- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1-128-928/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, turinti antros grupės negalią, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme, tyčia kastuvu vieną kartą trenkė į nugarą kaimynui A. K., tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydama poodinę kraujosruvą juosmens vidurinėje dalyje - nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.
Kaltinamoji V. K. teismo posėdyje kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 11.00 val. tvarkėsi kieme, bedirbant išgirdo triukšmą. Kaimynas A. K. pradėjo kažkokius darbus ūkinio pastato bendroje dalyje. A. K. išėjus iš ūkinio pastato, ji pasakė, kad šis nieko nedarytų, kol teisiškai neatidalintos bendro naudojimo vietos, tačiau A. K. tylėjo ir toliau ėjo per plotą, kurį ji tvarko, nes tas plotas buvo paruoštas statyboms. Visą laiką kol kaimynas nešiojo kibirus su plytomis ji prašė nevaikščioti per tą žvyruotą plotą, o eiti akmens grystu kiemu. A. K. į pasakytus žodžius nereagavo, toliau nešė sunkius kibirus ir mynė duobes, todėl ji atsinešė didelį vazoną su tuja ir užstatė ant to kampo. Ji nuėjo į bendro naudojimo viralinę pasiimti mažo kastuvėlio (kastuvas buvo siauras, kotas ilgas gal apie metrą) užlyginti duobėms, kurias V. K. ištrypė. Kai atsinešė kastuvą, telefoną laikė kairėje rankoje ir imitavo, kad filmuoja, jog kaimynas bijotų. A. būdamas prie ūkinio pastato ėmė kažką šūkauti, ką nurodyti negali, nes negirdėjo, bei ji garsiai pasakė, kad su dukra važiuos į policiją, nes kaimynas neklauso pastabų ir nuėjo į vidų. Tuo metu kai pasakė apie policiją, dukra J. dirbo su kompiuteriu, todėl ji laukė kol dukra pabaigs darbus ir belaukiant iš namų vėl filmavo. Tą dieną daugiau su kaimynu nekonfliktavo, nesipyko. Ji prie kaimyno priėjusi nebuvo ir su kastuvu per nugarą netrenkė, bet matė, kad V. K. eidamas ir nešdamas krovinį uždarinėja, trenkia smarkiai duris. Kaimynas buvo piktas, įniršęs, agresyvus, savo vartelius atidarydavo iš kojos ir tik retkarčiais pastatydavo kibirus. Durys atsidaro į vidų, todėl išeinant reikia stumtelti su užpakaliu, kad užsidarytų, todėl ji galvoja, kad stumiant duris, jog šios užsidarytų, kaimynas galėjo susižaloti nugarą. Namuose taip pat buvo ir sūnus V., bet buvo po naktinės pamainos, todėl miegojo. Sūnus į kiemą išėjęs nebuvo ir nieko negirdėjo. Su kaimynais gyvena apie 20 metų, šiuo metu santykiai yra konfliktiški, vyksta pastatų ir namų valdos atidalinimas. Šiai dienai iki atidalijimo yra dvi viralinės, kurios atskirtos siena ir yra dvejos durys, t.y. viena viraline naudojasi ji, o kita kaimynas.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje parodė, kad šiame name gyvena jau 20 metų. Jo šeima ir V. K. šeima šalia gyvenamojo namo turi dvi viralines, su atskirais įėjimais. Jo viralinė buvo neremontuota, todėl pernai pavasarį, gal balandį, jis pradėjo remonto darbus. Tą dieną darbus pradėjo apie 10.00 val., nešiojo kibirus. Pas kaimynę V. K. buvo žvyruotas gabaliukas apie 3x5 ploto, gali būti, kad jis per žvyriuką tą dieną ėjo, o gal tik užmynė, tačiau darbų pabaigoje jis visada žvyrą sutvarkydavo, problemų nebuvo. Tą dieną tik pradėjus darbus, apie 10.20 val. kieme pastebėjo ir kaimynę V. K., kuri iš karto pradėjo filmuoti, užgaulioti. Jam išėjus iš lauko virtuvės, kaimynė V. K. jį pasitiko su telefonu filmuodama ir iš paskos palydėdavo. Viralinės durys atsidaro į vidų, tačiau tos durys visą laiką yra rakinamos, todėl su nugara ar užpakaliu niekaip neišeina atidaryti, o uždarant pasidėdavo kibirus ir uždarydavo. Išėjus iš viralinės yra gal 70 cm tvora, kurioje yra varteliai su kabliuku, bei su koja vartelius išėjęs prisidarydavo. Kaimynė V. pradžioje tampė vazoną, t.y. užstatydavo, ties tuo žvyriuko kampuku, kad jis negalėtų praeiti. Einant 3 ar 4 sykį kaimynė jau turėjo atsinešusi kastuvą. Jam einant su pilnais kibirais nuo viralinės pusės link savo namų, ties tuo kampuku, kieme prie žvyriuko, kaimynė rankoje turėtu kastuvu sudavė smūgį jam per nugarą. Gavęs su kastuvu per nugarą, jis perėjo į savo pusę ir padėjo kibirus. Skausmą juto, nes jam po smūgio visą nugarą nudiegė. Sudavusi V. K. pasakė “kad ne ant tokios užšokau ar užsiroviau“. Jis pasakė “pasiimk kirvį ir padarysi tvarką“. Tuo metu V. rankose turėjo raudoną telefoną, bet ar filmavo negali pasakyti. Jis galvojo, kad jam buvo suduota iš kastuvo šono (plokščia dalimi). Smūgis suduotas buvo į nugaros dešinės pusės apatinę dalį. Kai buvo suduotas smūgis, jam V. ėjo iš kairės pusės. Tą dieną buvo apsirengęs „maikute“, kelnėmis. Apie įvykį pasakė dukrai, kuri atsikėlė nuo triukšmo ir išėjo į mansardą. Žmona buvo darbe, kuriai pasakė kai ši grįžo į namus. Pareigūnus iškvietė tą pačią dieną, tačiau praėjus 2,5 valandos. Neprisimena, kas iškvietė policiją jis ar jo žmona R. K., nes tiek jis, tiek dukra buvo šoko būsenoje. Pareigūnai atvyko gal pusę keturių, kuriems rodė sužalotą vietą, ji buvo raudona. Sekančią dieną nuvyko pas medicinos ekspertą, kuriam rodė vietą, šis žiūrėjo, matavo. Visą konfliktą matė abu V. vaikai, t.y. sūnus V. buvo prasidaręs antro aukšto langą, o dukra prie lauko durų aikštutėje stovėjo ir taip pat filmavo. Jo dukra išbėgo į kiemą tik pačioje pabaigoje, kai išgirdo triukšmą. Su kaimyne konfliktavo ir anksčiau. Teisme šiuo metu vyksta ginčas dėl minimų viralinių nuosavybės teisių. Jis su durimis nugaros neužsigavo, durys yra plastikinės, nuo rankenos iki sienos yra 2 centimetrai, durų stakta labai maža, gal 1 cm bei durys atsidaro į vidų, reikia stumti duris. Įeidamas į patalpą jei neša kibirus pasideda, nes reikia duris atsirakinti, o įėjęs į vidų duris uždaro rankomis, nugara ar sėdmenimis durų neuždarinėja.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G850/2020(05) matyti, kad poodinė kraujosruva juosmens vidurinėje dalyje A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d.. Sužalojimas A. K. padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas A. K. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. V. K. veiksmai sukėlė (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą. A. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūros metu nustatyta juosmens vidurinėje dalyje, vidurinės linijos projekcijoje 2x1 cm dydžio melsvai violetinės spalvos neryškiomis ribomis poodinė kraujosruva. (1 t., b. l. 53)
Nepilnametė liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, apie 10-11 valandą ryto, buvo namuose, bei nubudo nuo daugybės šauksmų. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kaimynė konfliktuoja su jos tėčiu A. K. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Pykčiai tarp tėvų su kaimyne V. K. buvo ne pirmą kartą. Pamačiusi kieme konfliktą, ji iš savo kambario, antrame aukšte, kuris yra į kiemo pusę ir matosi visas kiemas, viralinė, pradėjo filmuoti. Vėliau nusprendė nulipti žemyn ir išeiti į terasą pažiūrėti iš arčiau kas vyksta. Kai lipo žemyn ji nefilmavo. Terasoje toliau filmavo, nes ginčas tarp tėčio ir kaimynės tesėsi. Pačio sudavimo kastuvu nematė, nes tuo metu ėjo į apačią, į terasą, o apie smūgį kastuvu į nugaros žemesnę vietą jai pasakė tėtis A. K., kai grįžo į namus. Tėtis paties sužalojimo neparodė, bet pasiskundė, kad smūgis sukėlė jam skausmą. Sužalojimą tėtis parodė mamai grįžus iš darbo, apie 14.30 val., į namus. Policiją išvietė mama arba tėtis. Ji mano, kad konfliktas galėjo kilti todėl, kad kaimynei V. nepatinka, kad jų viralinė yra jos namo dalies pusėje ir kaimynė nesupranta, kad visas kiemas yra bendro naudojimo, kad ir jų šeima turi teisę įeiti į savo pastatą. Kaimynė V. kastuvą atsinešė iš malkinės, kuri yra už viralinės, bei ir iš filmavimo medžiagos matyti, kad pirmame filmavime kaimynė atsineša kastuvą, kurį turi ir antrame filmavime. Kai mama grįžo namo, kaimynės jau buvo išvažiavusios.
Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad jo mama yra V. K.. Konflikto metu buvo namuose, bet nieko nematė, nes buvo po budėjimo ir miegojo. Miegojo antro aukšto miegamajame, kambario langai ne į kiemo pusę. Tėvai su kaimynais konfliktuoja dėl žemių ir pastatų atidalinimo. Apie tuos žodinius konfliktus pasakojo mama V. K. ir tėvas. Apie 2020 m. rugpjūčio 26 d. įvykį jam papasakojo mama V., kuri sakė, kad ši tvarkėsi kieme, kai kaimynas vaikščiojo su statybiniu laužu. Konflikto metu nežiūrėjo per langą.
Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad dar 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), dabar nebedirba, nes jau yra pensininkas. Jam dirbant su kolega P. G. buvo gautas iškvietimas, kad kaimynė vyriškiui sudavė kastuvu. Atvažiavus vyriškis papasakojo visas aplinkybes, su kolega jis priėmė pareiškimą, surinko visus dokumentus, kas jiems priklausė ir išvažiavo. Kas pasitiko pareigūnus nuvykus į įvykio vietą tiksliai negali pasakyti, bet lyg tai vyras. Ar vyras rodė sužalotą vietą ar ne, neprisimena. Kiek pamena faktas, jog buvo sužalotas žmogus pasitvirtino.
Liudytojas P. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK, tyrėju. Į teismą yra iškviestas dėl įvykių (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, policiją kvietė kaimynas ar kaimynė dėl incidento su kastuvu. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kažkas užsimojo su kastuvu ir trenkė. Į įvykio vietą vyko su buvusiu kolega R. S.. Įvykio vietoje pasitiko tie, kas pranešė policijai, bei bendravo ir su vyru, ir su moterimi, tačiau nukentėjusysis buvo vyras. Kiek pamena vyras sakė, kad jam skauda ir parodė, jog skauda nugarą. Pagarsinus 2020 m. rugpjūčio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu surašytą tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 71-72), nurodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos, nes jis buvo surašytas iškart po nuvykimo. Tada jis viską atsiminė geriau nei dabar, kadangi įvykis senas ir tokių įvykių yra daug. Įvykio vieta buvo filmuota vaizdo registravimo priemone. Po tarnybos kameros yra dedamos į tam tikrą vietą ir vaizdo įrašai automatiškai nukeliauja į serverį. Kai atvažiavo į įvykio vietą, kaltininkų nebuvo, bei sužinojo, kad kaltininkai iš karto pasišalino.
Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad jos mama yra V. K.. 2020 m. rugpjūčio 26 d. viskas vyko (duomenys neskelbtini) kieme. Namuose buvo ji, jos brolis ir mama V. K.. Ji buvo namo antrame aukšte, kambarys yra į kelio pusę. Brolis miegojo po naktinės pamainos, o mama darbavosi lauke. Jokio triukšmo, konflikto negirdėjo ir nematė. Apie pietus, ar šiek tiek po pietų, mama atėjo pas ją į kambarį ir papasakojo, kad susipyko su kaimynu A. K.. Mama konflikto priežastimi įvardijo tai, kad ji prašė kaimyno nemindžioti plotelio, kurį mama kiekvieną kartą tvarko. Kažkur apie 15 valandą ji su mama V. K. išvažiavo iš namų į policiją, nes norėjo parašyti pareiškimą. Likus 2 kilometrams iki Raguvos centro, kelyje susitiko A. K. žmoną, t.y su ja prasilenkė. Keisčiausia buvo tai, kad V. K. žmona pareiškime vėliau teigė, kad 15.20 val. jos mama stovėjo kieme su kastuvu ir ji bijojo išeiti į kiemą, kai tuo metu, abi buvo pakeliui į Panevėžį. Parašę pareiškimą išvažiavo namo. Pastatas yra bendro naudojimo, sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo, bei jų šeimai Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus darbuotojai patarė kreiptis į policiją ir fiksuoti visus kaimynų pažeidimus padarytus iki kol ginčas nebus išspręstas. Mano, kad tas plotelis priklauso jų šeimai. Plotelis yra tiesiog jų kieme. Kaimyno ir jų kiemas yra atskirtas tvorele, šitaip tėvai gyveno 36 metus. Apie kaimyno sužalojimą jai žinoma iš bylos medžiagos, pati kaimyno nefilmavo.
Iš UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0234/20, kuria surašė teismo medicinos gydytojas dr. P. P., matyti, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis, duoda sekančią išvadą: 1. Specialisto išvados Nr. G. 850/2020 (05) dalyje „Įvykio aplinkybės“ nurodyta smūgio sudavimo lokalizacija: „per apatinę dešinės pusės nugaros dalį“ neatitinka lokalizacijos vietą, nurodytą dalyje „Tiriamoji dalis“: „juosmens vidurinėje dalyje“, nes tai gretimos anatominės sritys bei juosmens vidurinė dalis yra žemiau aplinkinės anatominės srities lygio (įdubusi), todėl sunkiau ją paveikti kietu buku daiktu, liaudiškai tai būtų „smūgis į stuburą“. 2. Prie bylos aplinkybių nukentėjusysis A. K. galėjo pats pasidaryti specialisto išvados dalyje „Tiriamoji dalis“ nurodytą kraujosruvą kitomis aplinkybėmis, t.y. su pilnais kibirais statybinio laužo abiejose rankose su nugara uždarinėdamas duris, taip pat pats netyčia užkliūdamas užkampų ir briaunų eidamas atbulomis ar kitaip prie bet kokių kitokių aplinkybių netyčia pats užsigaudamas. 3. Specialisto išvadose 4 punkte sąvoka „padarytas pašalinės jėgos poveikyje“ reikštų poveikį iš išorės į nugaros sritį, tačiau tai nėra tikslus vertinimas, nes labiau tiktų apibūdinimas trauminis poveikis kietu buku daiktų, kai negali atskirti ar susižalojo pats ar patirtas smūgis ar dar kitos aplinkybės. Į šią sąvoką nepatenka aplinkybė – pats užkliuvo už kokių nors aštrių, kampuotų ar briaunuotų paviršių (1 t., b. l. 155-157).
Ekspertas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kraujosruva nėra būdinga tik kastuvui, nes kraujosruva stuburo viduryje, tokioje vietoje galima ir pačiam užsigauti, todėl galimybės vienodos. Kastuvas pasižymi kertamosiomis savybėmis. Tuo tarpu, nukentėjusiajam nustatyta viena kraujosruva juosmens srityje, t.y stuburo viduryje, keterinių ataugų atsikišimas. Pagal aprašymą nugaros viduryje 2 ar 1 cm. grynai per patį vidurį. Nežino su kuria kastuvo vieta buvo daužta, t.y. jai būtų suduota kastuvo briauna labiau perkirstų odą, jai būtų suduota plačiąja dalimi būtų platus sužalojimas, o kad buvo suduota kastuvo kotu irgi nebūdinga. Sužalojimas padarytas pailgos formos daiktu, kraujosruvai būdinga cilindro forma, vidurys šviesus, oda nepakitusi, kraujosruva eina iš abiejų pusių. Drabužiai turi įtakos, nes buvo vasara. Tokie pažeidimai galimai gali atsirasti ir uždarant duris, jai susilenki ties juosmeniu arba sėmenimis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir 2 parų bėgyje. Šiuo atveju negalima nustatyti ar jam sudavė, ar pats atsitrenkė. Posėdžio metu pamačius vaizdo įrašą, kuriame matomas kastuvas, nurodė, kad kraujosruva labai maža, nėra skirtumo ar suduota grėbliu ar kastuvu. Tačiau šiuo atveju negalėtų atmesti, kad matytu daiktu, t.y. kastuvu A. K. buvo padaryta kraujosruva.
Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. apžiūrėjus A. K., jo juosmens srityje vidurinėje dalyje rasta melsvai raudonos spalvos poodinė kraujosruva, tuo remiantis buvo pateikta išvada, kad sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu. Kraujosruva yra juosmens srityje, kur eina vidurinė linija, stuburo keterinių ataugų projekcijoje. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje, ne pačiam griūnant ir ne pačiam susižalojant, tai sukėlė fizinį skausmą, ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Ar sužalojimas padarytas kastuvu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Kastuvas turi daug dalių, t.y. kotas, rankena. Kastuvo metalinė dalis gali būti plokščia, išriesta, taip pat duomenų apie kastuvo modelį ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta, todėl ir pasisakyta, kad buvo kietas bukas daiktas. Sunku pasakyti ar pats asmuo gali sau pasidaryti tokį sužalojimą uždarant duris, tačiau labiau tikėtina, kad uždarinėjant duris būtų nukentėję sėdmenys. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad suduotas smūgis į kūną, tai reiškia ne kūnas artėjo prie kliūties, o smūgis suduotas į kūną. Pašalinė jėga reiškia, kad daiktas artėjo prie kūno. Kaip nurodyta specialisto išvados aplinkybėse, nugaros apatinė, dešinioji, vidurinė dalis, ta pusė ribojasi su juosmenine dalimi. Teisiamojo posėdžio metu susipažinus su vaizdo įrašu, kuriame matėsi kastuvas, patvirtino, kad pateiktas gan masyvaus koto, metalinės dalies įrankis, su kuriuo galėjo būti išvystytas nemenkas smūgis. Kastuvo kotas pilnai išlenktas, todėl galėjo būti juo A. K. padaryta poodinė kraujosruva.
2020 m. rugpjūčio 26 d. A. K. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) apie 11.35 val. jam einant iš lauko virtuvės link ūkinio pastato, kaimynė V. K. būdama lauke su kastuvu jam sudavė su kastuvu per apatinę, dešinės pusės nugaros dalį, tuo jam sukeldama fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1 t., b. l. 9-14).
2020 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, jog įvykio vieta yra kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kiemas grįstas akmenimis. Kieme matyti ūkinis pastatas, kuris yra mūrinis, dengtas šlaitiniu, pilkos spalvos šiferio stogu. Pagal pietrytinę ūkinio namo sieną yra apie 2,5 m pločio juosta, dengta smulkiu žvyru. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimu, nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b. l. 15-19).
2020 m. spalio 9 d. akistatos protokolu tarp A. K. ir V. K., jog A. K. nurodė, kad tą dieną nešė šiukšles ir jį pasitiko kaimynė su telefonu rankoje ir komentarais, kad netvarkytų, jam bus blogai, čia ne jo. Jis nekreipė dėmesio. Kaimynė V. pasakė, savo vaikams, kad jį filmuotų. Matė, kad kaimynės dukra filmuoja jį telefonu, ir pati kaimynė filmavo. Kad jam trukdyti eiti kaimynė atitempė didelį vazoną, kuriame auga pušis ir pastatė ten kur jis vaikšto. Kaimynė nenorėjo, kad jis vaikščiotų, bei atsinešė kastuvą, gal kokiu ketvirtu ėjimu, jis kaimynei pasakė, kad netrukdytų jam dirbti. Jis ėjo iš kauko viralinės ir ties kaimynės neliečiamu žvyro kampu, kaimynė kastuvu vieną kartą jam trenkė į nugarą ties juosmeniu, pajuto skausmą nugaroje, taip sukėlė fizinį skausmą. V. K. nurodė, kad tą dieną ji darbavosi lauke, tvarkė aplinką. Turi plotelį prie ūkinio pastato, prie viralinės, kurį išgrėbia. Išgirdo triukšmą, lyg kas kaltų, pagalvojo, kad kaimynas kažką daro viralinėje, daro remonto darbus. Tada ji pasiėmė telefoną ir įrašė garsą. Buvo kieme, pamatė, kad kaimynas eina su dvejais kibirais prisikrovęs plytų, ji jo paprašė, kad jis nevaikščiotų po vietą, kurią ji tvarkosi ir ruošia statybai. Kaimynas ėjo per tą plotą ir ji pastatė vazoną su tuja ant to žvyruoto kampo, kad kaimynas neitų per tą vietą. Viena ranka filmavo, o kita ranka lygino kastuvėliu. Kaimynas nereagavo į jos pastabas ir vis tiek ėjo per tą plotą, kur ji prašė, kad jis neitų. Ji kaimynui garsiai pasakė, kad dabar su J. kvies policiją arba važiuos į policiją. Ji kaimynui į nugarą nesudavė su kastuvu, kaimyno nelietė (1 t., b. l. 42-46).
2020 rugpjūčio 26 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu matyti, kad pareiškėjas A. K. savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. vaizdo medžiagos įrašas (1 t., b. l. 55-58).
2020 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, matyti, jog apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti A. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu, kad vieno vaizdo įrašo trukmė 2 minučių 33 sekundžių, kito 1 minučių 52 sekundžių. Vaizdo įraše Nr. video-1598448263, matyti nuosavo namo kiemas. Kieme stovo ūkinis pastas. Iš už ūkinio pastato kampo išeina ir kiemu eina vyriškos lyties asmuo vilkinti mėlynos spalvos marškinėliais, abejose rankose neša po kibirą. Matyti, kad vyriškos lyties asmuo sunkiai neša. Paskui vyrą eina moteriškos lyties asmuo vilkinti raudonos spalvos bliuzonu atlikusi nuo vyro kokiu 5 metrų atstumu. Matyti, kad rankoje laiko daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną, kurį moteris nukreipusi į vyrą nešantį kibirus. Moteris lieka stovėti nuo ūkio pastato kampo apie 3 metrus, prie vazono kuriame pasodintas medelis, o vyras nueina į kiemo vidurį ir sustoja prie kiemą skiriančios tvoros, pasideda kibirus atsidaro vartelius, ir nueina į ūkinio pastato vidų. Moteris raudonu bliuzonu lieka stovėti apie 15 metrų atstumu nuo kiemą skiriančios tvoros. Moteris pataiso vazoną, neina prie ūkinio pastato lango ir rankoje laikydama daiktą panašų į mobilaus ryšio telefonas jį judina tarsi filmuodama. Tada nueina ir vėl stovi prie vazono laikydama rankoje telefoną, vėliau nueina už ūkinio pastato. Matyti kaip vyras mėlynais marškinėliais eina per kiemą nešdamas rankoje tuščią kibirą ir nueina už ūkinio pastato. Iš už ūkinio pastato kampo išlenda moteris raudonu bliuzonu vienoje rankoje laikydama daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną nukreipdama į vyrą, o kitoje rankoje daiktą panašų į kastuvą. Vyras nueina už ūkinio pastato, o moteris vaikšto aplink vazoną ir su kastuvu brauko kiemo grindinį. Moteris nukreipia daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną į už ūkinio pastato esančia pusę, tada pasisukioja tai į vieną, tai į kitą pusę. Kito vaizdo įraše Nr. video-1598448292, matyti tas pats kiemas ir po kiemą vaikštanti ta pati moteris su raudonos spalvos bliuzonu, vienoje rankoje laikydama daiktą panašų į kastuvą, kitoje rankoje laikydama daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną, nukreiptą į už ūkinio pastato esančią pusę. Per kiemą praeina vyras mėlynais marškinėliais, nešanti tuščius kibirus ir nueina už ūkinio pastato. Moteris raudonu bliuzonu nueina paskui vyrą laikydama rankoje daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną nukreiptą į už ūkio pastato esančią pusę (1 t., b. l. 59-61).
2020 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti V. K.. Atidaromas failas kurio pavadinimas 20200826_112701.mp4, vaizdo įrašo trukmė 1.13 min. Ekrane matyti durys, kurios atsidaro ir matyti kiemo vaizdas, takelis grįstas plytelėmis, toliau kiemas grįstas akmenis, ir ūkinis pastatas, baltų plytų. Nuo ūkinio pastato matyti einantis vyriškos lyties asmuo, mėlynais marškinėliais, kuris neša kiekvienoje rankoje po kibirą. Girdisi moteriškas balsas „Įkalčius neša, mhm“, kamera artėja prie vyro mėlynais marškinėliais, vyras sustoja prie vartelių, padeda ant žolės kibirus, atsidaro vartelius, paima kibirus ir nueina. Girdisi moteriškas „tau gi A. buvo pasakyta, negali tu pirštu liestis, kol nebus atsidalinimų, kodėl tu vėl viską ardai, griauni ir taip toliau. Juk tu žinai, kad tu sau kenki, tau pasakyta ramiai, tu nieko neturi teisės prikišti kol neatsidalinsim. Gali tylėti kaip žemė, bet mes tave filmuojam ir matom, ką tu neši, įkalčius neišneši, nebijok, bus teisme viskas“. Vyras mėlynais marškinėliais įeina į ūkinio pastato vidų. Toliau filmuojam ūkio pastato dalis, atidaromos durys, kamera nukreipiama į žemę, pataisoma taburetė. Filmuojama žemė, matyti, kad priartėja prie automobilio, patikrinamos automobilio durelės. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidaromas failas, kurį pateikė V. K.. Atidaromas failas kurio pavadinimas 20200826_121951.mp4, vaizdo įrašo trukmė 1.11 min. Ekrane matyti durys, kurios atsidaro ir matyti kiemo vaizdas, takelis grįstas plytelėmis, toliau kiemas grįstas akmenis, ir ūkinis pastatas, baltų plytų. Nuo ūkinio pastato matyti einantis vyriškos lyties asmuo, mėlynais marškinėliais, kuris neša baltos spalvos maišą, vyriškis maišą nuneša į ūkinio pasato vidų. Kamera nukreipiama į langą, atitraukiamas roletas ir filmuojama per stiklą. Filmuojamas tas pats kiemas, prie ūkinio pastato kampo prieina vyriškis mėlynais marškinėliais, paima baltos spalvos maišą ir neš per kiemą į kitą ūkio pastato dalį. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 62-67, 2 t., b. l. 2).
2020 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, matyti kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas V. K.. Atidaromas failas Nr. 20200826_103654, įrašo trukmė 24 min. ir 58 s. Kamera fiksuoja plytų sieną, girdisi kalimo garsas (1 t., b. l. 68-70).
2020 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK VTS tyrėjo P. G. tarnybiniu pranešimu, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. dirbant ekipaže "1125" kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK VS vyresniuoju tyrėju, R. S. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo 15.20 val. buvo gautas pranešimas (ROIK 0120000463866) nuvykti adresu, (duomenys neskelbtini) sav., kur "NEAPDOROTAS. Pranešėja reikalauja pareigūnų vietoje, teigia, kad bijo išeiti į kiemą, nes kaimynė yra kieme su kastuvu. Pranešėjos vyras nori teikti pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pranešėjos kaimynė nuolat konfliktuoja. Šiandien su kastuvu buvo užsimojusi prieš pranešėjos vyrą. Dukra viską nufilmavo telefonu. Pranešėjos kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia" Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, A. K., gim., (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad kaimynė V. K. jam vieną kartą sudavė su kastuvu per apatinę dešinės pusės nugaros dalį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tikslinant įvykio aplinkybes, siekiant nustatyti įvykio liudytojus, buvo nuvykta adresu, (duomenys neskelbtini) tačiau namų durų niekas nedarė (1 t., b. l. 71-72).
2021 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio pavadinimas 2020_08_26_15-27-09_355316085951000.mp3 (įrašo trukmė 00:01:18)“ : Sveiki jūs paskambinote pagalbos telefonu 112, prašome palaukti kol atsilieps operatorius. Operatorė: 112 klausau. Moteriškas balsas: Laba diena. Operatorė: Laba diena. Moteriškas balsas: Norėjom išsikviesti pareigūnus. Operatorė: Sakykite kokiu adresu. Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) Operatorė: (duomenys neskelbtini) ar kaip? Moteriškas balsas: Taip. Operatorė: O kas nutiko? Moteriškas balsas: Kaimynė su šiupeliu, vyrą užsipuolė. Operatorė: Supratau. Jinai dabar namuose? Moteriškas balsas: Nu tikriausiai namuose dabar, žinokit nematėme. Operatorė: O dėl ko? Kažkoks konfliktas kilo? Moteriškas balsas: Ji neleidžia praeiti mum. Jisai dabar ten tvarkosi mūsų lauko virtuvę, ir jinai neleidžia praeiti jau, nebeduoda per kiemą eiti. Operatorė: Supratau. Moteriškas balsas: Filmuoja ištisai, va yra mano dukra iš antro aukšto nufilmavusi ką daro. Operatorė: Supratau, ponia gal galite pasakyti savo telefono numerį, nes kažkodėl nerodo. Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: Supratau. Jūsų pavardė, kas kviečia“<...>. Moteriškas balsas: R. K.. <...> (1 t., b. l. 194, 2 t., b. l. 5, 6-8)
2020 m. rugpjūčio 26 d. V. K. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 11.00 val. pamatė, kad kaimynas A. K. bendro naudojimo viralinėje be jos kaip bendrasavininkės sutikimo vykdo renovacijos darbus (2 t., b. l. 9-10).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamoji V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. nepripažino, nurodydama, kad jokio fizinio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo, o šis galėjo susižaloti pats. Jos duoti paaiškinimai laikytini pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuriuos paneigia žemiau išvardintų byloje esančių įrodymų analizė. Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamosios V. K. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusiajam A. K. vieną kartą kastuvu trenkė į nugarą, taip padarydama poodinę kraujosruvą juosmens vidurinėje dalyje, taip smurtaudama padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
V. K. kategoriškai neigė, kad su kastuvu sudavė vieną smūgį A. K. per nugarą, tačiau neneigė, jog įvykio metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ji buvo kieme, tvarkėsi aplinką, matė A. K., kuris nešė statybinį laužą, sakė, kad šis nieko nedarytų, kol dar nėra nustatytos bendro naudojimo vietos, bei viena ranka filmavo, o kita ranka su kastuvėliu lygino žvyruotą plotą. Teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė, kad kaimynas A. K. eidamas ir nešdamas rankose krovinį smarkiai uždarinėjo duris, todėl išeinant reikėdavo stumtelti su užpakaliu, kad užsidarytų, bei mano, kad kaimynas nugarą galėjo susižaloti stumiant duris siekiant jas uždaryti. Teismas kaltinamosios V. K. parodymus, t. y. kad pats nukentėjusysis A. K. nugarą susižalojo stumdamas duris, kaip ir minėjo pirmiau, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs bei neginčijantys įrodymai.
Iš nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti, kad būtent kaltinamoji kai nukentėjusysis A. K. nešė statybinį laužą, trenkė vieną kartą su rankoje turėtu kastuvu per nugarą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis viso proceso metu: tiek 2020 m. rugpjūčio 26 d. protokole-pareiškime, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai ir aiškiai, nekeisdamas esminių faktinių aplinkybių nurodė, jog būtent V. K. jam sudavė vieną smūgį kastuvu į dešinės pusės, apatinę nugaros dalį, tuo sukeldama fizinį skausmą bei detaliai nurodė, kaip buvo padarytas sužalojimas. Teismas neturi pagrindo netikėti A. K. nuosekliais parodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, vienas kitam neprieštaraujantiems paaiškinimams duotais viso proceso metu. Be to, iš esmės nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos E. K. parodymai, nors ši pačio smūgio sudavimo iš kastuvo ir nematė, tačiau ji nurodė, kad matė, jog kaimynė konfliktuoja su jos tėčiu A. K., kaimynė rankoje turėjo kastuvą (tai patvirtina byloje esanti nukentėjusiojo A. K. pateikta filmuota medžiaga 1 t., b. l. 58), bei jos tėtis grįžęs į namus pasakė, kad buvo sužalotas kaimynės, kad jam buvo sukeltas skausmas. Tokius parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. S. bei P. G., kurie nurodė, jog buvo gautas iškvietimas, jog kaimynė vyriškiui sudavė kastuvu, nuvykus į vietą kvietimo faktas pasitvirtino, bei liudytojas P. G. nurodė, kad kiek pamena vyras skundėsi skausmu ir parodė, jog skauda nugarą. Taip pat pagarsinus 2020 m. rugpjūčio 26 d. P. G. surašytą tarnybinį pranešimą, liudytojas P. G. nurodė, kad tarnybiniame pranešime surašytos aplinkybės yra teisingos, jog A. K. atvykus pareigūnams nurodė, kad kaimynė V. K. jam vieną kartą sudavė kastuvu per apatinę dešinės pusės nugaros dalį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, nes tarnybinis pranešimas buvo surašytas iškart po nuvykimo į įvykio vietą (1 t., b. l. 71). Nors P. G. surašytame 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad iš budėtojų buvo gautas pranešimas, jog pareiškėja reikalauja pareigūnų vietoje, teigia, kad bijo išeiti į kiemą, nes kaimynė yra kieme su kastuvu, tačiau išklausius teisiamojo posėdžio metu iš BPC gautą garso įrašą, kur R. K. kviečia policija, jame yra užfiksuota, kad R. K. praneša, jog „kaimynė su šiupeliu vyrą užsipuolė“, o paklausus ar kaimynė namuose, nurodė, kad „nu tikriausiai namuose dabas, žinokit nematėm“ (2 t., b. l. 6), tai rodo, kad iš BPC buvo ne visai tiksliai nurodyta policijai kvietimo priežastis. Taip pat prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto faktą patvirtina byloje esantis bei teismui jokių abejonių nekeliantis objektyvus įrodymas – specialisto išvada Nr. G850/2020(05), kurioje nurodyta, kad A. K. buvo padaryta poodinė kraujosruva juosmens vidurinėje dalyje, sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d., bei sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje ir tai sukėlė A. K. fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė sveikatą (1 t., b. l. 53). Posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas G. S., kuris surašė pirmiau nurodytą specialisto išvadą, nurodydamas, kad mažai tikėtina, kad tokioje vietoje, t.y juosmens srityje, atsirastų kraujosruva uždarant duris, bei tokioje versijoje labiau tikėtina, kad uždarinėjant duris būtų nukentėję sėdmenys. Šiuo konkrečiu atveju, sužalojimas yra pašalinės jėgos padarinys - tai reiškia ne kūnas artėjo prie kliūties, o smūgis suduotas daiktu į kūną. Nors viso proceso metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į apatinę dešinės pusės nugaros dalį, o specialisto išvadoje sužalojimas, t.y. poodinė kraujosruva nustatyta juosmens vidurinėje dalyje, šią specialisto išvadą surašęs ekspertas nurodė, kad nugaros apatinė, dešinioji, vidurinė dalis - ta pusė ribojasi su juosmenine dalimi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas teismui pateikė UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0234/20, kuri iš esmės skiriasi nuo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G850/2020(05) dėl sužalojimo padarymo. Kaip jau buvo minėta, teismas vertina visus įrodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G850/2020(05) priimta išvada, jog A. K. padarytas sužalojimas kieto buko daikto poveikyje, vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje yra objektyvus kaltinamosios kaltę pagrindžiantis įrodymas, kurie neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, nukentėjusiojo, iš esmės liudytojų E. K., R. S., P. G. parodymams.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apklausus ekspertą surašiusį teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0234/20, bei ekspertą surašiusį specialisto išvadą Nr. G850/2020(05), jog A. K. sužalojimas, t.y. poodinė kraujosruva juosmens vidurinėje dalyje galėjo būti padarytas kaltinamosios rankoje laikomu kastuvu ir būtent kaltinamosios smurto naudojimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu, iš esmės patvirtino ir abu ekspertai teisiamojo posėdžio metu. Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad filmuotoje medžiagoje matytas kastuvas yra gan masyvaus koto, metalinės dalies įrankis, su kuriuo galėjo būti išvystytas nemenkas smūgis. Kastuvo kotas pilnai išlenktas, todėl galėjo su juo A. K. padaryti tokią poodinė kraujosruvą. Be to, tai patvirtino ir ekspertas P. P., kuris paaiškino, kad nukentėjusiajam kraujosruva galėjo atsirasti suduodant filmuotoje medžiagoje matytu kastuvu. Būtent pirmiau nurodytų ekspertų duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu sutampa su A. K. paaiškinimais, kad nugara jam buvo sužalota kastuvu bei paneigia kaltinamosios versiją, jog jis galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis.
Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais kaltinamosios dukra J. K. ir sūnus V. K., kurie nurodė, kad įvykio nematė, negirdėjo, tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina byloje ištirtų įrodymų visumoje. Nukentėjusysis vis proceso metu nurodė, kad tą konfliktą matė kaltinamosios vaikai, t.y. sūnus V. buvo prasidaręs antro aukšto langą, o dukra prie lauko durų aikštelėje stovėjo ir taip pat filmavo. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiojo pateikta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip pati kaltinamoji garsiai pasako J. filmuok, V. ateini čia (1 t., b. l. 58).
Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad V. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. savo tyčiniais veiksmais, vieną kartą sudavė kastuvu nukentėjusiajam A. K., taip sukėlė A. K. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą juosmens vidurinėje dalyje, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jos kaltė įrodyta visiškai, todėl jai pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė, nes įrodyta, kad kaltinamoji panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu konflikto metu.
Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, ji neteista (1 t., b. l. 84-85), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebausta (1 t., b. l. 91), psichikos sveikatos centro ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota (1 t., b. l. 90), nedirbanti (1 t., b. l. 92), turinti neįgalumą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą sankcijos minimumui, ir jai, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriamas atitinkamas įpareigojimas.
Kaltinamajai V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b. l. 120-122) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kurį pateikė A. K. (1 t., b. l. 58), kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kurį pateikė V. K. (1 t., b. l. 70), kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, kurį pateikė V. K. (2 t., b. l. 2), Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktą kompaktinį diską su 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo garso įrašu (1 t., b. l. 194), kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos E. K. apklausos vaizdo įrašu (2 t., b. l. 1) (1 t., b. l. 111), paliktini saugojimui byloje.
Civilinio ieškinio nėra.
Proceso išlaidas byloje sudaro pašto išlaidos – 11,40 Eur, kurios priteistinos iš V. K. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, kurį pateikė A. K., 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašu, kuriuos pateikė V. K., kompaktinį diską su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos E. K. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Priteisti iš V. K. 11,40 Eur (vienuolikos eurų keturiasdešimt centų) išlaidų valstybei, susijusių su pašto išlaidomis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).