegant, susprogdinant), kūno dalių atskyrimu, lavono išrengimu, aprangos ar lavono suteršimu ar sugadinimu daiktų, kurie yra prie palaikų, pvz., atskirų kūno dalių, organų nupjaustymas ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 311 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad kaltininkas siekė būtent tyčia išniekinti mirusiojo palaikus.

Byloje nustatyta, ko neneigia ir patys kaltinamieji, D. N. sukūrus planą ir suradus priemones lavono išgabenimui, jie suprato, kad kūnas jau sustingęs ir jį sudėti taip, kad jis užimtų mažiau vietos ir tilptų ant turimų ratelių, nebepavyks. Todėl, kaip nurodė D. N., jis peiliu pabandė perpjauti lavono stuburą, kad galėtų kūną sulenkti. Tačiau peiliui nuslydus, perpjovė juosmenį. Būtent suriestas kūnas su pritrauktomis kojomis, tam panaudojant virvę, buvo rastas ir apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu. Ši aplinkybė paneigia kaltinimo dalį dėl kaltinamųjų siekio padalinti G. M. lavoną per pusę. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji atliko kokius nors veiksmus, siekdami išniekinti mirusiojo palaikus, pasityčioti, suteikiant sau moralinį pasitenkinimą. Akivaizdu, kad jų veiksmai yra sietini ne su mirusiojo palaikų išniekinimu, o bandymu juos užmaskuoti nuo pašalinių akių ir kur nors išvežti, t.y. paslėpti, kad niekas nerastų, o kaltinamieji tokiu būdu išvengtų atsakomybės.

Teismas pripažįsta, jog toks kaltinamųjų elgesys su mirusiojo palaikais yra visiškai nepriimtinas moraliniu požiūriu, D. N. ir S. K. apibūdinantis kaip ciniškus ir visiškai abejingus kito žmogaus gyvybei, pagarbos mirusiajam stokojančius asmenis, tačiau jų veiksmai neturėjo būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio - siekio pasityčioti iš lavono.

Todėl D. N. ir S. K. yra išteisintini iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 311 str. 1 d. nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

BAUSMĖS SKYRIMAS, ŽALOS ATLYGINIMO IR KITI SU NUOSPRENDŽIO PRIĖMIMU SUSIJĘ KLAUSIMAI

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems S. K. ir D. N., atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kilusias pasekmes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios neneigė padaręs šį nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kas, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį. S. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis G. M. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jis padarė vieną tyčinį, labai sunkų, baigtą, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį.

S. K. – anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo metu - (duomenys neskelbtini) m) amžiaus, turintis didelę gyvenimo patirtį, pakaltinamas asmuo. Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (3 t. 90 b.l.). Administracine tvarka baustas 2019-02-22 pagal Lietuvos Respublikos ANK 209 str. 1 d. 140 Eur dydžio bauda (3 t. 88 - 89 b.l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 90 b.l.) nurodyta, kad praeityje S. K. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, joks psichikos sutrikimas nebuvo jam diagnozuotas. S. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, jis buvo psichiškai sveikas. Dėl savo psichikos būsenos S. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. K. diagnozuojamas adaptacijos sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. S. K. taikyti pasiverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti S. K. pagal BK 129 str. 1 d. skyrus laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį.

D. N. atsakomybę sunkina tai, kad jį inkriminuotam nusikaltimui paskatino noras gauti alkoholio ir jį padarė būdamas nuo jo apsvaigęs (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

D. N. anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka buvo baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Taip pat jis 2017-05-24 baustas pagal ANK 524 str. 1 d. 250 Eur bauda, 2017-11-06 pagal ANK 488 str. 1 d. 65 Eur bauda, 2017-12-12 pagal ANK 493 str. 2 d. 200 Eur bauda, 2018-06-11 pagal ANK 416 str. 3 d. 15 Eur bauda, 2019-03-26 pagal ANK 428 str. 1 d. 30 Eur bauda (4 t. 25-32 b.l.), kas rodo jo nenorą laikytis elementarių elgesio taisyklių.

D. N. yra įrašytas į psichiatro įskaitą, bet į priklausomybės ligų įskaitą nėra įtrauktas (4 t. 33 b.l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 62-68 b.l.) nurodyta, kad objektyvių duomenų, jog D. N. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Nuo 2008 m. D. N. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu ir kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. N. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotos D. N. veikos pobūdį - padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, o ją paskyrus, yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, manant, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Tačiau bausmės vykdymą atidedant, jam turi būti skirtos įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei pareigos.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė nužudytojo motina V. M. prašydama priteisti 10000 € neturtinei žalai atlyginti iš S. K. ir D. N. solidariai ir 50000 € neturtinės žalos atlyginimą iš S. K..

Kaltinamasis S. K. V. M. ieškinio nepripažino, o D. N. - jį pripažino iš dalies.

Nukentėjusiosios pareikšti civiliniai ieškiniai patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies. Dėl šio įvykio V. M. neteko savo sūnaus. Artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo sieja labai tamprus artimas ryšys, sukelia neigiamas emocijas, stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo S. K. ir D. N. padarytų nusikalstamų veikų, todėl jie ir privalo ją atlyginti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytasis gyveno atskirai ir nebuvo su motina vienas nuo kito priklausomi materialiai, nes G. M. gyveno iš esmės asocialų gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu. Nepaisant to, reikia pripažinti, kad sūnaus netektis motinai sukėlė itin skaudžias pasekmes, todėl ji laikytina patyrusia neturtinę žalą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgus į pačių kaltinamųjų turtinę padėtį, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra mažintinas iki 15000 Eur sumos, kuri būtų adekvati nukentėjusiosios V. M. patirtiems išgyvenimams ir netekčiai, priteisiant iš S. K. 12500 eurų, o iš D. N. - 2500 eurų dydžio sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.

Įvertinus tai, kad kaltinamiesiems gynėjų dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 3; 4 p.7 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš S. K. ir D. N. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Taip pat iš kaltinamųjų nepriteistinos išlaidos - 269,59 € už pateiktą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadą (1 t. 162, 163-164, 165-166 b.l.). Kitų išlaidų, pripažintinų procesinėmis, byloje nėra arba duomenys apie jas teismui nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2020 m. sausio 15 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį nuo S. K. sulaikymo - 2019 m. vasario 26 d., iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 237 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat gydytis priklausomybės ligas (esant nuteistojo sutikimui) ir neišvykti už savo gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį.

S. K. ir D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 311 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios V. M. pareikštą civilinį ieškinį, ir iš S. K. priteisti V. M. 12500 € (dvylika tūkstančių penkis šimtus eurų), o iš D. N. - 2500 € (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) daiktų saugojimo patalpą (1 t. 84-87, 88, 89-91, 92 b.l.):

1. S. K. kelnes, porą batų ir megztinį, S. K. nepareiškus pageidavimo jų pasiimti, sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2. D. N. džinsines kelnes, jam nepareiškus pageidavimo jų pasiimti, sunaikinti, kaip menkavertes (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

3. atliekant G. M. lavono tyrimą paimtus drabužius (džemperį, marškinėlius, porą kojinių, glaudes), nukentėjusiajai V. M. nepareiškus pageidavimo jų pasiimti, sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

4. S. K. rankų nagų nuokarpas, dėmių, panašių į kraują, nuoplovas, rankų panagių turinį ir nagų nuokarpas, rankų delnų nuoplovas, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

5. Baltos ir mėlynos spalvų dryžuotus, ilgomis rankovėmis marškinėlius, rastus užmestus ant lavono; mėlynos spalvos raštuotą vonios užuolaidą, į kurią buvo įvyniotas lavonas; pilkos kelnes, buvusias ant lavono; baltą virvę ir skaidrią lipnią juostą, kuriomis buvo surištas lavonas; skaidrią lipnią juostą iš atskirų fragmentų, kuria buvo suklijuota juoda plastiko plėvė, į kurią buvo įvyniotas lavonas; dryžuotą baltos, rudos ir pilkos spalvų audinio atraižą, rastą po lavonu; septynias cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ nuorūkas, du suglamžytus kvitus; atplėštą cigarečių pakelio dangtelį ir užsukamą degtinės „(duomenys neskelbtini)“ butelio kamštelį, rastus peleninėje prieškambaryje; medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo buto įėjimo durų staktos; medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo buto telefonspynės ragelio; medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo svetainėje stovėjusios taburetės sėdynės; medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo baro - stalo stalviršio (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)); medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo baro kėdės kojos (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)); medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo virtuvės grindų (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)); medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo virtuvės grindų (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)); medžiagos, panašios į kraują, ėminį nuo virtuvės grindų (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)); virtuvėje ant grindų rastus geltonus marškinėlius (apžiūros metu pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)), su medžiagos, panašios į kraują, dėmėmis; virtuvėje ant grindų rastą langų valymo šepetį su medžiagos, panašios į kraują, dėmėmis; virtuvėje rastą virvutę su medžiagos, panašios į kraują, dėmėmis; virtuvėje ant spintelių stalviršio rastą suplėšytą virvutės įpakavimo pakuotę; virtuvėje ant spintelių stalviršio rastą 0,5 l talpos, degtinės „(duomenys neskelbtini)“ butelį; virtuvėje ant spintelių stalviršio rastą 1 l talpos alaus „(duomenys neskelbtini)“ butelį; virtuvėje ant spintelių stalviršio rastą atvyniotą juodo plastiko šiukšlių maišų ruloną, virtuvės plautuvėje rastus du peilius juodomis rankenomis, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

6. Virtuvės plautuvėje rastą į puodą įmestą cigaretės baltu filtru nuorūką; virtuvės plautuvėje rastą įmestą cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ nuorūką; virtuvinės spintelės stalčiuje rastą juodą plastikinį šiukšlių maišą; virtuvinės spintelės stalčiuje rastą lipnios juostos ritinėlį su medžiagos, panašios į kraują, dėmėmis; virtuvėje, ant baro-stalo rastą plastikinių šiukšlių maišų rulono supakavimo etiketę; vežimėlį; S. K. pavyzdžius genetinei daktiloskopijai ir daktiloskopinius lyginamuosius rankų pėdsakų pavyzdžius; Ž. K. rankų nagų nuokarpas, nuoplovas nuo rankų, pavyzdžius genetinei daktiloskopijai ir daktiloskopinius lyginamuosius rankų pėdsakų pavyzdžius; D. N. rankų nagų nuokarpas, nuoplovas nuo rankų, pavyzdžius genetinei daktiloskopijai ir daktiloskopinius lyginamuosius rankų pėdsakų pavyzdžius, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.